„Skaičiai kalba patys už save, kodėl kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti savo kraujospūdį“, – sako „Biofirst“ gydytoja kardiologė Rasa Karaliūtė. Portale manodaktaras.lt – pokalbis su medike, kodėl svarbu matuoti ir žinoti savo kraujospūdį, kada prireikia 24 valandas trunkančio kraujospūdžio matavimo ir kas yra baltojo chalato sindromas.
– Kokie kraujospūdžio matavimo rodikliai jau įspėja apie hipertenziją?
– Normalus kraujospūdis yra <130/85 mmHg. Slenkstinė riba, kada jau nustatoma arterinė hipertenzija, yra 140/90 mmHg. Klaidinga manyti, kad su amžiumi „leistinos“ didesnės normalaus kraujospūdžio ribos. Jeigu bent viena iš kraujospūdžio verčių (sistolinio arba diastolinio) viršija šią ribą, reikėtų sunerimti ir pasitarti su gydytoju.
– Ar visada įmanoma nustatyti aukšto kraujospūdžio priežastis?
– Aukšto kraujospūdžio liga dar kitaip vadinama arterine hipertenzija. 90–95 proc. atvejų aukštas kraujospūdis būna dėl pirminės, arba dar kitaip vadinamos esencialinės, hipertenzijos, kuri neturi vienos aiškios priežasties ir yra nepagydoma. Tik 5–10 proc. atvejų nustatoma antrinė arterinė hipertenzija, kai žinoma priežastis. Tai gali būti, pavyzdžiui, endokrininės ligos, inkstų arterijų susiaurėjimas ir kitos ligos – šio tipo hipertenzija gali būti išgydoma pašalinus ją sukėlusią priežastį. Taigi tik vienam iš 10 pacientų gali būti nustatyta konkreti aukšto kraujospūdžio priežastis.
– Kaip tiksliai išmatuoti kraujospūdį? Kokias klaidas daro pacientai?
– Tikslus kraujospūdžio matavimas yra esminis veiksnys diagnozuojant arterinę hipertenziją. Patikimam kraujospūdžio įvertinimui svarbu keletas veiksnių: tinkamo kraujospūdžio matavimo prietaiso naudojimas, tinkamos manžetės parinkimas bei taisyklinga kraujospūdžio matavimo metodika. Kraujospūdžio matavimo klaidos dažnos ir jos gali pasitaikyti įvairiuose etapuose: nuo netinkamo kraujospūdžio aparato įsigijimo iki visiškai netinkamų aplinkybių matuoti kraujospūdį. Klaidas daro ne tik pacientai, deja, ir gydymo įstaigoje dažnai kraujospūdis įvertinamas nekokybiškai.
Kraujospūdžio matavimo aparatas – gana brangus pirkinys ir siūlyčiau jį išsirinkti atsakingai. Pagrindiniai patarimai būtų:
- Naudojimui namuose įsigyti elektroninį aparatą su žasto manžete.
- Aparatas turėtų būti patvirtintas remiantis mokslinių draugijų ir organizacijų nustatytais protokolais. Siūlyčiau pasitikėti STRIDE BP – tarptautine, moksline, ne pelno siekiančia organizacija, kurios tikslas – geresnė arterinės hipertenzijos kontrolė. Ar norimas įsigyti aparatas įtrauktas į patikimų aparatų sąrašą, galima patikrinti streidebp.org svetainėje.
- Svarbu pasirinkti tinkamo dydžio manžetę, kuri individualiai tinka pacientui pagal jo žasto apimtį, remiantis gamintojo instrukcijomis.
- Pabrėžtina, kad riešiniai kraujospūdžio matuokliai nėra rekomenduojami, nes jų tikslumas, palyginti su žastiniais prietaisais, yra mažesnis.
Kraujospūdis yra kintantis rodiklis, todėl svarbu, kad, nustatant arterinės hipertenzijos diagnozę, jis būtų pamatuotas tinkamai.
Svarbiausi patarimai būtų:
-
30 min. prieš matavimą nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti ir nesportuoti.
