Gydymas ilgas ir sekinantis organizmą
Nors vėžys ir klastinga liga, bet dar nėra mirties nuosprendis. Susirgęs žmogus turi įdėti nemažai pastangų, kad pasveiktų. Konsultuojant sergančius pacientus pastebima, kad žmonės dažnai bijo ne vėžio ligos, o pačio gydymo, kuris yra didžiulis krūvis visam organizmui. Laiku pradėjus gydymą (ypatingai kalbant apie pirmos bei antros stadijos vėžį), liga dažnai atsitraukia.
Kaip padėti sau chemoterapijos metu?
Vakarų, Skandinavijos šalyse bei Vokietijoje jau daugelį metų plačiai taikoma sisteminė enzimų (fermentų) terapija, pripažinta kaip viena efektyviausių priemonių šalinant nepageidaujamus su vėžio gydymu ar pačia vėžine intoksikacija susijusius reiškinius. Enzimai, kitaip nei kiti preparatai, veikia ne tik virškinimo sistemą, tačiau ir visą organizmą, imunitetą. Skiriant šią terapiją sergantieji ne tik ilgiau išgyvena, sumažinamas uždegimas, tačiau ir pakinta jų gyvenimo kokybė, o pasiekus remisiją liga nepasikartoja.
Taigi siekiant įveikti sunkią ligą, reikalingos ir pagalbinės gydymo priemonės. Tai padeda apsaugoti organizmą net ir tuo atveju, kai radikalus gydymas neberekomenduojamas.
Siekdami išaiškinti, kokios pagalbinės priemonės padeda atgauti jėgas sekinančio gydymo metu, Amerikos tyrėjai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 2339 su nemetastazavusiu krūties vėžiu susidūrusios pacientės. Savanorėms šalia įprastinio gydymo buvo taikoma ir fermentų terapija. Visais atvejais tai pasiteisino ir nesukėlė jokių pašalinių poveikių. Kartu tai padėjo sumažinti taikomų spindulinės terapijos ir chemoterapijos poveikius, o laikas nuo recidyvo nustatymo ar metastazių atsiradimo buvo prailgintas.
Atlikta tyrimų ir su gimdos kaklelio vėžiu sergančiomis pacientėmis. Viename jų dalyvavo 120 moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu. Visoms joms buvo taikoma spindulinė terapija. Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes po 60 pacienčių. Vienos grupės pacientėms be spindulinės terapijos buvo skirta ir sisteminė enzimų terapija, kitos grupės pacientės buvo gydytos tik spinduline terapija. Nustatyta, kad tos grupės pacientėms, kurioms skirta papildoma enzimų (fermentų) terapija, daug rečiau pasireiškė šalutiniai poveikiai, tokie kaip makšties grybelinės infekcijos, genitalijų, skrandžio ar žarnų gleivinės pažeidimai.
Ką daryti, kad liga negrįžtų po gydymo?
Svarbiausia, kad pats žmogus nesudarytų sąlygų ligai atsinaujinti ir padėtų sau, kuo tik gali: laiku atliktų profilaktinius tyrimus, bendradarbiautų su gydytoju, vartotų sveikatą stiprinančius produktus, teisingai maitintųsi, judėtų, valdytų mintis.
Po vėžio gydymo tenka atstatyti nualintą organizmą ir užkirsti kelią piktybinių ląstelių atsinaujinimui. Tai padaryti padės alternatyvios vėžio gydymo priemonės, kurių naudą jau pripažįsta ir klasikinės medicinos gydytojai onkologai. Reabilitacijos ir remisijos periodu, mažiausiai penkerius metus po agresyvaus gydymo, patariama vartoti priemones, stiprinančias imunitetą, kraujotaką, gerti antioksidantus, detoksikuojančias medžiagas, auglių aktyvumą slopinančias, virškinimą ir nervų sistemą gerinančias medžiagas. Nors auglys ir pašalinamas, bet neretai jis būna paveikęs organizmą.
Viena iš efektyvių, šiuolaikinio mokslo atrastų pagalbinių priemonių onkologiniams ligoniams – sisteminiai enzimai (fermentai)
Tai sudėtinės organinės medžiagos, turinčios daugiau nei 20 aminorūgščių, susidarančios gyvųjų ląstelių viduje. Jie yra svarbūs visų organizme vykstančių gyvybiškai reikšmingų procesų katalizatoriai.
Itin efektyvūs enzimai, padedantys vėžiu sergantiems ligoniams, yra bromelainas – natūralus ananaso ekstraktas, papainas – papajos ekstraktas, chimotrpsinas. Dėl savo veiksmingumo, saugumo ir šalutinių poveikių nebuvimo, bromelainas, papainas užsitarnavo vis augantį pripažinimą tarp pacientų kaip fitoterapinis vaistas. Be daugelio kitų savybių, bromelainas, papainas pasižymi teigiamu efektu, paskyrus jį vėžiu sergantiems pacientams: stabdo metastazių plitimą, tyrimų metu buvo pastebėta, jog bromelainas ir papainas sumažina vėžinių ląstelių pajėgumą migruoti tarpląsteliniame sluoksnyje ir slopina vėžinių ląstelių augimą.
