Vis dėlto yra duomenų, kad karvės pienas ir jo produktai žmonėms gali labiau kenkti, nei padėti. Apie tai, kas nutylima apie karvės pieną, pasakoja gydytoja ginekologė genetikė Ingrida Kravčenkienė.
Tyrimas: pienas ne stiprina, o silpnina kaulus
„Nuo seno žinome, kad karvės pieną gerti sveika, nes jis stiprina kaulus. Todėl duodame jo savo vaikams, patys vartojame pieno produktus: rūgpienį, jogurtus, varškę, sūrius. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad pienas kaulus ne stiprina, priešingai – juos susilpnina, – teigia gyd. I.Kravčenkienė. – Iš tiesų karvės piene yra keturis kartus daugiau kalcio negu, tarkime, mamos piene, vis dėlto jo yra per daug, todėl mūsų organizmas ne visada jį įsisavina.
Apskritai tikrasis kalcio šaltinis yra ne mėsa ir ne pienas, o dirva, nes kalcis yra žemėje randamas mineralas, kurį pasisavina augalai ir, aišku, žolę rupšnojanti karvė. Tad ir mes, valgydami augalinį maistą, gauname pakankamai kalcio.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tiems žmonėms, kurie valgo pakankamai daržovių – lapinių ir ankštinių, niekada neišsivysto kalcio deficitas. Pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie nevartoja kalcio papildų, negeria pieno, nevartoja pieno produktų ir neturi bėdų dėl trapių kaulų, pavyzdžiui, Afrikos ar Azijos gyventojai nekenčia dėl osteoporozės.
Labai įdomus ir milžiniškas tyrimas buvo atliktas Švedijoje, kuriame dalyvavo menopauzės periodo moterys. Viena jų grupė gėrė po tris stiklines karvės pieno kasdien, kita grupė visai nevartojo pieno ir jo produktų. Paaiškėjo, kad kur kas dažniau ir daugiau kaulų lūžių patyrė pieną gėrusios moterys. Taigi šis tyrimas įrodė, kad karvės pienas anaiptol nėra kalcio šaltinis ir nestiprina kaulų, vis dėlto iki šiol jis rekomenduojamas vaikams, besilaukiančioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Įdomūs yra JAV duomenys – vidutiniškai per dieną amerikietis, gerdamas pieną ar jo produktus suvartoja apie 500–600 mg kalcio. Tačiau žmogui (nesvarbu, tai vaikas, suaugęs ar kūdikį žindanti moteris) kalcio poreikis per dieną svyruoja tarp 200–250 mg. PSO rekomenduoja per dieną suvartoti nuo 400 iki 500 mg kalcio. Lietuvoje ilgą laiką buvo rekomenduojama (nors neaišku, kuo grindžiamos tokios normos) nėščiosioms suvartoti 1000–1200 mg kalcio.“
Kodėl nestiprėja kaulai?
Natūraliai kyla klausimas – ar gamta galėjo mums sukurti tokį maisto šaltinį, kuris kompensuotų kalcio trūkumą organizme, bet kartu skatintų ir vystytis vėžį?
„Pienas ir apskritai gyvūninės kilmės produktai yra rūgštinis maistas, daržovės ir vaisiai – šarminis. Mūsų organizmo balansas, arba pH, yra lengvai šarminis, tad jeigu vartojame rūgštinį maistą, organizmas bando išlaikyti pusiausvyrą ir pH pašarminti.
Tam procesui prireikia paimti mineralus iš kaulų, kur ir yra didžiausia kalcio saugykla. Tad, kai geriame pieną, organizmas bando išlaikyti šarminį pH ir tam panaudoja savo paties kalcio atsargas, susikaupusias kauluose. Tiksliau, kalcis atlieka svarbią funkciją pašalinant papildomą rūgštį iš organizmo ir todėl kaulai užuot stiprėję – tampa trapesni.
Šią teoriją patvirtino ir kiti tyrimai – buvo skaičiuojama, kiek gauname kalcio su pienu, o paskui, kiek jo pašalinama su šlapimu ir išmatomis iš organizmo. Paaiškėjo, kad iš pieno ir jo produktų organizmas kalcio pasisavina mažiau, negu jo pašalina. Vadinasi, šalina savo paties kalcio atsargas. Tad galima teigti, jog pagrindinė kaulų retėjimo priežastis yra pieno ir jo produktų perteklius“, – sako gydytoja.