-
Matavimas turėtų būti atliekamas tylioje aplinkoje, matavimų metu ir tarp jų nekalbėti.
-
Prieš tyrimą 3–5 min pailsėti.
-
Kraujospūdis turėtų būti matuojamas sėdint kėdėje su patogia atrama nugarai, kojos nesukryžiuotos, pėdos atremtos į grindis, ranka atpalaiduota, padėta ant stalo, žastas širdies lygyje.
-
Vieno tyrimo metu atlikti 2 matavimus kas 1 min ir pasižymėti vidurkį.
-
Ateinant pas gydytoją rekomenduotina atsinešti 1 sav. (mažiausiai 3 dienų) kraujospūdžio matavimų dienyną, registruojant kraujospūdį ryte ir vakare.
– Kas yra 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio matavimas? Kaip atliekamas tyrimas?
– 24 valandų ambulatorinis AKS matavimas – tai 24 valandų trukmės kraujospūdžio įvertinimas, naudojant specialų kraujospūdžio matavimo aparatą su žasto manžete, kuris pacientui uždedamas gydymo įstaigoje ir jį reikia nešioti 24 valandas per parą. Kraujospūdžio matavimai atliekami rutininės kasdienės veiklos metu ir miegant, todėl suteikia daugiau informacijos apie kraujospūdžio kitimą per visą parą.
Rekomenduojama tyrimą atlikti įprastos darbo dienos metu, užsiimant įprastine veikla, siekiant kuo labiau kasdienybę atspindinčio rezultato. Kraujospūdžio matavimai atliekami kas 20–30 min. tiek dienos, tiek nakties metu. Rekomenduojama tyrimo dieną nesimaudyti, kraujospūdžio matavimo metu nejudėti, atpalaiduoti ranką. Paciento taip pat prašome pasižymėti miego laiką ir vaistų vartojimo laiką.
30 min. prieš kraujospūdžio matavimą reikėtų nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti ir nesportuoti.
– Kada jo prireikia?
– 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio matavimas labai naudingas gydymo efektyvumui įvertinti, kai pacientas jau vartoja vaistus nuo kraujospūdžio. Kai pradedama gydyti arterinė hipertenzija, parenkant individualias vaisto dozes ir vaistų derinius rekomenduojama tyrimą atlikti kas 2–3 mėn., iki bus pasiektas normalaus kraujospūdis, o vėliau kartoti vieną kartą per metus.
Kai kurių hipertenzijos ekspertų šis būdas rekomenduojamas taip pat kaip geriausias hipertenzijai diagnozuoti. Jis naudingas, kai įtariama baltojo chalato hipertenzija (t.y. kraujospūdis pakyla tik gydymo įstaigoje, o namuose jis normalus), slaptoji hipertenzija (t.y. gydymo įstaigoje kraujospūdis normalus, bet namuose jis nuolat padidėjęs), bei nustatant naktinę hipertenziją.
– Kaip vertinami tyrimo rezultatai?
– Vertinamas kraujospūdžio 24 valandų vidurkis, kraujospūdžio vidurkis atskirai dienos ir nakties metu bei kraujospūdžio kintamumas (t.y. ar kraujospūdis sumažėja nakties metu, lyginant su diena).
– Kas yra vadinamasis balto chalato sindromas? Ar daugeliui pacientų jis pasireiškia?
– Balto chalato hipertenzija – tai būklė, kai aukštas kraujospūdis nustatomas tik gydymo įstaigoje, o matuojant kraujospūdį namuose ar atliekant paros kraujospūdžio monitoravimą jis būna normalus. Bendroje populiacijoje yra 10–15 proc. žmonių, kuriems pasireiškia balto chalato hipertenzija. Tarp pacientų, kuriems gydytojo kabinete pamatuojamas per didelis kraujospūdis, tik 30 proc. atvejų tai būna dėl balto chalato hipertenzijos, o likusius turime aktyviai gydyti. Kita vertus, balto chalato hipertenzija taip pat nėra būklė, į kurią galėtume numoti ranka.
