Gydytoją piktina pastaraisiais metais smarkiai išaugęs elektronines cigaretes rūkančių nepilnamečių skaičius. Žvelgiant iš plaučių ligų specialistų perspektyvos, šios cigaretės neturi jokių privalumų, palyginus su įprastomis – taip pat sukelia bronchų uždegimą, itin kenkia bręstančiam organizmui, lemia rimtas plaučių ligas.
– Jūsų pacientai – plaučių ligomis sergantys ar dėl jų norintys išsitirti žmonės. Kaip reikėtų apibrėžti, kada plaučiai yra sveiki ir kaip tuo mediciniškai įsitikinama?
– Ko gero, būtų galima pasakyti paprastai: jei apie plaučius, apie kvėpavimą negalvojame, didžiausia tikimybė, kad jie ir yra sveiki. Kita vertus, net jei atrodo, kad turime kokį plaučių negalavimą, tarkime, žmogus dūsta, tai nebūtinai susiję su plaučiais – dusulys siejamas ir su kraujospūdžiu, ir su antsvoriu, ir su sėsliu gyvenimo būdu, ir su psichologine būkle. Tačiau bėdų dėl dusulio turintis žmogus būtinai paklius ir pas pulmonologą, jam bus daromi tyrimai ir atmetama arba patvirtinama, jog susiduriame su plaučių liga. Egzistuoja 2 neinvaziniai tyrimai, kuriais plaučiai tikrinami: tai plaučių funkcijos tyrimas, vadinamoji spirometrija, ir krūtinės ląstos rentgenograma. Jei jų duomenys yra normalūs, daroma išvada, kad žmogaus plaučiai sveiki.
– Šiuolaikinis gyvenimo tempas itin spartus, itin švariu oru irgi ne visi gali mėgautis, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką plaučių ligų atsiradimui ir vystymuisi?
Per 80 proc. žmonių, sergančių plaučių vėžiu ar LOPL, yra rūkantys arba buvę rūkaliai.
– Mano atsakymas trumpas: didžiausia bėda yra rūkymas. Per 80 proc. žmonių, sergančių plaučių vėžiu ar LOPL, yra rūkantys arba buvę rūkaliai. Tai pagrindinė kenksminga sąlyga, o tik tada rikiuojasi kenksminga aplinka, šeimoje pasitaikiusios plaučių ligos ir panašiai.
– Kaip Lietuva pagal rūkančiųjų skaičių atrodo Europoje ir kaip šią statistiką vertinate?
– Tyrimai rodo, jog Europos Sąjungoje vidutiniškai rūko 26 proc. žmonių, Lietuvoje – 29 proc., tad ES esame 7–6 vietoje. Bendras skaičius metai iš metų beveik nekinta, tačiau pokyčiai tokie: klasikines cigaretes rūkančių jaunų žmonių mažėja, tačiau rūkančių elektronines cigaretes smarkiai auga. Deja, kai kalbame apie elektronines cigaretes, mes kalbame apie tą patį nikotiną, tą pačią priklausomybę ir tas pačias grėsmes. O neretai jauni žmonės dar ir derina tas įprastas cigaretes su elektroninėmis.
– O kaip tie pateisinimai ar pasiteisinimai, esą elektroninės cigaretės gali būti lyg tarpinis variantas prieš metant rūkyti?
Net jei eliminuojamos dervos, elektroninės cigaretės vis tiek gali sukelti bronchų uždegimus, o ilgainiui – ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.
