Norint taisyti sveikatą, pirmiausia reikia įvardyti problemas.Tenka pastebėti, kad tarp vidutinio amžiaus žmonių (juo labiau vyresnių) sveikų beveik nėra. Kaip aš įsivaizduoju sveiką žmogų? Tai normalaus kūno sudėjimo, gal ir susiraukšlėjęs, bet lengvai judantis, nerūkantis, negeriantis, sveikai besimaitinantis (šioje vietoje supratimo gama labai plati), kasdien tablečių nevartojantis pilietis. Sveikata netrukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (darbingas).
Tačiau vyresniame amžiuje, prasidėjus susidėvėjimo procesui, tenka rinktis – ar skirti laiką, kantrybę, pinigus sveikatai prižiūrėti ir palaikyti (bet ne vaistus vartoti), ar nieko nedaryti ir viską palikti savieigai.
Statistikos nerinkau, bet žmonių be sveikatos gal koks 80 procentų. Likusieji kažką be jokios sistemos ir nuoseklumo bando daryti, tačiau rezultatai menki. Dauguma vidutinio amžiaus piliečių atrodo „liūdnai“. Kodėl sakau „liūdnai“? Vėliau matysime, kad fizinė kūno būklė labai susijusi su vidaus organų būkle. Kai kuriems, vos įėjusiems pro duris, gali aiškiai įvardyti gretutines ligas.
Kaip atrodo statistinis vidutinio amžiaus ar dar senesnis pilietis. (Deja, tenka pripažinti, kad dabar ir jauni žmonės turi labai daug sveikatos sutrikimų. Spėju, kad dabartinis lepesnis jaunimas senatvėje bus dar blogesnės būklės nei sunkumų užgrūdinti „seniai“.)
Taigi, „statistinis vidutinio amžiaus pilietis“ įeina į gydytojo kabinetą.
- Išoriniai požymiai. Eina linguodamas į šonus (vadinamoji „anties eisena“), šlubuoja viena koja, nes klubą skauda arba jis iškrypęs, sulinkęs per pečius, pečiai ir rankos stori kaip pas atletą, galva įlindusi į pečius, kaklas trumpas, kabo pagurklis, o paakiuose maišeliai. Sėdynė minkšta ir plati, šlaunys labai storos (nors dažniausiai po riebalais šlaunų raumenys labai silpni), kelių sąnariai gumbuoti, blauzdos sutinusios.
- Apklausiame. Skauda sąnarius, stuburą, galva nepasisuka, kas nors tirpsta, vargina kraujospūdis, diabetas, šlapinimosi sutrikimai (ir vyrus, ir moteris), tuštinasi ne kasdien. Praeityje buvo ne viena vidaus organų operacija, gal jau protezuoti klubų ar kelių sąnariai.
- Apžiūrime. Dauguma turi antsvorį, sprandas kaip pas jautį, kaklo pečių audiniai mediniai, negalima net įspausti, sprando poodyje išsiplėtęs venų tinklas (dėl užkimštų gilesnių audinių sluoksnių). Stuburas kreivas ar per juosmenį išlygintas (kaip lyginimo lenta). Oda prakaituota, prakaitas nemalonaus kvapo (tai rodo organizmo užterštumą). Odoje daugybiniai dariniai: papilomos, pigmentinės dėmės, paraudimai pažastyse, po krūtimis (dažnai grybelinės infekcijos požymiai).
- Čiuopiame. Dažnai skauda visur, kur čiuopi. Storiems žmonėms pilvo, kaklo, pažastų sričių palpacija neįmanoma dėl storo poodinio riebalų sluoksnio. Panašiai riebalų bus užspausti ir vidaus organai. Dėl to skatinami visi „-itai“ ir „-ozės“ (gastritai, cholecistitai, artritai, artrozės...).
