Žmogus sutvertas judėti, o ne sėdėti
Pasak neurologo Jono Šereivos, sėdint mūsų stuburas patiria mažiausiai triskart didesnį krūvį nei gulint ar stovint. „Jeigu sėdime nepatogiai, padėtis dar labiau komplikuojasi: dėl asimetrinės kūno padėties vieni raumenys per daug atsipalaiduoja, kai tuo tarpu kiti raumenys turi atidirbti „už du“ ir yra nuolat įtempti. Nuolat sėdint raumenys prisitaiko prie tos padėties, ilgą laiką atsipalaidavę raumenys pradeda atrofuotis, dėl per didelio kitų raumenų apkrovimo atsiranda nemalonūs pojūčiai ir skausmai“, – aiškina specialistas.
Bėdų su kojų venomis turi net trečdalis dirbančiųjų sėdimą darbą. Ilgai sėdint, kojų raumenys aptingsta, sulėtėja venų kraujotaka, jos pradeda plėstis.
Sėdimas darbas – milžiniškas iššūkis žmogaus organizmui, lydimas kaklo, pečių, nugaros ir kojų skausmų, viršsvorio ir išsiplėtusių venų. Visą dieną praleidžiant nejudrioje padėtyje silpsta raumenys, organizme sutrinka kraujo, limfos ir medžiagų apykaita, pablogėja vidaus organų veikla: pasunkėja kvėpavimas, sutrinka virškinimas.
„Bėdų su kojų venomis turi net trečdalis dirbančiųjų sėdimą darbą. Ilgai sėdint, kojų raumenys aptingsta, sulėtėja venų kraujotaka, jos pradeda plėstis. Kojas maudžia, skauda, jos pradeda tinti, į darbo pabaigą tampa sunkios lyg švininės“, – perspėja kraujagyslių chirurgas Tadas Danilevičius.
Sveikatai draugiška darbo vieta
Siekiant stuburui ir sąnariams tenkantį krūvį paskirstyti kuo tolygiau, verta atkreipti dėmesį į kelias svarbias taisykles. Darbo stalą ir kėdę geriausiai rinktis reguliuojamo aukščio, kad būtų galima pritaikyti pagal žmogaus ūgį. Kėdė – pageidautina ergonomiška, kurios atrama atkartoja fiziologinius stuburo linkius.
Vakaruose sparčiai populiarėja sėdėjimas ne ant įprastos kėdės, o ant mankštai skirto kamuolio.
Sėdint pėdos pečių plotyje turi tvirtai remtis į grindis, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu, kojų nelenkite po kėde ir nesėdėkite „koja ant kojos“, kad neužspaustumėte kojų venų, dilbiai turėtų būdi padėti ant kėdės porankių arba stalo taip, kad, sulenkus rankas per alkūnes pečiai nepakiltų į viršų (tokiu būdu sumažinamas pečių ir kaklo nuovargis). Kompiuterio monitorius turi būti priešais, o ne nusuktas, geriausiai – stačiu kampu į langą, kad natūrali šviesa kristų iš šono. Ne per žemai, kad nereiktų laikyti nuleistos galvos.
Kalbant telefonu, ragelį stenkitės laikyti ne petimi, o ranka, kai kuriuos darbus, kuriuos buvote įpratę atlikti atsisėdę, pabandykite dirbti atsistoję, pvz., kalbėtis telefonu, kuo dažniau lipkite laiptais, kojų venų ligų profilaktikai mūvėkite kraujotaką gerinančias profilaktines kompresines kojines. Jei dirbate sėdimą darbą, bent jau laisvalaikį stenkitės leisti aktyviai.
Mankšta darbo vietoje
„Kad sąnariai nesustingtų visą dieną sėdint, reiktų nuolat keisti poziciją – atpalaiduoti įsitempusius raumenis: ištiesti kojas, pajudinti pėdas, pasukioti į šalis pečius ir galvą, pasirąžyti. Maždaug kas valandą patariama šiek tiek pavaikščioti, padaryti mini mankštelę“, – pataria AB „Ortopedijos technika“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintarė Skrupskienė.
Jeigu jau esame visą dieną „prirakinti“ prie kėdės, stenkimės išnaudoti mankštai kiekvieną progą: pasidėkime po pėdomis arba tarp kelių masažinį kamuoliuką, spusčiodami ar ridendami jį šiek tiek pajudėsime, pamankštinsime raumenis.
„Sveikatinės“ kineziterapeutė Ineta Šeflerytė į mankštą siūlo žvelgti kūrybiškai. „Jeigu jau esame visą dieną „prirakinti“ prie kėdės, stenkimės išnaudoti mankštai kiekvieną progą: pasidėkime po pėdomis arba tarp kelių masažinį kamuoliuką, spusčiodami ar ridendami jį šiek tiek pajudėsime, pamankštinsime raumenis.
Ant kėdės padėta pripučiama balansinė pagalvėlė stabilizuoja stuburą, lavina pusiausvyrą ir koordinaciją, treniruoja pilvo ir nugaros raumenis bei formuoja taisyklingą laikyseną. Vakaruose sparčiai populiarėja sėdėjimas ne ant įprastos kėdės, o ant mankštai skirto kamuolio. Nuo pirmosios „Sveikatinės“ atidarymo Panevėžio prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ pastebime, kad mankštai ir masažui skirtų priemonių pardavimai kasmet pastebimai auga“, – patarimus dalija pašnekovė.
Specialistė pastebi, kad šiandieniniai žmonės skiria dėmesio profilaktikai, pradėdami rūpintis savo sveikata anksčiau negu ištiko bėda.
Pirmoji pagalba – masažas ir gydomoji mankšta
Besiskundžiantiems nugaros, juosmens, kaklo skausmais patariama pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu. Gal jums padės masažas, gydomoji mankšta, padedanti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir juos stiprinti. Profesionaliam kineziterapeutui pamokius, sportuoti galite ir savarankiškai namuose.
Jeigu vakare maudžia ar skauda kojas, jos patinsta, tampa sunkios, kreipkitės į kraujagyslių chirurgą, kuris ištirs jums kojų venų kraujotakos funkcionalumą ultragarsu ir patars, kokių gydymo ar profilaktinių priemonių imtis.
