Su Kauno klinikų gydytoja otorinolaringologe Alina Kuzminiene kalbamės apie tai, ką vertėtų žinoti apie slogą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir į kokius simptomus nenumoti ranka.
– Ar slogą galime pavadinti nekalta liga? Kokia normali slogos eiga?
– Na, jūs iš dalies esate teisi. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamas rekomendacijas – sloga ir ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, ypač vaikų amžiuje, yra laikoma įprasta liga. Pasak PSO, vaikams iki 10–12 kartų, o suaugusiesiems iki 6 kartų per metus sirgti minėtomis ligomis yra normalu.
Svarbu paminėti, kad ši sąlyga galioja tik tuo atveju, jei sloga / peršalimas trunka ne ilgiau kaip 10 dienų. Paprastai sloga prasideda nosies deginimo, perštėjimo jausmu, vėliau atsiranda čiaudulys, skysto sekreto tekėjimas iš nosies, gali atsirasti bendrieji intoksikacijos požymiai, gerklės skausmas, švelnus kosulys. Po 3–5 dienų sekretas tirštėja, o 7–10 parą simptomai ima nykti, gali likti tik lengvas, neproduktyvus kosulys. Tačiau, būklei užsitęsus, prasideda slogos / peršalimo komplikacijos – ūminis nevirusinis rinosinusitas, ūminis virusinis ar bakterinis rinosinusitas.
– Kokie būdai greičiausiai įveikia slogą? Ar visada reikia pradėti nuo medikamentų, o gal gelbsti ir naminės priemonės?
– Pačios pirmiausios ir efektyviausios peršalimo gydymo priemonės yra šilta vaistažolių arbata, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dar geriau, jei pastarieji yra derinyje su pseudoefedrinu. Kai kuriais atvejais galima vartoti vaistus, skirtus alergijai gydyti.
Tinkamos ir rekomenduojamos priemonės: nosies plovimas, vitamino C preparatai. Galima sakyti, dauguma liaudyje naudojamų priemonių yra tikrai efektyvios, ir, jei kalbame apie nekomplikuotą slogą, – iki šiol gajus posakis, teigiantis, kad negydoma sloga trunka 7 dienas, gydoma 1 savaitę, yra visiškai tikslus.
Ką norėčiau akcentuoti, kad visiškai netinkamos priemonės ūminei slogai gydyti yra antibiotikai, inhaliacijos šiltais garais, sekretą skystinantys preparatai.
– O kokiais atvejais antibiotikų gali prireikti?
– Gydant slogą antibiotikų prireikia tikrai retai, nes dažniausia ūminės slogos priežastis yra virusinė infekcija. Tokią slogą paprastai išgydyti pavyksta naudojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antihistamininius medikamentus, dekongestantus, gerai išplovus nosies ertmę fiziologiniu tirpalu. Jei sloga užsitęsia ilgiau, šį gydymą galima papildyti įnosiniais gliukokortikoidais / hormonais.
Pastarųjų naudojimas dažnai yra lydimas nerimo dėl įsivaizduojamo jų šalutinio poveikio, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šio tipo vaistai yra vietinio poveikio, o į bendrąją kraujotaką jų patenka itin mažai. Dėl šios priežasties, šalutinis poveikis yra minimalus, juolab kad įnosinius hormonus naudojame tik epizodiškai – t. y. tik užsitęsus slogai.
Antibiotikų prireikia tik tuomet, kai atsiranda aiškūs bakterinės infekcijos požymiai – pakyla temperatūra, atsiranda pūlinga sekrecija (dažniausiai iš vienos nosies pusės), sloga komplikuojasi pūlingu ausų uždegimu. Vis dėlto didžiajai daliai pacientų antibiotikų nereikėtų skirti.
– Kada jau reikėtų sunerimti dėl užsitęsusios slogos? Kokios dažniausios slogos komplikacijos?