Taigi, remiantis ikiklinikinių ir farmakologinių tyrimų rezultatais, bromelainą ir papainą galima rekomenduoti sergantiems vėžiu kaip geriamą vaistą papildomai terapijai. Be to, jie puikiai tinka kaip papildoma priemonė chemoterapijoje, nes sumažina šalutinį vaistų poveikį ir pagerina gyvenimo kokybę, radioterapijoje - sumažina uždegimą ir patinimą, o chirurgijoje – mažina patinimą ir pagerina žaizdų gijimą. Plačiau apie bromelainą rasite čia.
Chemoterapija gydo pagrindinį susirgimą, bet visų pašalinių simptomų korekcija paliekama alternatyviai pagalbinei terapijai
Sveikstant po pagrindinio gydymo chemoterapija ir chemoterapijos metu, vartojamas enzimų terapijos vaistas, kurio sudėtyje daugiau chimotripsino. Jis gerina organizmo būklę po chemoterapijos ir švitinimo, skatina organizmo gynybines galias, veikdamas imuninės sistemos ląstelių aktyvumą, kartu mažindamas dėl ląstelės aktyvumo susidariusių ir jų gynybos funkciją trikdančių medžiagų kiekį. Enzimų terapijos vaistas onkologiniams ligoniams skiriamas ilgai trunkančiam papildomam gydymui, esant piktybiniams navikams (prieš ir po operacijos), papildomam gydymui spindulinės ir chemoterapijos metu ar Ilgai trunkančiam palaikomajam gydymui esant uždegimui, virusinėms infekcijoms.
Sisteminė enzimų terapija onkologijoje:
- stabilizuoja imuninę sistemą;
- mažina nepageidautiną vaistų nuo vėžio (citostatikų) poveikį;
- mažina nepageidaujamas reakcijas po spindulinės terapijos, po chemoterapijos;
- mažina uždegiminius procesus;
- sisteminė enzimų terapija dėl sudėtyje esančio chimotripsino mažina ir naviko galimybę metastazuoti, nes apsunkina galimybę navikinėms ląstelėms prasiskverbti į audinius ir ten įsitvirtinti.
Pastebėta, kad šie enzimų terapijos vaistai labai pagreitina gijimą po chemospindulinio gydymo, kai pvz., po galvos, kaklo navikų ar gimdos kaklelio chemospindulinio gydymo ligoniai ilgai vargsta dėl išreikštų uždegiminių reakcijų, mikrocirkuliacijos sutrikimų jautriose ir skausmingose vietose. Tai saugus vaistas, nes jis neturi įtakos kepenų darbui. Plačiau apie sisteminės enzimų terapijos vaistą onkologijoje skaitykite čia.
TAI ĮDOMU:
Ką reiškia sisteminė enzimų terapija?
Daugiau kaip prieš 50 metų austrų profesorius Maksas Wolfas sugebėjo išgryninti enzimus iš natūralių produktų, tokių kaip ananasas, papaja, veršelių kasa. Jie yra sutalpinti į vieną tabletę, padengti skrandžio sultims atspariu sluoksniu, kad žmogus, išgėręs tabletę, galėtų gauti natūralių enzimų, t.y., papildytų savo enzimų atsargas.
Sisteminė enzimų terapija – Nobelio premijos vertas mokslo išradimas
Enzimų terapija - tai tikslingai sudarytų augalinės ir gyvulinės kilmės hidrolizinių enzimų derinių vartojimas įvairių susirgimų gydymui. Enzimų preparatai veikia organizmą ne vietiškai, o sistemiškai, rezorbuodamiesi plonajame žarnyne. Manoma, kad su krauju enzimai išplinta po visą organizmą, veikia imuninius procesus, susitelkia pažeidimo židiniuose, dalyvauja šalinant audinių defektus.
Sisteminio poveikio enzimų preparatų efektyvumas ir saugumas patvirtintas klinikiniais, biocheminiais, farmakologiniais ir toksikologiniais tyrimais.
Sisteminė enzimų terapija padeda organizmui pasveikti pačiam:
- aktyvina imuninės sistemos ląsteles,
- greitai ir akivaizdžiai mažina tinimus ir skausmus,
- greitina pažeistų audinių pašalinimą ir ląstelių atsinaujinimą,
- padidina antibiotikų koncentraciją uždegimo židinyje.
Sritys, kur gali būti pasaulyje vartojami sisteminiai enzimai:
- uždegiminės ligos (ūminiai, poūminiai ir lėtiniai uždegimai);
- nosies, gerklės, ausų, viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimai (sinusitai, tonzilitai, faringitai, laringitai, otitai, bronchitai, pneumonijos);
- šlapimo išskyrimo sistemos (urologiniai), vyriškų (androgeniniai) ir moteriškų (ginekologiniai) lyties organų susirgimai: cistitai, pielonefritai, glomerulonefritai, prostatitai, mastopatijos ir kt.;
- sužeidimai, sumušimai, traumos ir pooperacinės būklės (iki operacijos ir po jos, po plastinių ir atstatomųjų operacijų, po traumų, po spindulinio gydymo);
- kraujagyslių ligos (kraujotakos sutrikimas, sindromas po trombų susidarymo, venų ar arterijų uždegimas ir kt.) ir limfiniai pabrinkimai (limfedema);
- sąnarių, sausgyslių ir raumenų skausmai bei uždegimai (artrozė, reumatoidinis artritas, Achilo sausgyslės uždegimas, „sustingęs“ petys, „tenisininko alkūnė“ ir kt.);
- uždegiminės virškinimo trakto ligos, blauzdos opos, patynimai, audinių surandėjimai, traumų profilaktika.
Daugiau informacijos rasite čia.