– Elektroninė cigaretė nėra joks tarpinis variantas ar geras būdas mesti rūkyti, ji net daro savotišką meškos paslaugą, nes nėra kvapo, kiti žmonės neįtraukiami į pasyvų rūkymą, tad jie nereiškia dėl to nepasitenkinimo. Mesti rūkyti ir yra mesti rūkyti! Sakyčiau, elektroninės cigaretės tik dar labiau gundo paauglius, todėl jas rūkančiųjų taip ir padaugėjo, skaičiuojama, kad kone dvigubai, – tai naujovė, tai įdomu… Ką jau kalbėti, kad ilgai nebuvo šių priemonių ribojimo, jis, taip pat žymėjimas, jog tai nikotino turintis produktas, atsirado tik prieš kelerius metus. Anksčiau net teigta – buvo ne vienas toks straipsnis, esą elektroninės cigaretės visai nesukelia ligų, nes juk jose nėra dervų. Dabar atsiranda duomenų, jog nieko panašaus – net jei eliminuojamos dervos, elektroninės cigaretės vis tiek gali sukelti bronchų uždegimus, o ilgainiui – ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.
– Plaučių vėžys linksniuojamas dažnai, apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą yra girdėję mažiau žmonių, kaip ji pasireiškia?
– Taip, plaučių vėžys linksniuojamas dažniau, vien nuo jo pasaulyje kasmet miršta apie 1,5 mln. žmonių, palyginti su kitomis vėžio formomis, plaučių vėžio išgyvenamumas yra gana mažas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga nėra taip plačiai aptariama, tačiau ji taip pat yra grėsminga. Paprastai aiškinant, tai yra bronchų uždegimas, kuris susiaurina bronchų sprindį, tai yra neišgydoma ir progresuojanti liga. 80 proc. ja segančiųjų yra rūkantys arba buvę rūkaliai.
Žmogui, sergančiam šia liga, darosi vis sunkiau kvėpuoti, taip vis labiau ribojamas jo judėjimas, darbingumas, gyvenimo kokybė. O ilgainiui ši liga paverčia pacientą visiškai neįgaliu, jam reikia deguonies kaukės. LOPL nustatoma spirometrijos metu, tarkime, sveikas žmogus sugeba iškvėpti 80 proc. savo plaučių tūrio, sergantis LOPL iškvepia vos 30 proc. – maždaug 1 litrą vietoje 3 litrų.
Tai sunki liga ir nors yra vaistų, palengvinančių būklę, jie ligos nesustabdo. Buvo preliminariai skaičiuojama, jog ši liga pagal mirtingumą trečioje vietoje pasaulyje atsidurs 2020 m. pradžioje, deja, to nė nereikėjo laukti, jau 2019 m. ji atsirado toje pozicijoje.
– Jei žmogus, net žinodamas visas grėsmes, valios pastangomis nesugeba mesti, kaip jam gali padėti medikai?
– Žinoma, mesti rūkyti sunku, juk kalbame apie labai stiprią priklausomybę. Jei pacientas nesugeba mesti pats, sudaromas gydymo planas. Žmogus turi palaipsniui mažinti arba visai nutraukti rūkymą, o nikotino stygius kompensuojamas naudojant jo turinčius preparatus – kramtomąją gumą, pleistrus. Palaipsniui mažinama ir atsisakoma ir šių priemonių.
Dažnai metančiam rūkyti prireikia ir raminamųjų, nes jis tampa piktas, suirzęs, apima panika. Visada akcentuoju, kad labai svarbu psichologinis palaikymas, reikia, kad šeimoje niekas nerūkytų. Liūdna matyti situacijas, kai mesti rūkyti bando vyras, o žmona teberūko, arba atvirkščiai.
– Mečiau rūkyti. Ar grėsmė lengviau vėl grįžti, o ir didesnė rizika susirgti ligomis, siejamomis su rūkymu, išliks?
– Galima sakyti taip: buvusių rūkalių tikimybė susirgti yra mažesnė nei rūkančių, bet didesnė nei nerūkančių. Rizika susirgti liks tokiame pat lygyje, kokiame buvo, kai metėte rūkyti, rūkymo „stažo“ negalima nubraukti. O kalbant apie „atkritimus“ ir pagundas, tai taip, pagunda išliks visada. Štai turiu pacientą, kuris sako: „Nerūkau 10 metų, bet kasnakt sapnuoju, kaip rūkau.“
Mes kalbame apie didžiulę priklausomybę nuo nikotino – juk jis yra smegenis aktyvinanti medžiaga, žmogui nuolat norisi to aktyvumo, metusieji rūkyti ilgai prisimena, kaip rūkė ir kaip tada buvo gerai. Beje, nikotinas yra medžiaga, pereinanti net placentos barjerą, mokslininkų daryti tyrimai tą įrodė.