– Kaip ir minėjau, normaliai nekomplikuota sloga turėtų praeiti per 7–10 dienų. Svarbu prisiminti, kad tirštėjantis sekretas nosies landose, jokiu būdu nereiškia ligos komplikacijos bakterine infekcija. Jei simptomai ima nykti praėjus savaitei po ligos pradžios – greičiausiai pacientui nieko papildomai daryti nereiks.
Tačiau, jei sloga užsitęsia keletą savaičių ar ilgiau, o jei dar atsiranda papildomų – lydinčiųjų – simptomų, tokiu atveju reiktų sunerimti ir kreiptis į specialistą. Suaugusiesiems dažniausiai sloga komplikuojasi ūminiu nevirusiniu, virusiniu ar bakteriniu rinosinusitu. Vaikams komplikacijos kiek kitokios – infekcija gali apimti bronchus, plaučius, ausis.
Ausų uždegimas ar silpstanti klausa dėl sekreto susikaupimo už būgnelių yra, beje, viena dažniausių užsitęsusios slogos komplikacijų vaikų amžiuje. Itin retais atvejais sloga vaikams ir suaugusiesiems gali komplikuotis rimtomis pūlingomis akiduobės ar smegenų būklėmis.
– Kaip skiriasi vaikų ir suaugusiųjų slogos gydymas? Ar vaikai serga dažniau?
– Iš esmės ūminės slogos gydymo principai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra panašūs. Žinoma, suaugusiesiems drąsiau galima vartoti vaistus, savo sudėtyje turinčius pseudoefedrino (tiek vietinio, tiek sisteminio poveikio), taikyti gydymą antihistamininių – nesteroidinių vaistų nuo uždegimo – ir dekongestantų deriniais.
Pagrindinis skirtumas gydant suaugusiųjų ir vaikų slogą yra žinojimas, kad pastariesiems ši būklė kur kas dažniau užsitęsia, komplikuojasi apatinių kvėpavimo takų ar ausų uždegimais. Todėl, jei suaugęs pacientas slogą dažniausiai įveikia pats, namuose paprastomis priemonėmis, tuo tarpu mažiesiems mūsų pacientams gana dažnai slogą tenka gydytis prižiūrint specialistui.
Visiškai netinkamos priemonės ūminei slogai gydyti yra antibiotikai, inhaliacijos šiltais garais, sekretą skystinantys preparatai.
Tai lemia vaikų imuninės sistemos nebrandumas, dažnesnis ir glaudesnis kontaktas su sergančiais asmenimis (kolektyvo lankymas), o taip pat tam tikri anatominiai kvėpavimo takų skirtumai nuo suaugusiųjų.
– Kada jau vaikams ir suaugusiesiems reikėtų apsilankyti pas otorinolaringologą?
– Tiek vaikams, tiek suaugusiems žmonėms sloga gali kartotis per kalendorinius metus daugelį kartų, tačiau svarbu, kad ji netaptų užsitęsusia ar nesikomplikuotų kitų organų ligomis. Jei sloga kartojasi itin dažnai ar tampa sunkiai įveikiama užduotimi, reiktų kuo skubiau pasikonsultuoti su specialistu.
Tokiu atveju neabejotinai rekomenduojame tirti imuninės sistemos būklę, pasitikrinti, ar nėra alergijos, gastroezofaginio refliukso ar tiesiog kariozinių dantų. Jei visos šios organizmo grandys yra sveikos, ieškome vietinių uždegimą palaikančių priežasčių, o taip pat geriausių ir patikimiausių būdų, kaip įveikti ligą.
Kartais, ypač vaikams, sloga gali komplikuotis užsitęsusiu lengvu ar intensyviu kosuliu. Jei kosulys trunka keletą savaičių po slogos simptomų išnykimo, tai gali būti natūrali sveikimo eiga, tačiau jei kosulys užsitęsia ilgiau, gali būti lėtinės ligos ar netinkamai pasirinkto gydymo ženklas.
– Ar nosies gleivinės drėkinimas gali padėti išvengti dažnų slogų?