- Tyrimai. Tyrimų duomenys rodo, kad sveikų organų mažai. Skydliaukėje mazgai, kepenyse cistos ir hemangiomos, tulžies pūslėje ir inkstuose akmenys, mažajame dubenyje adenomos ir miomos, cistos. Vos ne visus kamuoja refliuksai, ataugos ir pan. Užbėgdama už akių pasakysiu, kad beveik visų šių bėdų pradinių priežasčių reikia ieškoti savyje (tingėjime). Jau ne vieneri metai šią mintį patvirtina pacientų išvaizdos ir vidaus problemų lyginimas bei stebėjimas. Mūsų organai negali funkcionuoti savarankiškai ar izoliuotai. Jie funkcionuos normaliai, jei gaus pakankamai oro ir maisto, t. y. bus normalus kraujo pritekėjimas, normali inervacija, gera kraujo sudėtis, limfos drenažas. Visi organai glaudžiai susiję su kitais organais, todėl bet kurio mūsų organo padėties pasikeitimas sutrikdys jo ir greta esančių funkciją.
Daugelis mano, kad tai natūralu – juk aš senas. Joks pilietis neprisipažins, kad nesirūpina savimi. Pacientų pasiteisinimai:
- Nėra laiko (dažniausiai), pinigų (rečiau), noro (labai retai prisipažįstama);
- Dėl mano ligų kaltas blogas maistas, daktarai neranda ligos, neatitaiko tablečių;
- Nežinojau, kad galima sau padėti;
- Nežinau, kaip sau padėti (ko gero, ir nesidomėjo).
Viename gimtadienyje akies krašteliu stebėjau svečią, kuriam pagal išvaizdą galėjau įtarti cukrinį diabetą (pasirodo, jis tikrai sirgo II tipo diabetu, kuriam tabletės jau nepadėjo, skirtas insulinas). Jis valgė kaip ir visi (silkę, mėsą, tortą, vaisius). Įsikalbėjus apie ligas, jis pasipiktinęs aiškino, kad, anot gydytojų, kasa nedirbanti, bet ultragarsinis tyrimas ją rodo (sergant diabetu kasa kaip organas neišgaruoja, ji tik neišskiria hormonų), gydytojai neatitaiko vaistų, nes cukrus svyruoja. Paklausus, ką bandė pats daryti (mesti svorį, sumažinti pilvą, laikytis maisto režimo), jis net nesileido į tolesnes kalbas. Kaip manot, kuo tai baigsis? Beje, vyrams daug sunkiau ką nors įrodyti. Moterų smegenys imlesnės naujiems požiūriams, joms labiau rūpi jų pačių ir artimųjų sveikata. Todėl paskaitose apie sveikatą beveik vien moterys. Gal todėl jos ir gyvena ilgiau nei vyrai?
Daug bendrauju su ligoniais, todėl žinau medicininio neišsilavinimo spragas. Dauguma mano pacientų vyresni žmonės, todėl tik dabar pamačiau, kad, be onkologinių, beveik visi turi begalę judėjimo ar vidaus ligų problemų (kurios atrodo grėsmingai, nors gana paprastai išsprendžiamos ar palengvinamos).
Manau, kad knygos apie sveikatos gerinimą rašomos sunkiai senjorui suvokiamu stiliumi. Tikriausiai daugeliui, sulaukusiam 50 metų, sakė „daryk mankštą“, „valgyk sveikai“, bet šios frazės greitai tapo gyvenimo dalimi ir nepasiekė smegenų. Kodėl mankšta dažnai nesulaukia pasekėjų tarp vyresnio amžiaus žmonių? Nėra motyvacijos, suvokimo, kodėl ją turiu daryti, kokie raumenys išsitemps ir ką nustos skaudėti.
Kviečiu pradėti nuo savęs. Jei vaikaičiai matys kas rytą žvaliai mankštą darančią senelę, tokios informacijos nepraleis.
Apie tai, ką daryti, kad nebūtume „statistinis vidutinio amžiaus pacientas“, bei kitus gydytojos onkologės patarimus rasite knygoje „Sveikata, kai tau 50+. Apie tą patį, bet kitaip“. (gyd. E.Juodžbalienė).
