Pasak gydytojos, nėščios moters mityba iš esmės mažai kuo skiriasi nuo bet kurio kito žmogaus mitybos. Ji turėtų būti, kiek įmanoma, racionaliai subalansuota ir kuo daugiau pagrįsta natūraliais produktais.
– Nuo seno sakoma, kad nėščiai moteriai reikia valgyti už du. Ar tiesa?
– Šiais laikais mes tikrai nepalaikome valgymo už du mito. Bent jau kalorijų prasme valgyti už du tikrai nereikia, bet kai kurių atskirų vitaminų, mikroelementų poreikis visgi gali išaugti ir du kartus.
Taigi reikia valgyti beveik tokį patį maisto kiekį, kaip iki nėštumo, bet maistas turi būti daug labiau apmąstytas, išmintingesnis, produktai turi būti parinkti taip, kad patenkintų visus vitaminų, mikroelementų, baltymų poreikius.
– Kokių medžiagų nėščiosioms reikia daugiau?
– Kalbant apie nėštumo pradžią, mes visada atkakliai primename apie folio rūgšties poreikį. Ji labai svarbi pačių pirmųjų ląstelių ir genetinės medžiagos gamybai. Taigi folinė rūgštis apsaugo besivystantį vaisių nuo apsigimimų, ypač trimis nėštumo mėnesiais. Taip pat padidėjęs kalcio, vitamino D, geležies poreikis.
– Kokiuose produktuose šių medžiagų yra?
– Reikiamą folio rūgšties kiekį tikrai nelengva suvalgyti su maistu. Ir šiuo atžvilgiu nugali vegetarės, kadangi folinės rūgšties daug augaliniame maiste – sėklose, riešutuose, žaliose daržovėse, citrusiniuose vaisiuose. Taigi paprastai jos daugiau suvalgo vegetarės.
Bet kuriuo atveju pirmais trimis nėštumo mėnesiais visoms moterims rekomenduojame folinės rūgšties maisto papildus. Ypač svarbu, kad folinės rūgšties netrūktų pirmą nėštumo mėnesį.
Taip pat diskutuojama, ar reikia maisto papildų pavidalu gauti geležies, kalcio, vitamino D visoms moterims, ar tik pagal specialų poreikį. Kol kas vienareikšmio atsakymo nėra.
– Kodėl nėštumo metu kraujyje mažėja geležies, dėl to krinta hemoglobino lygis?
– Nėštumui būdingas tam tikras kraujo atskiedimas. Kraujo sudėtis pasidaro tokia, kad jame atsiranda daugiau skystosios dalies, ir savaime hemoglobinas sumažėja. Todėl nėščios moters kraują vertiname visai kitaip. Žemesnis hemoglobino kiekis dažnai yra normalus ir visiškai saugus besivystančiam vaisiui. Hemoglobino norma nėštumo pradžioje ir pabaigoje – 110, nėštumo viduryje – 105, svarbiausia, kad jis nekristų žemiau nei 100.
Hemoglobinui šiek tiek sumažėjus, mes dažnai skiriame geležies papildus, kad sustabdytume geležies trūkumo didėjimą, kad hemoglobinas dar labiau nemažėtų. Geležies taip pat verta pavartoti nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymui, kurio metu netenkama daug kraujo. O iš esmės žemas hemoglobinas vertinamas kaip organizmo adaptacija nėštumui, ir tai nulemia netgi geresnę placentos kraujotaką, o kartais ir geresnį vaisiaus vystymąsi ir augimą.
– Daugėja moterų, kurios yra pasirinkusios įvairias netradicines mitybos sistemas – vegetarizmą, žaliavalgystę, dar ką nors. Ką joms patartumėte nėštumo metu?
Ne vienai nėščiai moteriai vegetarei puikiai sekėsi išnešioti kūdikį net su gerokai geresniu krauju nei kitoms.
– Kaip gydytoja, esu linkusi remtis moksliniais tyrimais, o tyrimų, kaip įvairios mitybos veikia nėščiųjų ir vaisiaus sveikatą, nėra, nes niekas nedrįsta daryti eksperimentų su besilaukiančiomis moterimis. Taigi šių dietų nauda nėra įrodyta, dėl žalos galime diskutuoti, bet aš manau, kad kuo dieta yra griežtesnė, nebūtinai vegetariška, gali būti bet kokia kita, turinti didelių apribojimų, tuo didesnė rizika, kad vaisius negaus kokių nors reikalingų medžiagų.
Kita vertus, turėjau ne vieną nėščią moterį vegetarę, ir joms puikiai sekėsi išnešioti kūdikį be mažakraujystės ir net su gerokai geresniu krauju nei tų moterų, kurios valgė viską. Taigi jei moteris tikrai išmintingai renkasi maistą, net ir būdama vegetare, ji gali sėkmingai išnešioti vaisių ir turėti sveiką vaikelį, tik jai tai padaryti bus, ko gero, gerokai sunkiai nei valgančiai įvairų maistą.
Aš asmeniškai gerbiu moterų pasirinkimą, jeigu dėl kokių nors priežasčių jos nusprendžia būti vegetarėmis. Jos turi teisę taip maitintis ir nėštumo metu, bet turi būti daug sąmoningesnės maisto pasirinkimo atžvilgiu.
– Kokios dar medžiagos labai svarbios ir jų trūkumas gali padaryti žalos vaisiaus vystymuisi?
– Yra nustatyta, kad trūkstant kalcio, kai moteris išskirtinai vengia pieno produktų, didėja padidėjusio kraujospūdžio rizika, o tai labai grėsminga akušerinė komplikacija, kuri gali baigtis placentos atšoka ir vaisiaus žūtimi. Taigi nėštumo metu kalcio moteriai reikia gerokai daugiau.
Taip pat kyla daug diskusijų dėl vitamino D – ar reikia jo papildomai visoms nėščiosioms, ar tik išskirtinės grupės moterims, pavyzdžiui, vegetarėms, nes jos su augaliniu maistu šio vitamino gauna minimaliai, o vitaminas D, manoma, gali būti susijęs su nėščiųjų cukralige, preeklampsija, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime, vaisiaus augimo sutrikimais.
Taigi daug yra teorijų ir vis dar ieškoma atsakymų, kaip mityba susijusi su įvairiomis akušerinėmis komplikacijomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl vitamino D trūkumas toks klastingas?