– Dažnai tėveliai supranta, kad plovimas jūros vandeniu ir yra drėkinimas. Tačiau profilaktiškai nosies gleivinės plauti nereikia, nosis išsivalo natūraliai. Drėkinimo procedūros nėra efektyvios apsisaugant nuo dažnų infekcijų. Kur kas svarbiau, tai įrodyta ir moksliškai, fizinė veikla, grynas oras, mityba ir vitaminai, kurie stiprina mūsų atsakomąją reakciją.
– Ar tiesa, kad pas otorinolaringologą geriausia pasirodyti sveikiems, kad būtų įvertinta būklė?
– Į šį klausimą galėčiau atsakyti – ir taip, ir ne. Nesant slogos simptomų, mes galime aiškiau identifikuoti anatomines nosies ertmėje ar nosiaryklėje esančias kliūtis. Pavyzdžiui, jei nosiaryklėje yra gausu gleivių, sunku įvertinti adenoidų laipsnį, ar, jei itin paburkusi nosies ertmės gleivinė, sudėtingiau identifikuoti ydingas anatomines nosies struktūras, kurios gali lemti simptomų pasikartojamumą.
Tačiau atvykus esant visiškai ligos remisijai, sunkiau įvertinti simptomų intensyvumą, o tuo pačiu ir ligos rimtumą. Tačiau, jei kalbame apie liekamuosius reiškinius po persirgtos nosies infekcijos, tarkime – klausos sutrikimą, be abejo, geriau tai daryti nesant slogos požymių.
– Padidėję adenoidai – kaip sprendžiama šita problema? Ką turime apie juos žinoti? Ar visad operacija yra išeitis?
– Adenoidai, arba mediciniškai – ryklinis migdolas, yra normalus anatominis organas, kurį turi visi sveiki vaikai. Pagrindinė šio, kaip ir kitų ryklėje esančių migdolų, funkcija – saugoti ausis ir apatinius kvėpavimo takus nuo infekcijos. Būtent jie yra ta pirmoji gynybinė grandis, kuri sutinka įkvėptus patogeninius mikroorganizmus ir su jais kovoja.
Profilaktiškai nosies gleivinės plauti nereikia, nosis išsivalo natūraliai.
Adenoidus turi visi vaikai ir operuoti jų nereikia, jeigu jie nesukelia jokių simptomų arba tie simptomai yra praeinantys. Jeigu paūmėja adenoidų uždegimas, jie paburksta dėl peršalimo, gerai išplovus nosį ir naudojant įnosinius hormonus, ta problemą galimą suvaldyti.
Tačiau, jei adenoidai tampa kliūtimi normaliai įkvėpti ar išvis kvėpuoti, ar tampa užsitęsusios infekcijos priežastimi, jei dėl jų dydžio vaikas negali gerai išsimiegoti, ima šlapintis į lovą ar ima trikti klausa, kartojasi nuolatinės slogos, kurių neįmanoma suvaldyti vaistais – neabejotinai rekomenduojame šį migdolą šalinti.
Operuoti siūloma nebūtinai dėl adenoidų dydžio, esmė – kaip jie pablogina gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, jeigu vaikas serga per metus 15 ir daugiau kartų sloga, jo gyvenimo kokybė prastėja, taip pat, jeigu konservatyvus gydymas yra neefektyvus.
Adenoidai gali būti didesni, tačiau, jeigu vaikas tolygiai kvėpuoja pro nosį, neserga sloga, operacijos gali ir neprireikti. Adenoidai gali augti pamažu, padidėti po kiekvienos slogos, o kai kuriems vaikams ir staiga, pavyzdžiui, po infekcinių ligų (infekcinės mononukleozės ir pan.).
