Siaubingos pasekmės – jaunuolių mirtys
Kas ketverius metus vykdomas Alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas, kuriame dalyvauja ir Lietuva, yra nustatęs, kad 34 proc. 15–16 metų Lietuvos paauglių, paklausti, ar vartojo alkoholio per paskutines 30 dienų, atsakė teigiamai. Paklausti, ar yra bent kartą gyvenime alkoholį vartojo nesaikingai (tai reiškia, kad išgėrė 5 butelius alaus, 5 ar daugiau taures vyno ar kokteilio, 5 ar daugiau taureles stipraus alkoholio), teigiamai atsakė 36 proc. vaikinų ir 35 proc. merginų.
70 proc. moksleivių nurodė, kad jie nesunkiai gali įsigyti alkoholinių gėrimų. Ypač lengvai paaugliams prieinamas sidras – jo lengvai arba gana lengvai įsigyti parduotuvėje mano galintys 62 proc. moksleivių. Ne daug sudėtingiau prieinamas alus (60 proc.), vynas (57 proc.) ir alkoholiniai kokteiliai (55 proc.). Stiprieji gėrimai vertinami kaip sunkiausiai prieinami (42 proc.).
Nors sidras iki šiol pristatomas kaip „nekaltas“ jaunimo gėrimo, medikai jį vertina vienareikšmiškai – alkoholis ir yra alkoholis, o tai, kad alkoholis šiame gėrime slepiamas po maloniu skoniu, tik pablogina situaciją, nes skatina jo išgerti daugiau.
Kai pas mus patenka paaugliai su sąmonės sutrikimu, dažnai jų organizme randame ne tik alkoholio, bet ir kokių nors narkotikų pėdsakų.
Prieš penkerius metus Lietuvą buvo sukrėtęs atvejis, kai į ligoninę pateko nuo alkoholio priklausomas 18-metis moksleivis, kurio pagrindinis gėrimas buvo sidras. Alkoholis vaikinui buvo visiškai „suėdęs“ smegenis ir medikai medikai jam galėjo padėti tik švelnindami simptomus, tačiau įvykę kepenų pokyčiai jau buvo negrįžtami, o išgijimo galimybė lygi nuliui.
Mat alkoholis iš visų žmogaus organų pirmiausiai pažeidžia kepenis. Alkoholio koncentraciją organizme lemia išgertas jo kiekis, o išgeriama jo, ypač sidro, tikrai daug. Be to, šiame gėrime yra kitų kenksmingų medžiagų – dažiklių ir konservantų. Visa tai sudėjus, jaunas žmogus, kurio organai yra mažiau atsparesni neigiamam poveikiui, gauna pakankamą kiekį kenksmingų sveikatai medžiagų, kurios ilgainiui negrįžtamai pakenkia organizmo funkcijas.
Dar viena tragedija įvyko pernai, kai vakarėlio metu apsinuodijęs alkoholio surogatais mirė 16-metis. Į medikų rankas jis pateko tik po kelių dienų, kai pasijuto blogai. Medikams jo išgelbėti jau nepavykus – esant įtarimui, kad apsinuodijama šiomis medžiagomis, pagalbos būtina kreiptis per kelias valandas, kad būtų laiku atlikta dializė ir išvalytas organizmas.
Nauja tendencija – alkoholis kartu su narkotikais
LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriaus administratorius Algirdas Dagys susiduria jau su 12–14 metų vaikais, apsinuodijusiais alkoholiu. Jiems nustatoma nuo lengvo iki sunkaus girtumo. Pasak jo, alkoholio vartojimo problema tarp paauglių turi dvi puses – socialinę ir medicininę.
„Su socialine puse mes susiduriame retai, kadangi didžioji dalis paauglių, kurie svaiginasi, nesisvaigina iki tokio lygio, kad patektų pas mus. Taigi buitinio paauglių alkoholio vartojimo atvejų matome mažai ir net galima teigti, kad tendencija yra mažėjanti.
