Gimdymo metu taikyta vakuumo procedūra
„Nėštumas praėjo gerai, visi tyrimai taip pat buvo geri, tik į pabaigą buvo nedidelis 10 dienų pernešiojimas. Gydytojai aiškino, kad dėl to nereikia nerimauti. Paskirtą dieną atvykusi pasitikrinti į ligoninę, paprašiau, kad mane jau paguldytų. Vyras tuo metu dirbo, nebūtų galėjęs manęs greitai atvežti, o aš jau laukiau prasidedančio gimdymo. Ir kaip tik naktį, apie trečią valandą, prasidėjo sąrėmiai.
Apie penktą vakaro mane nuvedė į gimdyklą, tačiau sakė, kad nors sąrėmiai jau buvo pakankamai stiprūs, kūnas dar visiškai nepasiruošęs gimdymui, todėl gydytoja pasiūlė man pamiegoti – esą suleis man migdomųjų, aš pamiegosiu, pailsėsiu. Nors sakiau, kad nenoriu miego, man visgi suleido vaistų. Vis tiek neužmigau.
Kai vieno patikrinimo metu akušerei pasirodė neaiškūs vaiko tonai, buvo nuspręsta, kad laikas gimdyti. Prasidėjo stūmimo etapas, bet kūdikis visiškai nejudėjo. Medikai bandė man pilvą spausti, bet kūdikis vis tiek nekeliavo gimdymo takais. Tuomet nusprendė panaudoti vakuumą. Buvo trys ar keturi bandymai, bet vis tiek nieko“, – pasakojo Diana.
Vakuumo procedūra gimdymo metu naudojama kraštutiniu atveju, kai gimdyvei nepavyksta išstumti kūdikio, jis užstringa gimdymo takuose, dėl to gali būti pažeistos jo gyvybinės funkcijos – jam pradeda trūkti deguonies, silpnėja širdies tonai. Vakuumas taikomas stengiantis išvengti liūdnų pasekmių.
Kita vertus, ir pats vertinamas nevienareikšmiškai. Gimus vaikeliui tokiu būdu, kurį laiką jį stebi neurologai, tikrinama smegenų veikla.
Kūdikį pavyko atgaivinti tik po penkių minučių
„Kai niekas nepadėjo, pati pradėjau prašyti, kad greičiau darytų Cezario pjūvį ir gelbėtų vaiką. Mane išvežė į operacinę. Ištrauktas kūdikis neberėkė, jį gaivino apie 5 minutes ir iš karto išnešė į reanimaciją, kurioje jis prabuvo, prijungtas prie aparatų, apie penkias dienas.
Gydytoja, kuri dalyvavo gimdyme, su manimi daugiau nebendravo, tačiau visai įmanoma, kad gimdymas galėjo komplikuotis dėl migdomųjų vaistų. Ar galėjo jie pakenkti, klausiau ir reanimacijos gydytojos. Ji tiesiai į klausimą neatsakė, bet netiesiogiai paminėjo, kad būna tokių atvejų“, – teigė moteris.
Dianos manymu, vaikas nuo migdomųjų vaistų galėjo jaustis apsnūdęs, o gimdymo metu reikalingas ir kūdikio aktyvumas bei pastangos.
Berniuko mama įsitikinusi, kad dabartinę vaiko sveikatos būklę ir raidą rėmė jo patirta trauma užsitęsusio gimdymo metu.
Gydytojai geromis žiniomis neguodė
Pirmosiomis dienomis po gimdymo tėvams teko išgyventi tikrą košmarą. Mat medikai nieko gera nežadėjo ir atvirai sakė, kad kūdikis gali neišgyventi. Tačiau tikėjosi stebuklo, ir jis įvyko. Po penkių dienų berniukas pirmą kartą atsimerkė ir nuo jo buvo atjungti gyvybines funkcijas palaikantys aparatai.
Prasidėjo jo savarankiškas gyvenimas.
„Po truputį pradėjome kabintis į gyvenimą. Didžiausias iššūkis buvo išmokti gerti iš buteliuko, nes iki tol jis buvo maitinamas per zondą. Iki šiol sūnui sudėtinga kramtyti, jis vis dar valgo trintą maistą, tačiau stengiamės mokytis atkąsti, taip pat nuo buteliuko pereiti prie puodelio“, – pasakojo Emilio mama.
Nors vaikas nekalba, mama su juo susikalba
Berniukui diagnozuotas cerebrinis paralyžius ir mišrus raidos sutrikimas. Specialistų vertinimu, šiuo metu jo raida kaip 4–6–9 mėnesių kūdikio, priklausomai nuo srities. Jis vis dar nenulaiko galvytės, nekalba, pats nesėdi, nevaikšto, tačiau mama tikina, kad puikiai jį supranta.
„Nors jis negali pasakyti, kaip jaučiasi, aš žinau, kokia jo nuotaika, ko jis nori. Žinau, jeigu jam kažkas nepatinka, žinau, kada jis nori žaisti ar valgyti.
Atpažįstu jo reakcijas pagal veido išraiškas, verksmą, rankų gestus. Mes su juo susikalbame. Kartais jis bando kažką pasakoti savo kalba. Jis reikalauja daug dėmesio ir bendravimo su juo. Negaliu nuo jo atsitraukti nė minutei, visur kartu. Jis nejaukiai jaučiasi vienas, kas nors su juo nuolat turi būti.
Jeigu ilgai kalbuosi telefonu, jis pradeda leisti garsus garsiau, kad atkreiptų dėmesį. Jam nuolat reikia dėmesio, nuolat reikia kažką veikti, todėl labai džiaugiuosi, kad gavome vietą dienos centre, kur jam paskirtos ir mankštos, ir logopedo užsiėmimai. Esu rami, kad ten su juo dirbame. O ir tarp vaikų jam patinka. Auklėtojos sakė, kad jam labai patinka stebėti, kaip vaikai žaidžia. Pastebėjau, kad ir pats tapo aktyvesnis, labiau domisi žaislais“, – tikino Diana.