Štai kodėl taip baisu yra rūkanti nėščia moteris – juk nikotinas kenkia dar vaisiui. Švedijoje darytas tyrimas, kurio metu tirta 2000 vaikų, spirometrija parodė, jog jei mama rūkė, kai laukėsi, vaikas susidurs su plaučių funkcijos sutrikimais.
– Kaip nikotinas veikia dar bręstančio žmogaus kvėpavimo sistemą?
Jei rūkai net kartą per dieną, tai jau yra rūkymas, rūkymo „stažas“ jau laša.
– Kaip jau minėjau, plaučiai pradeda vystytis dar vaisiui ir auga, jų funkcija tobulėja iki 24 metų. Tad jei paauglys paragauja cigaretės 12–13 metų ir „užsikabina“, ima aktyviai rūkyti, tai labai grėsminga, nes sutrikdomas plaučių augimas, funkcijų vystymasis.
Rūkymas sukelia pasikartojančius bronchų uždegimus, nuolat kartojasi infekcijos, nes sumažėja plaučių apsauga. Beje, kai sakau „aktyviai rūkyti“, tai įprastai skaičiuojama, jog surūkomas 1 cigarečių pakelis per dieną. Netgi yra skaičiuojama tokiais vienetais, kaip „pakmetis“: tai yra vieneri metai, kai kasdien buvo surūkoma po pakelį per dieną. Po 10–20 tokių „pakmečių“, jau yra didelė tikimybė sirgti LOPL.
Tad jei pradėta rūkyti būnant 12–13 metų, šia nepagydoma liga gali sirgti jau 35 metų ar panašaus amžiaus žmogus. Kita vertus, nereikia nė pakelio per dieną – jei rūkai net kartą per dieną, tai jau yra rūkymas, rūkymo „stažas“ jau laša, gal „pakmetį“ žmogus surinks ne taip greitai, bet vis tiek ir toks nuolatinis rūkymas yra blogai.
– Kiek plaučiams kenksmingas pasyvus rūkymas?
– Žala priklauso nuo to, kiek būnama uždaroje prirūkytoje patalpoje. Jei patalpa itin prirūkyta, gali pasyviai „surūkyti“ nuo 0,1 iki 0,2 cigaretės. Pasyvus rūkymas retai sukelia lėtines ligas, nebent žmogus nuolat būna, kur prirūkyta. Dažnesnis dirginimas – akių, gerklės, pagaliau, erzina kvapas.
Pasyvus rūkymas labiau kenkia vaikams ir kūdikiams, dėl jų jautrumo ir besivystančių plaučių. Apskritai manau, kad, pavyzdžiui, rūkyti mašinoje būnant joje su vaikais, net jei atidarytas langas, yra tikras nusikaltimas ir vaikų nuodijimas. Kai rūkoma atviroje erdvėje, tai aplinkiniams mažiau pavojinga.
– Ar galima plaučius kaip nors „treniruoti“ ir ką manote apie tokį paradoksą, kaip sportuojantis ir rūkantis žmogus?
– Geriausia plaučių treniravimas yra aktyvus gyvenimo būdas ir nerūkymas. Štai juk anksčiau žmogui sergant plaučių uždegimu buvo rekomenduojama gulėti, o dabar sakoma: „Kelkis, vaikščiok ir kvėpuok“. O sportuojančius ir rūkančius vertinu geriau, negu nesportuojančius ir rūkančius. Vadinasi, žmogus šiek tiek kompensuoja savo kenksmingą įprotį, turi proto ir potencialo ilgainiui mesti rūkyti, juk jis jau rūpinasi savo sveikata – sportuoja.
Norite mesti rūkyti?
Daugiau informacijos ir patarimų - http://nerukysiu.lt/
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
