Anot R.Mameniškienės, norint paprastai apibūdinti epilepsiją, reikėtų smegenis įsivaizduoti lyg didelį namą, kuriame yra išvedžiota elektra, rašoma pranešime spaudai. Tų laidų yra labai daug, dauguma jų susipina ir jei nors vienas yra pažeistas, įvyksta trumpasis jungimas, vadinamoji elektrinė iškrova.
Priklausomai nuo vietos, kurioje ta elektrinė iškrova kyla, pasireiškia simptomai. Jie gali būti labai įvairūs – žmogus gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, arba atvirkščiai – nematyti ir negirdėti arba nesuprasti kalbos, vaizdo. Taip pat gali pasireikšti ir kitokių simptomų – drebėjimas, traukuliai, tirpimas ir kt. Čia taip pat kaip ir tame name su laidais – įvykus trumpajam jungimui, užges viename lange šviesa arba lemputė ims mirksėti.
Šią ligą gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių – trauma, kraujotakos sutrikimai, infekcijos, tačiau ligos pradžią neretai galima susieti su patirtu stresiniu veiksniu, pervargimu, emociniu stresu, išgąsčiu.
Epilepsija – dažna liga, tačiau jos diagnostika gana sudėtinga. Auksinis šios ligos diagnostikoje naudojamų tyrimų standartas – elektroencefolograma, kurią atliekant registruojamos nuo smegenų sklindančios elektros bangos. Vertindami tyrimo rezultatus, gydytojai neurologai mato, kurioje vietoje ir kaip stipriai sutrikusi smegenų elektrinė veikla.
Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti, yra daug, tačiau net ir juos skiriant apie trečdaliui sergančiųjų priepuoliai kartojasi. Todėl nuolat ieškoma naujų formų ir medžiagų, kurios veiktų smegenų aktyvumą bei nesukeltų nepageidaujamų reiškinių. Kai žinomas smegenų pažeidimas, kurį galima pašalinti chirurgiškai, pacientai operuojami.
Jau daugiau kaip dvejus metus Lietuvoje taikomas gydymas klajoklio nervo simuliacija. Senas metodas yra gydymas ketogenine dieta, ji ir šiandien gali būti sėkmingai taikoma priepuoliams slopinti.
Kadangi epilepsija yra dažna liga, bet kuris iš mūsų gali atsidurti situacijoje, kai šalia esantį asmenį ištinka epilepsijos priepuolis. Anot profesorės, tokiose situacijose visų pirma svarbiausia stebėti, kad žmogus nesusižalotų, ir stengtis jį nuo to apsaugoti. Patraukite aštrius kietus daiktus arba patį ligonį, pakiškite minkštą daiktą po galva, o jei jo neturite – tiesiog prilaikykite galvą ranka.
Priepuolio metu žmogų reikia paversti ant šono, kad neužspringtų seilėmis. Reikia nepamiršti, jog priepuoliui prasidėjus, žmogus nieko nejaučia, jis yra be sąmonės. Epilepsijos priepuolio metu traukuliai įprastai trunka iki 1–1,5 minutės. Jeigu matote žmogų, kuriam atsitiko tokia nelaimė, fiksuokite laiką.
Skubią pagalbą reikėtų kviesti, jeigu žmogus susižalojo arba jeigu traukuliai tęsiasi ilgiau negu 3 minutes. Taip pat reikia patikrinti, ar priepuolio ištiktas žmogus neturi apyrankės ar kito ženklo, liudijančio apie sirgimą epilepsija.
„Neurologinės ligos apipintos mitais – ne išimtis ir epilepsija. Pirmas mitas, kad epilepsija yra nepagydoma. Tai netiesa, 70 proc. sergančiųjų gali suvaldyti ligą ir net nutraukti gydymą. Kiti mitai – kad ši liga yra paveldima, jog epilepsija yra psichikos sutrikimas, velnio apsėdimas ar kad žmogus priepuolio metu gali praryti liežuvį.
Taip tikrai nėra, griežtai negalima nieko kišti į burną, nes kišdami, kas papuolė, galime sužaloti gleivinę, dantis. Ši liga yra tokia pati, kaip ir visos kitos, todėl reikia atsisakyti negatyvaus požiūrio ir paleisti visus mitus. Reikia priimti žmones tokius, kokie jie yra, nes epilepsija yra tokia pati nervų sistemos liga, kaip ir kitos, o psichologinis palaikymas leidžia šiems žmonėms lengviau gyventi.
Negatyvi aplinka lemia dažnesnius epilepsijos priepuolius, o jiems suvaldyti reikia ne tik vaistų, bet ir aplinkinių pozityvumo“, – teigia prof. R.Mameniškienė.