Pirmą dieną nenorėjo gyventi, bet išaušo antra diena
Moteris prisipažįsta neišvengusi klausimų, kodėl tai nutiko jų šeimai. Nors iš pradžių gydytojai ateities iššūkiams juos ruošė atsargiai – esą vaikas tikrai nepradės laiku vaikščioti, bus įvairių sveikatos problemų, diagnozė buvo nustatyta, kai Emiliui buvo keturi mėnesiai. Pasak Dianos, tai didelė sėkmė, nes vaikas nuo tada jau pradėtas mankštinti. Jeigu ne taip anksti pradėtos mankštos, dabar vaikas būtų visai kitoks.
„Aišku, sunku buvo nuo tos žinios. Pirmą dieną nenorėjau gyventi, bet antrą dieną pagalvojau, kad jeigu aš negyvensiu, kas pasirūpins kūdikiu? Pradėjau galvoti, kad turi gimti ir tokių vaikučių. Tik gal Dievas juos duoda stipresniems tėvams, kurie juos tikrai mylės ir stengsis jiems padėti. Žinia, kartais vaikai gimsta ir tokiose šeimose, kuriose vaikai sužalojami smurtaujant; tėvai nemoka vertinti šios dovanos.
Mums nebuvo problemos, kaip pamilti kitokį vaiką. Jis mums pats brangiausias ir mylimiausias. Jis išskirtinis, todėl jam reikia dar daugiau meilės ir dėmesio, nes jis viską jaučia daug jautriau. Jeigu man po darbo bloga nuotaika, namuose turiu persijungti, nes Emilis jaučia, kad man kažkas ne taip, ir reaguoja“, pasakojo pašnekovė.
Nors moteris norėtų su sūnumi praleisti kuo daugiau laiko, ji pasirinko dirbti, kadangi vien vyro atlyginimo patenkinti sūnaus poreikiams neužtektų. Kad Emilio raida judėtų į priekį, jam reikia nuolatinių mankštų, o valstybė jų skiria mažai. Todėl tėvai po darbo vakarais jį veža į privačias kineziterapijos mankštas, šiltuoju metų laiku lanko baseiną.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mes lygūs. Mantas Vygantas myli 20 metų vyresnę moterį: „Norite mus įžeisti? Nesivarginkite“
Reikalinga reabilitacija šeimai neįkandama
Kiek pinigų išeina vaiko lavinimui, šeima teigia net neskaičiuojanti. Kineziterapijai kas mėnesį tenka pakloti apie 170 eurų. Vienas užsiėmimas baseine, kuris labai naudingas Emiliui, kainuoja 10 eurų. Pas kokius tik specialistus jie nesilankė privačiai, kokių tik metodikų nebandė, tačiau daugeliu atvejų teko nusivilti. Pavyzdžiui, yra girdėję, kad tokiems vaikams labai padeda osteopatija, tačiau Emiliui ji, deja, nebuvo veiksminga.
Visgi tėvai tiki, kad ateis laikas, kai jų sūnus galės pats sėdėti, stovėti, vaikščioti, ir deda daug pastangų, kad tai įvyktų.
„Jo raumenys spazmuojami. Kai jis nori kažką veikti, visi jo raumenys labai įsitempia, todėl jam sudėtinga ką nors daryti. Jeigu jis kojas galėtų laikyti praskėtęs, remtis rankomis, sėdėtų, bet kai prasideda raumenų spazmai, kojos suglaudžia, ir jis automatiškai krenta. Jeigu vaikas galėtų pats visiškai nulaikyti galvytę, gal labiau stengtųsi atsisėsti, ir pajudėtų jo vystymasis“, – svarstė Diana.
Bendraudama su kitais neįgalius vaikus auginančiais tėvais, Diana sužinojo apie ADELI reabilitacijos centrą Slovakijoje, teikiantį tokias paslaugas, kurių Lietuvoje nėra. Ši klinika, skirta neurologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, turi savitas reabilitacijos metodikas, specialų ADELI kostiumą, kuris aktyvina raumenų veiklą. Čia lankėsi jau ne vienas vaikas iš Lietuvos, ir visi tėvai kalba apie pastebėtą pažangą vaikų raidoje.
„Tai mums būtų didžiulis žingsnis į priekį, tačiau problema ta, kad norint užtvirtinti rezultatą, reikia bent trijų reabilitacijos kursų kas pusmetį. Vieno dviejų savaičių kurso kaina (be kelionės ir gyvenimo išlaidų) – per 3 tūkst. eurų. Paskaičiavome, kad viena kelionė mums kainuotų apie 5 tūkst. Tiek sutaupyti kas pusmetį mums neįmanoma. Stengiamės tam tikrą sumą atidėti kas mėnesį. Kartais pavyksta, tačiau būna ir taip, kad tenka tuos pinigus paimti. Vaikas suserga, ir vien 100 eurų tenka išleisti vaistams, vitaminams“, – atviravo pašnekovė.
Ieškodama finansinės paramos galimybių, šeima išgirdo pasiūlymą ryžtis ir paprašyti žmonių pagalbos.
Jeigu turite galimybę prisidėti prie Emilio raidos ir geresnės vaiko gyvenimo kokybės ateityje, galite paaukoti čia:
Diana Majevskaja-Tumaš
SEB bankas
LT68 7044 0008 2461 8187
PayPal: diana.majevskaja@gmail.com
Paskirtis: Auka Emiliui