Kaip karvės pienas kenkia sveikatai
„Karvės piene yra į insuliną panašaus augimo hormono, vadinamo IGF1, kuris skatina ląstelių augimą – dėl jo mažytis veršiukas per gana greitą laiką užauga į didelį veršį. Šio augimo hormono, kuris nežūsta net pasterizuojant pieną, kiekis nėra ribojamas, ir mes nežinome, kiek jo išgeriame kartu su pienu. Tad neturime supratimo, kiek suvartojame mūsų organizmo ląsteles daugintis stimuliuojančio hormono.
Vis dėlto baisiausia tai, kad IGF1, skatinantis daugintis ląsteles ir slopindamas jų žūtį, yra tiesiogiai susijęs su krūties, prostatos, plaučių ir žarnyno vėžiu. Tad natūraliai kyla klausimas – ar gamta galėjo mums sukurti tokį maisto šaltinį, kuris kompensuotų kalcio trūkumą organizme, bet kartu skatintų ir vystytis vėžį? Tikrai ne, nes gamtoje viskas yra subalansuota. Štai todėl ir peršasi išvada, kad karvės pieno nereiktų gerti niekam – nei vaikams, nei suaugusiems žmonėms“, – įsitikinusi gydytoja.
Riebus ar liesas?
„Kadangi natūraliame karvės piene yra daug cukraus, laktozės ir riebalų, jis siejamas ir su nutukimu. Todėl ilgą laiką JAV mitybos asociacija patardavo gerti liesą arba pusriebį pieną, beje, dar ir šiandien daug gydytojų dietologų tai rekomenduoja – ne tik JAV, bet ir Lietuvoje.
Liesame arba nugriebtame piene riebalų yra 2 proc., baltymų – 41 proc., o angliavandenių – net 57 proc.
Vis dėlto pastebėta, kad nugriebus grietinėlę (kitaip tariant, riebalus), keičiasi ir paties pieno struktūra, o tiksliau – baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis piene.
Nenugriebtame (arba riebiame) piene (100 kcal) 49 proc. sudaro riebalai, baltymai – 21, o angliavandeniai – 30 proc. Sumažinto riebumo piene yra 31 proc. riebalų, baltymų – 28, o angliavandenių – 41 proc. Liesame arba nugriebtame piene riebalų yra 2 proc., baltymų – 41 proc., o angliavandenių – net 57 proc. Vadinasi, nugriebtas pienas yra ne kas kita, o angliavandenių šaltinis“, – skaičius pateikia genetikė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mėnesinės sulaukus 9-erių? Ginekologė I.Kravčenkienė – apie pirmuosius požymius ir tai, kas lemia ankstyvą brandą
Pavojingas baltymas
„Pagrindinis karvės pieno baltymas yra kazeinas, kurio mūsų organizmas iki pabaigos neišskaido. Įsivaizduokime baltymus kaip perlų vėrinį, kurį paprastai organizmas sukarpo po vieną atskirą perliuką ir paverčia amino rūgštimis, reikalingomis mūsų kūno baltymų statybai. Jeigu vėrinys „pagamintas“ iš kazeino, organizmas sukarpo jį trumpomis grandinėlėmis – po kelis perliukus, kurios yra laikomos pavojingu priešu, mat tokiomis grandinėlėmis į organizmą atkeliauja pavojingi virusai ar bakterijos.
Tad pasirodžius kazeino grandinėlei, organizmas siunčia signalą ją nužudyti – gamina antikūnus, kurie puola ne tik karvės pieno baltymą kazeiną, bet ir mūsų organizmo baltymus. Būtent todėl karvės pieno baltymas yra siejamas su pirmo tipo diabetu bei kitomis autoimuninėmis ligomis, tarp jų ir autizmo spektro sutrikimais, egzema, Krono liga, celiakija ir pan. Aišku, reikia dar ir kito faktoriaus – turėti minėtų ligų geną.