Kita vertus, nenoriu būti blogas pranašas, bet man atrodo, kad linkstama prie kitokios rūšies svaiginimosi – kanapių ir kitų cheminių medžiagų. Ir tai didėjanti problema: kai pas mus patenka paaugliai su sąmonės sutrikimu, dažnai jų organizme randame ne tik alkoholio, bet ir kokių nors narkotikų pėdsakų“, – teigė gydytojas.
Deja, pašnekovo žiniomis, paaugliams nėra problemų įsigyti alkoholio. Jie, kaip ir suaugusieji, atranda nelegalius alkoholio pardavimo būdus. Taigi jeigu paauglys nori išgerti, tokią galimybę visada atras.
Kokios būklės paaugliai patenka į ligoninę
Paklaustas, kaip alkoholis veikia jauną žmogaus organizmą, medikas pirmiausiai pabrėžė, kad alkoholio vartojimas turi grėsmę anksčiau ar vėliau peraugti į ligą. Kuo anksčiau pradedama svaigintis, kuo reguliariau tai daroma, tuo anksčiau atsiranda priklausomybė. Be to, jeigu paaugliai reguliariai ima vartoti alkoholį, dažnai jie pas gydytojus patenka dėl lėtinių susirgimų – psichikos ligų, elgesio sutrikimų, virškinimo sistemos ligoų ir pan., taip pat dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų.
Kitas svarbus dalykas, kad paaugliai dažniausiai net neįsivaizduoja, kaip jų organizmą, kuris toksinėms medžiagoms jautresnis negu suaugusiųjų, paveiks alkoholis.
„Alkoholio poveikis paauglio organizmui stipresnis ir greitesnis. Pas mus dažniausiai patenka dvi paauglių kategorijos. Vieni maišo alkoholį su kitomis svaiginančiomis medžiagomis, kiti tiesiog pavartoja didelį alkoholio kiekį. Sutrikimai, dėl kurių jie atvežami, gali būti įvairūs. Dažniausiai būna sutrikusi smegenų veikla – nuo vangumo iki traukulių ir komos.
Galimi kvėpavimo sutrikimai – nuo nedidelio sutrikimo, kai tik reikia papildomai deguonies, iki kvėpavimo sustojimo, kai būtina prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatūrą. Toliau seka kraujotakos sutrikimai – sutinka širdies ritmas, krenta kraujospūdis. Tarkime, dėl sąmonės ar kvėpavimo sutrikimo yra žalojamas visas organizmas. Toksinės medžiagos paveikia visą organizmą – žarnyną, kepenis, inkstus. Nuodai yra nuodai,“ – teigė pašnekovas.
Kaip alkoholis veikia jauną organizmą
Pasak medikų, pavojingos alkoholio dozės vaikams ir paaugliams yra 2–3 kartus mažesnės nei suaugusiems. Kadangi medžiagų apykaita jauname organizme daug aktyvesnė, organai daug greičiau reaguoja ir galimi labai rimti jų pažeidimai. Pagaliau jų svoris mažesnis, taigi net jeigu jie išgeria ne daug, kraujyje alkoholio randama daug, juolab kad augančiame organizme dar yra nepakankamai fermentų, kurie skaldo alkoholį. Alkoholis pirmiausiai paveikia smegenis, kurios greičiausiai sureaguoja į prasidėjusią intoksikaciją.
„Alkoholis – toksinė medžiaga nervų sistemai, jos neuronams, o jauno žmogaus smegenų struktūros dar tik formuojasi, todėl toksinis alkoholio poveikis jam yra reikšmingesnis. Be to, jei pradedama dažnai gerti nuo paauglystės, nepilnai išsivysto smegenys. Toksiškai alkoholis veikia smegenis ir brandžiame amžiuje, tačiau šiuo atveju pasiektas protinis potencialas tiesiog mažėja. O paaugliai viršutinės savo galimybių ribos net nepasiekia“, – kolegoms antrino Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas prof. Emilis Subata.
