Meningokokinė infekcija yra ūmi ir gyvybei pavojinga bakterinė liga, kuria gali susirgti kiekvienas, tačiau pati didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams bei mažiems vaikams iki penkerių metų amžiaus. Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 81 infekcijos atvejis, iš kurių pusė – vaikų iki penkerių metų. Pernai 11 susirgusiųjų mirė, tarp jų – penki vaikai iki penkerių metų. Pagal sergamumą meningokokine B tipo infekcija Europos Sąjungoje pirmauja Lietuva. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo šių metų liepos mėnesio planuoja pradėti dviejų mėnesių kūdikių skiepijimo nuo meningokokinės B tipo infekcijos programą. Vakcina jau įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
„Meningokokinė infekcija yra klastinga, nes pačioje ligos pradžioje ją sunku atpažinti – požymiai gali būti tokie pat, kaip viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Liga progresuoja labai greitai – į priėmimą atvežtas karščiuojantis vaikas po poros valandų gali gulėti reanimacijoje. Todėl mums, gydytojams, nėra dienos, kad nepagalvotume apie meningokokinę infekciją. Vis dėlto susirgimo atvejai palyginti reti – iš 100.000 gyventojų per metus suserga apie 3, tačiau šie atvejai būna labai skaudūs, ypač jei baigiasi mirtimi ar komplikacijomis bei sukelia daug nerimo visuomenėje“, – pasakoja dr. Inga Ivaškevičienė, „Santaros“ klinikų Vaikų ligoninės Infekcinių ligų skyriaus gydytoja.
Antibiotikų reikia artimai bendravusiems
Anot dr. I.Ivaškevičienės, jeigu artimoje aplinkoje vaikas ar suaugęs užsikrėtė B tipo meningokokine infekcija, reikia racionaliai įvertinti situaciją ir nepulti į paniką.
„Pirmiausiai labai svarbu apsibrėžti, kas yra ta artima aplinka. Jeigu, pavyzdžiui, susirgo kažkieno iš pažįstamų vaikas, bet su tais žmonėmis neturėjote artimo kontakto, nereikėtų panikuoti dėl savo sveikatos. Arba, jeigu mokykloje meningokokine infekcija užsikrėtė vaikas, tai visiems mokykloje besimokantiems vaikams nereikia gerti vaistų – pirma reikia įvertinti, kas su užsikrėtusiuoju artimai bendravo, ilgai buvo uždaroje patalpoje“, – kalba dr. I. Ivaškevičienė.
Meningokokinė infekcija nėra epideminis susirgimas, infekciją sukelianti bakterija nėra atspari aplinkos sąlygoms ir greitai žūsta – uždaras patalpas pakanka išvėdinti ir išvalyti drėgnu būdu.
Papildomų apsisaugojimo priemonių reikėtų imtis turėjusiems glaudų kontaktą su pacientais: turėjo sąlytį su paciento skysčiais, pavyzdžiui, bučiavosi, arba bent 8 valandas buvo vienoje patalpoje.
„Jeigu meningokokinė infekcija nustatyta šeimos nariui, tuomet visi kiti šeimos nariai – suaugę, paaugliai, vaikai – visi turi suvartoti vienkartinę antibiotikų dozę. Gali būti toks atvejis, kad kelios šeimos su mažais vaikais artimai bendrauja – jeigu vienoje iš jų nustatytas susirgimas meningokokine infekcija, tuomet visi tų šeimų nariai turi suvartoti vienkartinę gydytojo paskirtų antibiotikų dozę. Tuo metu daugiau nieko daryti nebereikia, bet rekomenduojame tėvams vėliau paskiepyti mažamečius vaikus“, – sako gydytoja.
Meningokokinės infekcijos galima išvengti skiepijantis
Dr. I.Ivaškevičienė teigia, kad jei vienas šeimos narių užsikrėtė meningokokine infekcija ir šeimoje yra vaikų iki penkerių metų amžiaus, gydytojai primygtinai rekomenduoja vėliau vaikus paskiepyti.
„Statistika rodo, kad didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų amžiaus, o antra rizikos grupė yra paaugliai ir jauni suaugę. Mes rekomenduojame pasiskiepyti visiems, tačiau suaugusiems ši rekomendacija nėra tokia griežta. Meningokokinė infekcija suaugusiems žmonėms yra gana reta būklė, todėl jie patys turi priimti sprendimą, ar pasilikti bent mažą riziką susirgti“, – aiškina dr. I.Ivaškevičienė.
Anot jos, skiepai kol kas yra vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė prieš meningokokinę infekciją, nes nėra nė vieno modernaus aiškaus būdo, kaip šią ligą atpažinti ankstyvoje stadijoje.
„Yra buvę atvejų, kai tėvai atvyksta labai anksti ir net kraujo tyrimas neleidžia įtarti galimos grėsmingos bakterinės infekcijos. Yra buvę, kad vaikai išleidžiami gydytis namo, yra buvę, kad tėvai prašė išleisti gydytis į namus, bet gydytojai – ar iš nuojautos, ar dėl patirties – neišleido ir pasitvirtino įtarimai, jog pacientui meningokokinė infekcija“, – patirtimi dalijasi infekcinių ligų gydytoja.
Kai liga jau parodo specifinius grėsmingus požymius, procesai organizme būna toli pažengę ir kartais nebegrįžtami. Viena iš meningokokinės infekcijos formų gali būti meningitas – tai galvos ir stuburo smegenų dangalų uždegimas. Sunkiausia infekcijos forma yra meningokokinis sepsis (ypač žaibinė jo eiga) – kai ligos sukėlėjas patenka į sisteminę kraujotaką. Net pavykus išgelbėti paciento gyvybę, po ligos gali išsivystyti sunkių liekamųjų reiškinių visam gyvenimui (pvz., protinė negalia, galūnių amputacija, aklumas, inkstų funkcijos sutrikimas ir kt).
„Nuo kai kurių dalykų negali apsisaugoti ar apsaugoti savo vaiko. Pavyzdžiui, negali numatyti, kad vaikas pargrius ir susilaužys ranką – nėra skiepo nuo rankos lūžio. Bet yra skiepas nuo meningokokinės infekcijos, kuris labai stipriai sumažina riziką susirgti šia klastinga liga. Kai ligą taip sunku laiku nustatyti ir brangi kiekviena jos atpažinimo minutė, prevencija yra ypatingai svarbi“, – teigia gydytoja.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite http://www.ulac.lt/meningokokine-infekcija
LT/BEX/0032/18, parengimo data 2018-05-02
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
© 2018 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
