Mat širdies ir kraujagyslių ligos vystosi nebyliai, o pirmą kartą pasireikšti gali iš karto labai skaudžiai – infarktu arba insultu. Taigi, ką reikia žinoti apie rizikos veiksnius, kaip juos pamatuoti ir nuo kada pradėti kontroliuoti ir kaip atrasti motyvacijos tai daryti?
Rizikos veiksnių paplitimo tendencijos nedžiugina
Širdies ir kraujagyslių ligos – didžiulė sveikatos problema visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje jų paplitimo mastai ypač dideli. Mirties priežastis nuo šių ligų sudaro per 50 proc. visų mirties atvejų.
Pasak Ž.Petrulionienės, šios liūdnos tendencijos pirmiausia susijusios su nesėkminga šių ligų rizikos veiksnių kontrole. Santaros klinikų kardiologų grupė atliko tyrimą, kurio metu buvo išanalizuota prevencinėje programoje dalyvavusių 110000 Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų rizikos veiksnių paplitimo dinamika nuo 2009 iki 2018 metų. Buvo tirti 40–55 metų vyrai (42,4 proc.) ir 50–65 metų moterys (57,6 proc.).Tyrimas publikuotas prestižiniame tarptautiniame moksliniame žurnale „Atheroscelosis“.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kuriuos išskiria mokslininkai, – dislipidemija (kraujo riebalų disbalansas), arterinė hipertenzija, antsvoris ir nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, rūkymas, menkas fizinis aktyvumas, nesveika mityba.
Per 10 metų nežymiai sumažėjo dislipidemijos paplitimas vyrų grupėje (nuo 86,33 proc. iki 83,99 proc.), tačiau moterų grupėje reikšmingo pokyčio nebuvo (atitinkamai 90,85 proc. ir 89,57 proc.). Tiek moterų, tiek vyrų grupėse sumažėjo arterinės hipertenzijos paplitimas (moterims – nuo 64,95 proc. iki 49,01 proc., vyrams – nuo 50,94 proc. iki 44,44 proc.).
Nutukusių moterų procentas laipsniškai mažėjo nuo 42,4 proc. iki 32,87 proc., tačiau vyrų nutukimo procentas liko pastovus (apie 28 proc.). Metabolinio sindromo dažnis sumažėjo moterų grupėje (nuo 38,18 proc. iki 32,32 proc.), bet padidėjo vyrų grupėje (nuo 25,53 proc. iki 28,62 proc.). Cukrinis diabetas buvo dažnesnis moterims nei vyrams (atitinkamai 11,29 proc. 10,75 proc.).
Bendras rūkančių vyrų procentas buvo 3,5 kartus didesnis nei moterų (atitinkamai 39,8 proc. ir 11 proc.). Tačiau tyrimas parodė reikšmingą rūkančių moterų procento didėjimą (nuo 8,36 poc. Iki 11,48 proc.). Rūkančių vyrų visuomet buvo ženkliai daugiau, nors jų ir mažėjo (nuo 41,24 proc. iki 35,28 proc.). Beje, metančiųjų rūkyti buvo daugiau vyrų grupėje nei moterų.
„Lietuvos vidutinio amžiaus gyventojų, nesergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, tyrimas parodė, kad rizikos veiksnių paplitimas yra labai didelis, ir ženklios teigiamos dinamikos dar reikės palaukti“, – teigė pašnekovė.
40–50-mečiai jau turi 3–5 rizikos veiksnius
Tyrimo metu buvo tirti konkrečios amžiaus grupės respondentai. Būtent šiame amžiaus tarpsnyje žmonės kviečiami į Širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programą, kuri Lietuvoje veikia nuo 2006 metų. Ji skirta 40–54 metų vyrams ir 50–64 metų moterims. Bėda ta, kad tokiame amžiuje jau nustatomi ne vienas, o keli rizikos veiksniai.
