Gegužės 5 d. buvo minima Pasaulinė astmos diena, todėl visą mėnesį skiriama daugiau dėmesio visuomenės informavimui apie astmos kontrolę ir šiuolaikinio gydymo galimybes.
Lietuvoje astma serga daugiau kaip 53 tūkst. gyventojų. Tai yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi pasikartojantys dusulio, kosulio, švokštimo, krūtinės veržimo epizodai. Liga trunka visą gyvenimą ir nėra išgydoma, tačiau gydantis astmos simptomai gali būti kontroliuojami.
Per silpnas gydymas turi pasekmių
Priklausomai nuo astmos kontrolės lygio, pacientams yra skiriamas pakopinis astmos gydymas. Anot Pasaulinės iniciatyvos astmai įveikti (angl. Global Initiative for Asthma, GINA) atstovų, iš viso išskiriamos penkios pakopos. Iki 10 proc. visų astma sergančių pacientų gauna 4–5 pakopų ilgalaikį astmos gydymą, o tai reiškia, kad jų astma priklauso sunkios astmos kategorijai.
Gydytoja dr. V.Kalinauskaitė-Žukauskė neabejoja, kad iš tiesų sunkia astma serga gerokai daugiau pacientų. Tai dažniausiai lemia kai kurių pacientų klaidingas požiūris į savo ligos sunkumą, per mažas dėmesys astmos simptomų kontrolei, nepagrįsta baimė vartoti dideles įkvepiamųjų hormoninių vaistų dozes arba pradėti biologinę terapiją. Todėl dalis pacientų nesikreipia laiku į gydytojus ir gauna silpnesnį gydymą, nei turėtų.
Gydytoja mano, kad toks požiūris turi pasekmių – tinkamai nekontroliuojant astmos, vystosi struktūriniai kvėpavimo takų pokyčiai, sudarantys sąlygas pasireikšti sunkesniems astmos simptomams ir dažnesniems ligos paūmėjimams, taip pat prastėja ir plaučių funkcija.
Sunkūs simptomai dar nereiškia sunkios astmos
Paprastai sunki astma pacientui nustatoma laikui bėgant ir nuosekliai stiprinant gydymą.
„Astmą gydyti dažniausiai pradedame nuo pirmųjų pakopų ir stebime gydymo efektą. Jei paciento būklė neblogėja, pradinio astmos gydymo veiksmingumas paprastai yra įvertinamas praėjus 1–3 mėnesiams. Jei ligos simptomų sukontroliuoti nepavyksta, skiriamas pakopa aukštesnis gydymas“, – aiškina gydytoja.
Tinkamai nekontroliuojant astmos, vystosi struktūriniai kvėpavimo takų pokyčiai, sudarantys sąlygas pasireikšti sunkesniems astmos simptomams.
Dr. V.Kalinauskaitės-Žukauskės teigimu, svarbu atskirti sunkią astmą nuo sunkiai gydomos. Prasta savijauta ir dažni astmos paūmėjimai šios diagnozės dar nepatvirtina – pirmiausia būtina atmesti kitas ligos blogos kontrolės priežastis.
„Būna pacientų, kurie ateina į konsultaciją dėl sunkios astmos, tačiau pasirodo, kad tiesiog nemoka tinkamai įkvėpti vaistų, nesilaiko gydymo režimo arba jiems nepavyksta veiksmingai gydyti kitų gretutinių ligų. Šie aspektai kartu su nepalankiais aplinkos veiksniais gali lemti astmos gydymo sunkumus.
Tačiau sunkios astmos diagnozė patvirtinama tik jei simptomai išlieka nekontroliuojami po pakankamos gydymo ir stebėsenos trukmės“, – pasakoja gydytoja.
Ir sunkia astma sergantys pacientai gali jaustis gerai
Gydytoja pulmonologė tvirtina, kad neretai sunkia astma sergantys pacientai jaučia ryškius simptomus, jiems sunku judėti, pasirūpinti savimi. Visiems žmonėms, kurie kenčia varginančius astmos simptomus ir dažnus paūmėjimus, gydytoja primena – taip neturi būti.
„Kai kurie pacientai mano, kad nieko negali pakeisti, ir susitaiko su tuo, kad, pavyzdžiui, dėl dusulio jiems sunku užlipti net į pirmą aukštą. Dažni naktiniai prabudimai dėl astmos simptomų, didelis skubios pagalbos vaistų poreikis kai kuriems tampa įprasta kasdienybe. Tačiau net sunkios astmos simptomai neturėtų dažnai varginti, keisti gyvenimo įpročių ar reikšmingai riboti fizinio aktyvumo“, – nurodo Kauno klinikų gydytoja.
Dr. V. Kalinauskaitė-Žukauskė ragina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti, ar astma yra sunki, ar sunkiai gydoma, padės rasti būdą, kaip veiksmingai suvaldyti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Svarbiausia – laiku įvertinti savo būklę
Anot gydytojos, šiuolaikinis sunkios astmos gydymas biologine terapija pakeičia daugelio pacientų gyvenimo kokybę. Tačiau šis pridėtinis gydymas gali būti skiriamas tik sunkia astma sergantiems asmenims, todėl labai svarbu suprasti, kas yra gera astmos kontrolė, ir tinkamai įvertinti savo būklę.
Gydytoja pulmonologė teigia, kad ligos kontrolė yra vertinama pagal paūmėjimų dažnį, simptomų įtaką kasdienei paciento veiklai ir miegui, skubios pagalbos vaistų poreikį.
Pabrėžiu – tai neišgydoma liga, todėl ilgalaikio astmos gydymo nutraukti tikrai negalima.
Vienas iš būdų nustatyti, ar astmos simptomai gerai kontroliuojami, yra trumpas astmos kontrolės testas (angl. Asthma Control Test, ACT). Patys pacientai jį gali atlikti ir namuose (www.bit.ly/AstmosKontrolesTestas). Mažiau nei 20 balų reiškia blogą simptomų kontrolę.
„Dėl dabartinių gydymo galimybių vis daugiau sunkia astma sergančių pacientų jaučiasi taip, lyg būtų visiškai sveiki. Netgi klausia, ar gali nebevartoti įkvepiamųjų vaistų. Labai linkiu taip gerai jaustis kuo daugiau astma sergančių žmonių, tačiau pabrėžiu – tai neišgydoma liga, todėl ilgalaikio astmos gydymo nutraukti tikrai negalima“, – priduria gydytoja.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
