Moteris patyrė du persileidimus
„Kai sulaukėme 35 metų amžiaus, su vyru nusprendėme, kad jau norime vaikų. Iki tol vis delsėme, vis kiti dalykai rūpėjo – darbas, kelionės. Gydytoja kaip tik pagyrė – pats tas amžiaus, kai reikia gimdyti. Tačiau pasirodė, kad viskas vyksta ne taip, kaip tikėjomės. Praėjo metai, o aš dar nebuvau nėščia. Pagaliau pastojau, tačiau vaisius nesivystė – įvyko persileidimas. Pasidariau visus įmanomus tyrimus, bet niekas nieko nerado, kad kažkas būtų blogai.
Nemalonaus siurprizo sulaukėme, kai nusprendėme ištirti vyrą. Pasirodė, kad jo spermos kokybė labai prasta, o vyrai negydomi. Jei būtų hormonų disbalansas, dar būtų galima kažką padaryti, bet spermos kokybės dirbtinai neatstatysi. Tiesa, yra sukurti kažkokie maisto papildai, bandėme juos gerti, bet niekas nepadėjo.
Gydytojai sakė, kad tokia sperma netgi negali apvaisinti. Nepaisant to, pastojau du kartus. Maždaug dar po dvejų metų buvo antras nėštumas, tačiau jis ir vėl baigėsi nesėkme. Medikai stebėjosi, kaip apskritai pastojau, kai tokia sperma“, – pasakojo Lina.
Nuo pagalbinio apvaisinimo atkalbinėjo ginekologė
Moteris atviravo, kad laukimui užsitęsus galvoje ima kalti tik viena mintis, kuri po truputį tampa manija. Pasaulis susiaurėja, yra tik vienas tikslas.
Ši procedūra man labai padėjo atstatyti dvasinę pusiausvyrą, nes nuo nuolatinių nesėkmių pastoti man jau buvo prasidėjusi depresija ir nerimas.
„Žmonės sako – atsipalaiduokite ir pavyks, tačiau lengva kitiems sakyti. Kai priartėji prie 40 metų ribos, jau tikrai pradeda imti panika, vis galvoji, kas su tavimi ne taip. Pradėjome svarstyti apie pagalbinį apvaisinimą, bet vis atidėliojome.
Viena vertus, reikėjo tam daug pinigų, antra vertus, mano ginekologė mane nuo to labai atkalbinėjo. Ji įsitikinusi, kad hormoninis stimuliavimas prieš procedūrą labai kenkia moters organizmui, vėliau gali netgi pradėti vystytis vėžiniai susirgimai.
Taigi nusprendėme išbandyti homeopatinį gydymą. Užsibrėžėme sau: palankysime dvejus metus, jei nepavyks, darysime pagalbinį apvaisinimą. Nors dėl jo sulaukdavome visokių nuomonių iš šalies, pavyzdžiui, homeopatas sakė, kad didelė tikimybė, jog tokiu būdu gimę vaikai taip pat bus nevaisingi, tačiau mes įsitikinę, kad visgi turime galvoti savo galva“, – toliau dėstė pašnekovė.
Prieš pagalbinį apvaisinimą nusprendė išbandyti homeopatiją
Pas homeopatą atėjusiai porai buvo paaiškinta, kad dažniausiai tenka gydytis apie pusantrų metų, nors kartais pastoti pavyksta ir per tris mėnesius. Programa minimum nepavyko. Nepaisant to, pora entuziastingai kibo į pasiūlytą gydymą.
„Abiem su vyru buvo išrašyti homeopatiniai žirniukai ir specialiai mūsų organizmui pritaikytos žolinės tinktūros. Taip pat mums buvo pasiūlyta išbandyti bioakustinę procedūrą. Tau uždeda ant kūno čiuptuvėlius, užsimerki ir klausai garsų, kurie skleidžia tam tikro dažnio bangas. Kaip supratau, taip masažuojami biologiškai aktyvūs taškai. Ši procedūra man labai padėjo atstatyti dvasinę pusiausvyrą, nes nuo nuolatinių nesėkmių pastoti man jau buvo prasidėjusi depresija ir nerimas. Taip besigydant praėjo daugiau nei metai.
Aš taip pavargau, kad vieną dieną pasakiau vyrui: „Paimkime vieną mėnesį atostogų nuo laukimo ir nelaukime nieko.“ Nustojau skaičiuoti vaisingas dienas, ovuliacijas, stebėti savo būseną, nes turbūt nuo psichologinės įtampos mane pradėdavo pykinti, o aš jau galvodavau – gal pagaliau pavyko pastoti, bet viltys nepasiteisindavo. Visas gyvenimas sukosi apie fiziologinius procesus – įsijausdavau į visus savo pojūčius.