Vis dėlto bet kokios ligos genas mūsų organizme nėra dominuojantis arba tas, kuris nulemia, kad būtinai susirgsime viena ar kita liga. Genai yra tarsi mygtukai, kuriuos galime paspausti arba ne. Gerdami karvės pieną tokį mygtuką ir spaudžiame, – sako gydytoja.
Kazeino kiekis mūsų maiste neturėtų viršyti 10 proc. bendro kaloringumo, antraip jis tampa nesaugus.
– Na, o tie, kurie neturi pavojingų ligų genų, kad ir kiek gertų karvės pieną – minėtomis ligomis nesusirgs. Įdomų tyrimą atliko žymus mokslininkas Colinas Campbellas, knygos „Natūralus būdas išvengti ligų“, autorius.
Jis atliko eksperimentą su žiurkėmis, kurias suskirstė į dvi grupes. Abiejų grupių žiurkėms kasdien duodavo aflotoksino – juodojo pelėsio, pačių stipriausių augalinių nuodų, kancerogeno, skatinančio kepenų, žarnyno vėžį. Abiejų žiurkių grupių mityboje buvo ir kazeino – viena grupė gavo jo mažiau, t.y. 10 proc. kaloringumo, kita grupė kasdien gaudavo po 25 proc. bendro kaloringumo.
Pirmos grupės žiurkės liko gyvos, nė viena nesusirgo vėžiu, o visos antros grupės žiurkės, gavusios daugiau kazeino, susirgo vėžiu ir pastipo. Tad peršasi išvada, jog kazeino kiekis mūsų maiste neturėtų viršyti 10 proc. bendro kaloringumo, antraip jis tampa nesaugus. Suprantu, kad žmogus ne žiurkė, tačiau visų žinduolių organizmai funkcionuoja panašiai. Įvairiame maiste esančių kancerogeninių medžiagų mes išvengti negalime, bet galime vartoti mažiau karvės pieno ir jo produktų. Bent jau mane šie tyrimai paskatino juos gerokai apriboti“, – sako gydytoja.
Kiti pieno pavojai
„Tiriant įvairių infekcinių ligų priežastis paaiškėjo, kad nuo pieno dažniausiai užsikrečiama salmonelioze, stafilokokų bakterijomis, listerijomis, ešerichija, koli bei tuberkuliozės mikobakterija. Be to, niekur neakcentuojami JAV duomenys, jog galvijai dažnai serga BIV (galvijų imunodeficito sindromu, kaip kad žmonių ŽIV) ir leukemija. Šiomis ligomis užsikrėtę apie 40–60 proc. galvijų. Argentinoje BIV virusu užsikrėtę 75 proc. galvijų. Kritusių karvių mėsa yra perdirbama į viščiukų, karvių bei kiaulių maistą, o visų šių gyvūnų mėsa patenka ant mūsų stalų.
Na o žmonių leukemija yra labiausiai paplitusi tose grupėse, kurios suvartoja daug pieno. Nors nei galvijų BIV, nei leukemija žmonės tiesiogiai neužsikrečia, vis dėlto veikia vadinamieji autoimuniniai leukemijos mechanizmai. Taigi pastebėta, kad dažniau leukemija serga karves auginantys fermeriai.
Yra dar ir retrovirusai, sukeliantys žmonių ir daugelio gyvūnų ligas, kurie nedingsta net ir pasterizavus pieną. Pasterizuojant pieną šie virusai yra suskaidomi į mažus gabalėlius, ir virusų dalelės gali būti dar labiau pavojingos, nes paskatina žmogaus organizmo autoimuninius mechanizmus. Tad reiktų turėti omeny ir tai, jog pienas gali būti ir tokių virusų šaltinis, – sako gydytoja.
– Yra ir daugiau duomenų, pavyzdžiui, kad karvės pienas vaikams sukelia naktinį šlapinimąsi, medicinos literatūroje aprašytas ne vienas atvejis, kad vaiką nustojus girdyti karvės pienu išgydomas ir naktinis šlapinimasis. Pienas taip pat siejamas su aknės atsiradimu paauglystėje, vaikų nutukimu ir viduriniosios ausies uždegimu. Labai dažnai vėžiu sergantys žmonės, norėdami atsistatyti po chemoterapijos, geria karvės pieną – neturėtų to daryti, mat jiems kaip tik tai labai pavojingas, vėžį skatinantis produktas.“
Karvės pienas ir kiti produktai
Pienas iš pakelio nėra natūralus produktas, jis toks pats tolimas nuo tikro natūralaus pieno, kaip meduolis nuo medaus.