„Todėl jau kalbama apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją reikia pradėti anksčiau. Ir pradėti reikėtų, ko gera, nuo visuomenės edukacijos. Mat išvardinti rizikos veiksniai jau nustatomi ir vaikams bei paaugliams. Mes dabar daug kalbame apie padidėjusį vaikų kraujospūdį, nutukimą, mažą aktyvumą, nesveiką ir nesubalansuotą mitybą, elektroninių cigarečių rūkymą mokyklose. Prevencija turėtų prasidėti šeimose, nuo vaikystės, nes, nieko nedarant, 40–50 metų žmogus, kai jis kviečiamas į prevencinę programą, kaip rodo mūsų tyrimas, turi jau ne po vieną, o po 3–5 rizikos veiksnius vienu metu.
Taip yra todėl, kad rizikos veiksniai pradeda vystytis nuo vaikystės, jaunystės ir palaipsniui sunkėja. 40–50 metų žmogus dažnai jau turi vadinamąją nebylią aterosklerozę, t. y. jo kraujagyslės jau pažeistos, nors jis dar nejaučia jokių simptomų, liga nepasireiškusi. Deja, pasireikšti ji gali labai staigiai ir ūmiai – infarktu, insultu ar net mirtimi. Būtent todėl susirūpinti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais reikia daug anksčiau“, – įspėjo kardiologė.
Taigi, šiandien prevencijai keliamas tikslas – ne gydyti sunkias ligų komplikacijas (tai jau antrinė prevencija), bet kuo anksčiau apsaugoti nuo rizikos veiksnių atsiradimo, sustabdyti aterosklerozę pačioje pradžioje. Yra duomenų, kad ligų prevencija svarbi dar iki kūdikiui gimstant, todėl besilaukiančios moterys taip pat turi būti mokomos laikytis sveikos gyvensenos principų. Deja, šiuo metu prevencija dažniausiai pradedama jau susirgus, netgi ligai labai toli pažengus, jau komplikacijų stadijoje. Tuomet jau galima stengtis tik išvengti ligos paūmėjimų ir lėtinti jos vystymąsi, bet atsukti laiko atgal neįmanoma.
Normos, kurias turi žinoti kiekvienas
Taigi nuo ko pradėti širdies ir kraujagyslių ligų kontrolę? Pašnekovės teigimu, pirmiausia nuo normų žinojimo, nes daugumą gyvensenos rizikos veiksnių nėra sudėtinga nustatyti ir patiems.
„Žmonės dažnai nežino cholesterolio, kraujospūdžio normos, pulso normos, kūno masės indekso normos, kada mes kūno masės padidėjimą vadiname antsvoriu, kada – jau nutukimu, nuo kokios liemens apimties jau kalbame apie centrinį pilvinį nutukimą ir pan.“, – dėstė Ž.Petrulionienė.
Yra apibrėžta, kad sveikas kūno masės indeksas (KMI) – nuo 20 iki 25. Ideali liemens apimtis – vyrams mažiau nei 94 cm, o moterims mažiau nei 80 cm. Idealus kraujospūdis – 120/80 mmHg. Bet kuriuo atveju ramybės būsenoje jis neturėtų siekti daugiau nei 140/90 mmHg. Jeigu yra diabetas ar inkstų liga, turėtų būti dar mažesnis.
Bendrojo cholesterolio norma – 5 mmol/l, MTL („blogojo“) cholesterolio – 3 mmol/l, trigliceridų – 1,7 mmol/l, DTL („gerojo“) cholesterolio vyrams – daugiau kaip 1 mmol/l, moterims – daugiau kaip 1,2 mmol/l. Tačiau didėjant rizikai, mažėja ir normos. Jau susirgusiems širdies ir kraujagyslių ligomis siektinos normos ypač mažos: MTL cholesterolis gali būti iki 1,4 mmol/l.
Kūno masės bei cholesterolio mažinimui rekomenduojama maiste vengti transriebalų, sumažinti sočiųjų riebalų, padidinti skaidulų kiekį (valgyti daugiau vaisių, daržovių, maistinių skaidulų), vartoti produktų, kurių sudėtyje yra natūralių cholesterolį mažinančių medžiagų.
