ŽIV užsikrėtusius žmones gydanti infektologė R. Matulionytė pasakoja, kad dalis jos pacientų labai nustemba sužinoję savo diagnozę, kadangi gyvena įprastą gyvenimą ir nevartoja narkotikų, o būtent per juos ši liga dažniausiai plinta Lietuvoje. Tai reiškia, kad ŽIV infekuotų pacientų nereikia nuvertinti ar teisti, o jie patys neturėtų išsigąsti, jog jų orus gyvenimas baigėsi.
Sugebėjimai ir galimybės susirgus nesumažėja
Gydytoja R.Matulionytė sako, kad gyvenimas užsikrėtus ŽIV gali keistis į gera, nes nemažai pacientų susiima, nugali savo priklausomybes, susitvarko sveikatą, gimdo vaikus ir randa darbus. Tačiau yra ir daug tokių, kurių gyvenimas iki diagnozės toks ir buvo. Infektologės teigimu, tuomet niekas neturi keistis – ŽIV iš pacientų neatima galimybių ir gyvenimo nesugadina.
„Tokiems pacientams, kurie turėjo darbą biure, antrąją pusę, gyveno aktyvų socialinį gyvenimą, nereikia išsigąsti. Gydomi ŽIV užsikrėtę pacientai savo savijauta, sugebėjimais ar motyvacija niekuo nesiskiria nuo sveikų žmonių, todėl jų gyvenimas nustačius diagnozę neturi pasikeisti. Tikrai nereikia mesti darbo ar bijoti, kad paliks mylimas žmogus. Besigydant virusas yra suvaldomas, todėl jo pacientas neperduos nei darbe, nei namuose – viruso nėra ko bijoti“, – ramina gydytoja.
Prof. R.Matulionytė priduria, kad ŽIV gali paveikti smegenų žievės ląsteles, todėl viruso nesigydantiems pacientams ilgainiui gali suprastėti atmintis, greičiau išsivystyti senatvinė demencija.
„Ankstyvas ŽIV gydymas užtikrina geresnę apsaugą nuo tokių grėsmių, bet ŽIV įtaką joms sunku įrodyti, kadangi bėgant metams su atminties problemomis susiduria daugelis. Taigi praktiškai ŽIV įtakos kasdienei veiklai, fizinei ar protinei būklei nedaro. Pacientai turi tokias pačias galimybes dirbti, būti kūrybingi ir visaverčiai visuomenės nariai. Jie niekuo ne prastesni už kitus“, – teigia infektologė.
ŽIV diagnozė nereiškia žalingo gyvenimo būdo
Santaros klinikų gydytoja infektologė sako, kad visuomenėje vis dar yra įsitikinimų, jog ŽIV infekuoti asmenys būtinai turi priklausomybių ir socialinių problemų. Jos manymu, tai nėra tiesa, nes per narkotikus šiandien užsikrėtę tik apie 60 proc. pacientų.
„Kiti ŽIV atvejai paprastai perduodami lytiniu keliu, vadinasi, tai gali būti visiškai socialūs ir kitomis prasmėmis sveiki žmonės, esantys aplink mus. Klaidingus įsitikinimus apie ŽIV užsikrėtusius pacientus kursto nebent jų žalingi įpročiai ir elgesys, o ne pati liga“, – įsitikinusi R.Matulionytė.
Gydytoja pasakoja, kad kai kurios pacientės apie ligą sužino tik nėštumo metu. ŽIV pasirodo esanti laikinų ar vienkartinių lytinių santykių praeityje pasekmė, bet, infektologės teigimu, nieko nesako apie dabartinį žmogaus gyvenimo būdą ar vertybes.
„Kai kuriems pacientams ŽIV diagnozė būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ši liga gali užklupti kiekvieną – tai nėra tik užribio visuomenės liga. ŽIV nenulemia pacientų ateities, jie augina sveikus vaikus, džiaugiasi laiminga santuoka. Nei artimieji, nei visuomenė neatstumia ŽIV turinčių pacientų dėl ligos – baimių kyla nebent dėl išlikusių jų įpročių, priklausomybių“, – aiškina gydytoja.
ŽIV užsikrėtusių pacientų kasdienybės gydymas nepakeičia
Prof. R.Matulionytė pabrėžia, kad ŽIV turinčių pacientų gyvenimo trukmė kartais gali būti dar ilgesnė nei sveikų žmonių, nes jų sveikata yra reguliariai tikrinama ir bet kokį nuokrypį galima greitai pastebėti. Bet tai nereiškia, kad ŽIV užsikrėtę žmonės daug laiko praleidžia pas gydytojus.
„ŽIV infekuotiems pacientams reikia reguliariai atlikti tyrimus, tačiau tai yra viskas. Pusdienis poliklinikoje kas kelis mėnesius yra niekis – kai kurie ŽIV neturintys žmonės pas gydytojus lankosi dažniau. Todėl ŽIV užsikrėtę pacientai tikrai nesijaučia ligoniais ir nuolatiniais sveikatos priežiūros įstaigų svečiais“ , – tikina gydytoja.
Ji nurodo, kad vaistai, kuriuos turi vartoti pacientai, taip pat nesukelia nepatogumų. Šiuolaikinis gydymas yra pritaikomas prie paciento gyvenimo būdo ir ritmo.
„Dabar užtenka vienos ar dviejų tablečių per dieną, vaistų vartojimą prideriname prie paciento darbo valandų ir mitybos įpročių. Visais atvejais randame žmogui patogų sprendimą, taigi vienintelis reikalavimas yra laikytis susitarimo“, – tvirtina infektologė.
„ŽIV kaip lėtinė liga“ – tai šviečiamoji iniciatyva pacientams, jų artimiesiems ir visuomenei. Ja siekiama padrąsinti pacientus kontroliuoti ŽIV infekciją, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija, o taip pat mažinti su ŽIV infekcija susijusią stigmą mūsų visuomenėje. Socialinė iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV srityje dirbančia nevyriausybine organizacija „Demetra“ ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
NP-LT-HVU-PRSR-200006, parengimo data: 2020 04 29
© 2020 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