Pasak jo, alkoholio koncentracija kraujyje priklauso nuo svorio (kuo jis didesnis, tuo iki apsvaigimo reikia išgerti daugiau alkoholio), be to, su alkoholio vartojimo „stažu“ atsiranda organizmo tolerancija alkoholiui, žmogus išgerti gali daugiau, o tas pats alkoholio kiekis tampa mažiau veiksmingas, nesukelia laukiamos euforijos. Taigi jei žmogus dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jis ilgiau neapsvaigsta. O štai paaugliui jau 200 ml stipraus gėrimo yra labai didelis kiekis, sukeliantis sunkų apsinuodijimą.
Jei po tokių nemalonių pasigėrimų jaunuolis ir toliau geria iki perdozavimo – girtumo būklės, koordinacijos praradimo, vėmimo, pykinimo, agresyvumo ir pan., tai jau vienas iš šešių galimos priklausomybės simptomų. Ir jeigu jis turi genetinį polinkį, priklausomybė gali progresuoti labai greitai. Pasak specialisto, jaunuoliams priklausomybė gali išsivystyti labai greitai – per kelis mėnesius.
Jaunas žmogus net nespėja gauti patirties, ką reiškia gerti saikingai, nes labai greitai įžengia į stadiją, kai alkoholio reikia daug.
Mat jų smegenys neduoda atgalinio ryšio, kad jie jau girti ir laikas sustoti. Jaunas žmogus net nespėja gauti patirties, ką reiškia gerti saikingai, nes labai greitai įžengia į stadiją, kai alkoholio reikia daug. Kita požymių, bylojančių apie ateityje galimą priklausomybę nuo alkoholio, grupė, E.Subatos teigimu, susijusi su psichosocialinėmis aplinkybėmis.
Jeigu žmogus gyvena aplinkoje, kurioje negali atsiskleisti, psichologiškai ar fiziškai traumuojamas, sukaupia daug neigiamų emocijų, pykčio, agresijos, alkoholis gali tapti prieglobsčiu arba protesto išraiška. Taigi jauni žmonės, turintys emociškai nebrandžią, nestabilią, nesavarankišką asmenybę, jaučiantys, kad jų bendraamžiams sekasi geriau nei jiems, gali patenka į būsimų alkoholikų rizikos grupę.
Ar reikia griežtesnių draudimų?
Kodėl paaugliai, dar būdami praktiškai vaikai, pradeda vartoti alkoholį? „Manau, į šį klausimą jau seniai atsakyta – tėvų pavyzdys, aplinkos įtaka, alkoholio prieinamumas. Iš esmės priežastys socialinės. Ir tai jau seniai ne tik socialinės rizikos šeimų problema. Gal nuo socialinio sluoksnio tik skiriasi nuodų pasirinkimas, vartojimo tradicijos. Taigi norint išauginti kitokią kartą, reikia pradėti keistis nuo savęs“, – įsitikinęs A.Dagys.
Gydytojas apgailestavo, per mokslų metų šventę, kuri šiemet vyko rugsėjo 2 d., alkoholio pradavimus apribojo tik dvi savivaldybės. Visur kitur alkoholis liejosi laisvai. Jo manymu, alkoholio prieinamumo mažinimas turi poveikį, tačiau kartu reikėtų griežtinti ir nelegalios prekybos alkoholiu mastus.
Alkoholio prieinamumo mažinimas turi poveikį, tačiau kartu reikėtų griežtinti ir nelegalios prekybos alkoholiu mastus.
„Ar reikia griežtesnių draudimų – nežinau. Reikėtų sekti statistiką, kaip keičiasi alkoholio vartojimas. Tai, manau, daro politikai. Man tik atrodo, kad šalia draudimų reikėtų pagalvoti, kodėl žmonės pradeda svaigintis arba svaiginasi didėjančiu tempu šalyje, kurioje, atrodytų, nėra nei karo, nei bado, nei kitokių negandų“, – svarstė pašnekovas.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