Ir ką sau manote, po šio mėnesio aš iš tiesų pastojau. Kai nėštumo testas parodė dvi juosteles, laimės buvo pilnos kelnės, euforija didžiausia. Tuo metu man ėjo į pabaigą 40 metų. Tas 40-metis buvo labai liūdnas, nes jau atrodė, kad taip ir nesusilauksime vaikų“, – pasakojo Lina.
Gimdymas buvo stebėtinai lengvas
Tris mėnesius apie nėštumą pora niekam nesakė. Buvo nerimo, kad vėl neįvyktų persileidimas, taip pat nerimastingai laukė genetinių tyrimų rezultatų.
Nuvykau į ligoninę, mane paguldė ir tą pačią naktį pagimdžiau. Viskas įvyko natūraliai, net nuskausminimo neprašiau.
„Nors pati niekada nebuvau jaunystės kulto šalininkė, aplink turiu daug pažįstamų moterų, kurios vaikų susilaukia būtent tokio amžiaus, gydytojai mane prigąsdino: esą, kai tau 20 metų, genetinių ligų rizika nedidelė, kai tau 40 – jau visai kitokia. Vien nuo tų gąsdinimų panika apėmė. Tačiau tyrimai buvo puikūs.
Visas nėštumas prabėgo apimtas euforijos. Neturėjau jokių problemų. Beveik iki paskutinio mėnesio dirbau, vaikščiojau į šokius nėščiosioms. Per visą nėštumą manęs nepykino, svorio taip pat nedaug priaugau. Tik likus dviem dienoms iki nustatyto termino pakilo kraujospūdis. Nuvykau į ligoninę, mane paguldė ir tą pačią naktį pagimdžiau. Viskas įvyko natūraliai, net nuskausminimo neprašiau.
Buvau prisiskaičiusi, kad pirmas gimdymas, ypač tokiame amžiuje, vyksta ilgai, komplikuotai, tačiau antrą valandą nakties mane nuvežė į gimdyklą, o šeštą ryto jau gimė dukra. Apie mergaitę svajojau, mergaitė ir gimė“, – teigė pašnekovė.
Per gimdymą paklausė gydytojų, ar gali šokti
Prieš gimdymą moteris internete pradėjo ieškoti informacijos, kaip jis vyksta, kokie dalykai gimdymo metu galėtų nuteikti pozityviai. Ji peržiūrėjo daug baisių vaizdelių, kuriose moterys rėkia, tačiau netikėtai atrado vaizdo įrašą, kuriame moterys gimdymo metu šoka.
„Visą gyvenimą mėgau šokti, todėl ši mintis man labai patiko. Telefone turėjau muzikos ir paklausiau gimdykloje, ar galiu įsijungti. Medikai leido daryti, ką noriu, jei tik man padeda. Taip smagiai ir sulaukiau pagrindinio gimdymo, linksmindama visą personalą.
Paskutinę valandą jau labai skaudėjo. Gydytojai sakė, kad nuskausminti per vėlu, taigi pagimdžiau be vaistų. Kai vaikelį padėjo man ant krūtinės, apėmė didžiulė euforija. Skambinu mamai, abi klykiame, verkiame. Nuo tų mūsų emocijų net sesutė apsiverkė. Dabar dukrytei jau metai ir du mėnesiai. Matyt, mano šokiai nėštumo metu jai padarė įtaką. Ji taip pat labai mėgsta šokti: tik įjungi muziką, jau kraipo klubus.
Visą gyvenimą mėgau šokti, todėl ši mintis man labai patiko. Telefone turėjau muzikos ir paklausiau gimdykloje, ar galiu įsijungti. Medikai leido daryti, ką noriu, jei tik man padeda.
Esame labai laimingi. Iš pradžių apskritai skraidžiojome. Giminės jau buvo palaidoję šią mintį, nebesitikėjo, kad tokio amžiaus susilauksime vaikų. Kai tik susituokėme, vis užklausdavo, tačiau bėgant metams nutilo. Gal pamanė, kad kažkas negerai, ir tai mums skaudi tema, nebeklausinėjo.
Tokia ir buvo ta tema. Esu didelė optimistė, bet net aš palūžau. Tikėjimą, kad viskas bus gerai, ėmė keisti baimė, kad nieko mums nepavyks. Pradėjau kaltinti save, kodėl taip ilgai delsėme. Gal iš tiesų kaltas amžius, ir metų skaičius yra mūsų diagnozė. Jau pradėjau domėtis ir įvaikinimo galimybėmis, žiūrinėjau, kokios pagalbinio apvaisinimo kainos“, – atviravo moteris.