Jeigu tiksliai žinoma, kad adenoidai yra nemalonius simptomus sukelianti priežastis, atlikus operaciją, situacija kardinaliai keičiasi į gerąją pusę. Galima išgirsti, kad atlikus operaciją, adenoidai po kiek atauga, tačiau tai nėra tiesa. Šis mitas paplito dėl to, kad anksčiau operacija buvo atliekama taikant vietinę nejautrą ir jos metu būdavo pašalinamas ne visas adenoidų audinys. Dabar adenoidai operuojami taikant bendrinę nejautrą, pašalinamas visas audinys, todėl ataugimo tikimybė yra ypač maža.
– Nuo kada jau galima atlikti šią operaciją?
– Amžiaus kategorijos nėra, nes žiūrime į indikacijas. Jauniausias pacientas, kurį man teko operuoti, buvo 11 mėnesių. Paprastai adenoidai pradeda didėti, kai vaikas pradeda lankyti kolektyvą, susiduria su infekcijomis, todėl dažniausiai pacientai į mus kreipiasi nuo 2 iki 4 metų amžiaus.
– Ar kvėpavimas pro burną išduoda adenoidų bėdas?
– Kai nėra laisvo kvėpavimo per nosį ir vaikas kvėpuoja per burną, tai nebūtinai reiškia, kad tai susiję su adenoidais. Priežastis gali būti ir alergija, iškrypusi nosies pertvara, išdidėjusios nosies kriauklės, užsitęsusios slogos ir pan. Adenoidai nebūtinai yra sutrikusio kvėpavimo per nosį priežastis.
– Ar tiesa, kad kūdikiai neserga sinusitu? Nuo kada jau vaikui gali būti diagnozuotas sinusitas?
– Sinusai pradeda formuotis tik apie 4-us gyvenimo metus, kai kurie jų vystosi iki 10, 12 ar net 20-ies gyvenimo metų. Mažieji mūsų pacientai turi tik kelias oringas celes, todėl paprastai sinusito diagnozės tokiems mažyliams mes nenustatome. Užsitęsusi sloga tokiems vaikučiams dažniausiai reiškia užsitęsusią infekciją nosyje ar nosiaryklėje – jį vadiname ūminiu ar lėtiniu adenoiditu.
– Kuo skiriasi lėtinis ir ūminis adenoiditas?
– Ūminis adenoiditas pasireiškia tuo, kad vaikas persirgo sloga, tačiau ji užsitęsė ilgiau nei dešimt dienų dėl to, kad infekcija užsilaikė nosiaryklėje, kur yra limfoidinis audinys. O limfoidinis audinys yra puiki terpė daugintis įvairioms bakterijoms ir virusams. Ūminį adenoiditą mes galime gydyti konservatyviai.
Lėtinis adenoiditas diagnizuojamas tuomet, kai sloga užsitęsia ilgiau nei keturias savaites, kamuoja net tik nosies užgulimas, tirštas sekretas, bet ir kosulys. Tokiu atveju gali prireikti ne tik konservatyvaus gydymo.
– Galime perskaityti apie įvairius būdus, kaip slogą įveikti per dieną dvi. Ar tai įmanoma?
– Na, teoriškai, ūminė sloga ar peršalimas trunka nuo 4 iki 10 dienų. Tikiu, kad tam tikromis priemonėmis galima gana efektyviai palengvinti slogos simptomus, tačiau visiškas pasveikimas – t. y. pilnas gleivinės funkcijų atsistatymas, reikalauja laiko. Jei tokios itin efektyvios priemonės egzistuoja, labai norėčiau jas sužinoti ir parekomenduoti savo pacientams. Mokslinėje, įrodymais grįstoje literatūroje, tokie metodai nėra aprašomi.
– Ką manote apie aromaterapiją, eterinius aliejus ir kitus kvapnius būdus (pavyzdžiui, pleistriukai ant drabužių) gydant slogą – ar tai veiksminga?
– Aromaterapija yra žinomas, bet mažai mokslinių įrodymų turintis slogos gydymo metodas. Eteriniai aliejai, iš esmės gali būti naudingi palengvinant slogos simptomus, tačiau kaip pagalbinis, bet ne pagrindinis gydymo metodas.