„Kalbėdama apie karvės pieną, turiu omeny ne tik pieną, bet ir visus jo produktus. Dažnai galvojama, kad sveikesni yra fermentuoti produktai: sūriai, jogurtai, vis dėlto pieno cukrus, augimo hormonas, kazeinas išlieka net ir įvairiausiais būdais perdirbant pieną.
Mūsų organizmui reikalingos laktobacilos, esančios piene, bet esu įsitikinusi, kad geriau jų gauti iš kitų šaltinių, kad ir raugintų kopūstų sunkos. Fermentacija kitados, kai žmonija badavo, buvo išsigelbėjimas, mat sūris ilgai išlikdavo nesugedęs, šiandien gi laikai pasikeitę, ir puikiai galime išsiversti be fermentinio karvės pieno sūrio.
Beje, dar viena bėda yra antibiotikų pėdsakai piene ir jo produktuose – mes net nevartodami antibiotikų jų gauname su pienu, sūriais, jogurtais. Ne kartą teko skaityti apie žmones, kurie visiškai negėrė antibiotikų, tačiau turėjo pavojingą gyvybei atsparumą jiems.“
Natūralus ir iš pakelių
„JAV ant pieno pakelių yra užrašytas leistinų ląstelių skaičius piene – niekas nesusimąsto, kas tos ląstelės. Tai leukocitai, arba pūliai, kurie į pieną patenka karvėms sergant mastitu. Tad raginu kiekvieną skaitytoją susimąstyti, ar tikrai toks sveikas yra karvės pienas – ypač tas iš pakelių, ant mūsų stalų atkeliavęs iš didžiųjų fermų.
Pienas parduotuvių lentynose nėra natūralus produktas, mat jis praeina ilgą kelią nuo karvės iki vartotojo. Vienoks pienas yra pirktas tiesiai iš ūkininko, auginančio vieną ar kelias karves, visiškai kitoks pramoninis – tai nenatūraliu būdu išgautas produktas. Didžiosiose fermose auginamos karvės praktiškai nesigano laukuose, nejuda, o nuolatos stovi tvartuose, neretai ir šeriamos pačiais pigiausiais pašarais. Galbūt ir genetiškai modifikuotais, kuriuos ruošiant naudojamas glifosfatas. Tokios karvės gauna ir antibiotikų, kurie, be jokios abejonės, patenka į pieną.
Beje, piene yra ir didelis moteriškų lytinių hormonų kiekis, mat yra melžiamos ir veršingos karvės. Šie hormonai gali turėti įtakos vyrų testosterono gamybai bei spermos kokybei. Na, o pienas, prieš patekdamas į parduotuvių lentynas yra pasterizuojamas (kaitinamas) – taip sunaikinami potencialūs ligų sukėlėjai, tačiau kartu yra inaktyvuojami fermentai, padedantys virškinti pieną, sunaikinami piene esantys vitaminai bei pakeičiama baltymų struktūra.
Pienas yra homogenizuojamas – šio proceso metu pasikeičia pieno riebalų struktūra, kitaip tariant, ir pieno baltymai, ir riebalai tampa sunkiai virškinami, gali skatinti įvairius autoimuninius procesus bei uždegimines reakcijas. Taigi pienas iš pakelio nėra natūralus produktas, jis toks pats tolimas nuo tikro natūralaus pieno kaip meduolis nuo medaus.
Piene tiesiai iš karvės taip pat yra minėto kazeino bei į insuliną panašaus hormono IGF1, kitų hormonų – vis dėlto jame riebalų ir baltymų santykis yra sveikesnis, o pats produktas organizmo lengviau įsisavinamas. Tad jeigu neįsivaizduojate gyvenimo be pieno – rinkitės natūralų, ne pramoninį, ir nevartokite dideliais kiekiais“, – pataria gydytoja.