Pasak jos, kai ilgai negali sulaukti vaikų, išsikreipia realybės jausmas, tau pradeda atrodyti, kad visi aplinkiniai galvoja, jog esi nevykėlis. Šiandien, perėjusi vėl į kitą barikadų pusę, ji suvokia, kad žmonės iš tiesų negalvoja apie kitus, jie neturi tam laiko, gyvena savo gyvenimą. Tačiau tu tuo metu esi užsiciklinęs prie vienos temos ir pro tą prizmę žiūri į visą pasaulį. Suprasti šią būseną gali tik tas, kuris patyrė tą patį.
Homeopatas tikina iki šiol padėjęs visoms poroms
Homeopatas Antanas Januškevičius teigė, kad nevaisingumą gydo jau 12 metų ir kol kas pas jį besilankančios poros sėkmingai susilaukia atžalų natūraliu būdu.
Tikėjimą, kad viskas bus gerai, ėmė keisti baimė, kad nieko mums nepavyks. Pradėjau kaltinti save, kodėl taip ilgai delsėme.
„Homeopatija padeda organizmui pačiam susidoroti su savo problemomis, t. y. naikina ne ligos simptomus, o pačias nevaisingumo priežastis. Anksčiau, kai naudojome tik homeopatinį gydymą, jis užsitęsdavo – net iki dvejų metų, o žmonės norėjo greitesnių rezultatų. Tuomet homeopatiją pradėjome derinti su akupunktūra, bet pastarosios problema ta, kad specialistas labai tiksliai turi pataikyti į reikiamą tašką, tačiau tai pavyksta ne visada. Tuomet ir poveikio nėra. Todėl vėliau pradėjome taikyti bioakustinės korekcijos prietaisą, kuris pats tiksliai parenka reikiamus taškus, ir rezultatas labai pagerėjo, t. y. sėkmės žmonės sulaukia daug greičiau.
Esu turėjęs sėkmingų atvejų, kai žmonės į mane kreipėsi po nepavykusio pagalbinio apvaisinimo. Žinia, valstybė kompensuoja tik du pagalbinio apvaisinimo kursus. Jei jie nesėkmingi, už visus kitus žmonėms reikia susimokėti patiems, o tai dideli pinigai.
Be to, taikant šį mišrų gydymą, pastoja ir vyresnės moterys, perkopusios per 40 metų. Tokioms moterims ginekologai pagalbinio apvaisinimo jau ir nesiūlo, nes didelė rizika pagimdyti kūdikį su negalia arba teigiama, kad jų hormonų nepakanka sėkmingam apvaisinimui“, – tikino pašnekovas.
Ginekologė įvardija galimas nevaisingumo priežastis
Nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė savo tinklaraštyje teigia, kad Lietuvoje yra apie 70 tūkst. porų, kurios susiduria su nevaisingumą sukeliančiomis sveikatos problemomis.
Priežastys – įvairios. Jei pora, nesisaugodama nėštumo, nepastoja per vienus metus, ji turėtų nedelsdama kreiptis pagalbos. Jei moteriai daugiau nei 35 metai, ji turėtų kreiptis į gydytoją ginekologą jau po pusės metų. Svarbiausia išsiaiškinti, kodėl nesiseka pastoti, ir skirti tinkamą gydymą.
Beje, kas trečioje iš besikreipiančių porų nevaisingumo sutrikimas nustatomas vyrui. Pasak gydytojos, sutrikimui nustatyti atliekami nesudėtingi spermos ir hormoniniai tyrimai.
Gydytoja G.Bogdanskienė pabrėžia, kad šiais laikais nevaisingumo priežastys vienodai priklauso tiek nuo vyro, tiek nuo moters: apie 40 proc. – nuo moters, apie 40 proc. – nuo vyro, apie 10 proc. – nuo abiejų. Likę 10 proc., deja, yra neaiškios kilmės.
Viena priežasčių, skatinančių nevaisingumą, yra ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai. Tad moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV (žmogaus papilomos virusu) ir lytinėmis infekcijomis. Infekcijos gali sukelti uždegimų, padidina kiaušintakių nepratekamumo riziką.
Antra pagal dažnumą priežastis yra hormonų apykaitos sutrikimai. Todėl moterys, pastebėjusios menstruacijų ciklo sutrikimus, staiga padidėjusį plaukuotumą, taip pat tos, kurias vargina ir nutukimas, turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ginekologą.
Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai susijusios su spermos pakitimais, kurie taip pat gali būti įgimti arba įgyti. Taip pat dažna įgimta nevaisingumo priežastis – sėklidžių nenusileidimas. G.Bogdanskienė pastebi, jog dažnas vyras nesureikšmina kasdienių įpročių įtakos vaisingumui. Tokie veiksniai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas neigiamai veikia vyrų vaisingumą, todėl rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, skirti daugiau laiko fizinei veiklai.
Net 90 proc. porų, kurios kreipiasi dėl nevaisingumo, pagalbinis apvaisinimas nereikalingas. Joms gali padėti konservatyvus gydymas.