Trigliceridų, apie kuriuos mažiau kalbama, bet kurie yra labai pikti, kiekį mažina kūno masės indekso ir liemens apimties norminimas, alkoholio atsisakymas, lengvai pasisavinamų angliavandenių, kitaip tariant, cukrų sumažinimas (greituosius angliavandenius keisti pilno grūdo produktais). Rekomenduojama sumažinti mono ir disacharidų kiekį maiste, pakeisti sočiąsias riebalų rūgštis maiste mono ir ypač polinesočiosiomis riebalų rūgštimis (bent tris kartus per savaitę valgyti jūrinės žuvies). Taip pat rekomenduojama vartoti omega-3 riebalų rūgščių papildus, esant trūkumui – ir vitaminą D.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai per savaitę turėtume atrasti nuo 3,5 iki 7 valandų vidutinio sunkumo aerobiniam fiziniam aktyvumui. Vidutiniškai tai būtų nuo 30 iki 60 minučių daugumą dienų.
„Svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų reguliarus. Širdies ir kraujagyslių sistemai labai kenkia, kai sportuojama labai retai, bet intensyviai, pavyzdžiui, reguliariai nesportavus nusprendžiama bėgti maratoną. Fizinį aktyvumą reikia taikyti saugiai, priešingu atveju galima nugriūti prie finišo linijos“, – įspėjo gydytoja.
Kodėl neturime motyvacijos keisti gyvenimo įpročių?
Atrodytų, tereikia pakoreguoti gyvenimo būdą bei mitybą, atsisakyti žalingų įpročių (tabako, alkoholio) ir galėsime džiaugtis gera sveikata iki pat senatvės. Kodėl taip nėra?
„Pradėti kažką keisti nuo amžiaus vidurio jau labai sunku, kadangi žmogaus įpročiai būna susiformavę. Mūsų tyrimas parodė, kad jeigu žmogus neturi blogų pojūčių (skausmo krūtinėje, dusulio, ritmo sutrikimų, galvos svaigimo), jis nieko ir nedaro. O aterosklerozė, nors ir nejaučiama, kraujagysles siaurina – iki vienos gražios dienos, kai plokštelė trūksta ir pasekmės gali būti negrįžtamos. Be to, rizikos veiksnių normos jau labai padidėjusios: kūno masė didžiulė, liemens apimtis – didžiulė, kraujospūdis aukštas, gliukozė, cholesterolis taip pat labai nukrypę nuo normos. Reikia labai daug darbo, norint visa tai sumažinti.
Jeigu į rodiklių pokyčius būtų sureaguota pačioje pradžioje, pavyzdžiui, priaugau kelis kilogramus, truputį padidėjo cholesterolis, šiek tiek padidėjo gliukozė, į normą sugrįžti daug lengviau. Svarbu suprasti, kad arterijas labai žaloja ilgai užtrukę ir smarkiai nukrypę nuo normos rizikos veiksniai.
Ir jie turi kaupiamąjį poveikį – kuo žmogui daugiau metų, tuo didesnė žala. Kuo ilgiau metų žmogus rūko, kuo daugiau metų nekoreguotas kraujospūdis, cholesterolis ir kuo tie skaičiai didesni, tuo didesnė akumuliacinė žala ir tuo didesnė rizika. Išvada – visa tai reikia nustatyti ir stabdyti kuo anksčiau. Ypač svarbu anksti susirūpinti tiems, kurie turi paveldimą šeiminį polinkį širdies ir kraujagyslių ligoms.
Taip pat verta prisiminti, kad vaikai ir paaugliai išsineša gyvensenos įpročius iš šeimos. Jeigu tėvai yra fiziškai aktyvūs, liekni, sveikai maitinasi, neturi žalingų įpročių, didelė tikimybė, kad ir vaikai į gyvenimą išsineš sveikus fizinio krūvio, mitybos, rūkymo įpročius, teisingą požiūrį į savo kūną ir sveikatos rizikos veiksnius“, – apibendrino pašnekovė.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
