Operacijos būdu gimsta apie 20 proc. kūdikių
Kaip rašoma Vikipedijoje, senovės žydų, romėnų ir babiloniečių raštai bei folkloras byloja apie tai, kad ši operacija buvo atliekama jau tais laikais. Cezario pjūvio operacijos pavadinimas siejamas su Romos imperijoje galiojusiu įstatymu „Lex cesarea“, kuris reikalavo išimti vaisių iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių gelbėjimo, krikštijimo ar atskiro laidojimo tikslais.
Tačiau iki mūsų dienų išliko informacija tik apie vėliau Europoje atliktas cezario pjūvio operacijas. Pati pirmoji žinoma operacija, atlikta XVII amžiuje, kaip ir daugelis vėlesnių, buvo nesėkminga. Padėtis pagerėjo tik XIX amžiuje, tačiau ir tuomet, pavyzdžiui, Anglijoje iš 100 cezario operacijų sėkmingos būdavo apie 15.
Pastaruoju metu ši operacija laikoma visiškai paprasta. Anot statistikos, pasaulyje nenatūraliu būdu gimsta apie 20 proc. kūdikių. Tačiau Lietuvos medikai ne kartą yra viešai kalbėję, kad moterys cezario pjūvio operaciją kartais laiko panacėja nuo visų galimų natūralaus gimdymo komplikacijų, tačiau iš tiesų ji taip pat gali baigtis liūdnomis komplikacijomis, todėl neturėtų būti lengvai prieinama tik pagal moters norą.
Taip Lietuvoje ir yra – cezario pjūvis atliekamas tik esant tam tikroms patvirtintoms indikacijoms, tačiau daugelyje Vakarų šalių cezario operacijų tvarka daug paprastesnė – gimdymo būdą moterys gali rinktis pačios. Tai gerai ar blogai?
Akušeris ginekologas V.Abraitis sutinka, kad tam tikri saugikliai turi būti. „Tikrai taip nebus, kad ateis moteris, spragtelės pirštu ir gaus cezario pjūvį. Turi būti pakankamai griežta tvarka, kuri atbaidytų spontaniškus atvejus. Aš pats esu ne vieną moterį atkalbėjęs nuo cezario pjūvio, nes apmaudu, kai moteris yra svajonių gimdyvės sudėjimo, vaisius mažas, jo padėtis taisyklinga, o ji net girdėti nenori apie natūralų gimdymą. Tačiau yra kelios moterų grupės, kurioms tikrai turėtų būti uždegta žalia šviesa rinktis“, – tikino pašnekovas.
Skaudžios gimdymų istorijos
Viena iš šių grupių – tai moterys, turinčios skaudžias akušerines patirtis, susijusias tiek su fizinėmis, tiek su psichinėmis mamos ir naujagimio traumomis.
„Žinau neseną gimdymo atvejį, kuris baigėsi ketvirto laipsnio tarpvietės plyšimu, t. y. plyšimas buvo toks didelis, kad plyšo tiesioji žarna. Vaikas nevaldo vienos rankos – įvyko komplikacija užstrigus petukams. Ir dabar jos motinystė labai komplikuota. Pati moteris gydoma antibiotikais, turi įvestą kateterį ir patiria didžiulį nerimą, ar vaikelis valdys ranką. Kaip jums atrodo, kaip ji reaguos į kitą nėštumą? Ar tokia moteris nenusipelno cezario pjūvio? Juk visą kitą nėštumą jai akyse stovės buvusio gimdymo vaizdas, kai supuolę medikai bando gelbėti situaciją.
Tokiais atvejais, mano manymu, reikia įsijausti būtent į konkretų žmogų, o ne į procentus ar grafikus, kurie tai moteriai nerūpi, nes ji turi savo gyvenimo tragediją. Ir patikėkite – tokių moterų yra daug. Kita moterų grupė turi patologinę gimdymo baimę, kurią gali sukelti ir informacija apie skaudžias gimdymo pasekmes, kurias patyrė sesė ar gera draugė. Tokioms moterims, vien pagalvojus apie gimdymą, prasideda panikos priepuolis su visais lydinčiais simptomais – širdies ritmo padažnėjimu, kraujospūdžio padidėjimu, kvėpavimo padažnėjimu ir pan.
Tai viena iš daugybės fobijų rūšių, turinti ir medicininį terminą – tokofobija, t. y. patologinė gimdymo baimė. Šiuo metu, jeigu žmogui pripažįstama kuri nors fobija, e.sveikatos sistemoje jam priskiriamas psichiatrinės ligos kodas. Ir žmogus dėl to gali netekti galimybės dirbti tam tikrose profesinėse srityse. Sakyčiau, tai per žiauri leidimo pasirinkti cezario pjūvį kaina“, – svarstė V.Abraitis.
Pasak jo, pastaruoju metu vis daugiau akušerių ginekologų, ypač dirbančių išeivijoje, pasisako už liberalesnę cezario pjūvio tvarką, nei dabar yra Lietuvoje.
Nors nėra cezario pjūvio reglamentuojančios tvarkos, operacijos vis tiek vyksta, tik atliekamos „chuliganišku“ būdu.
„Reikia pažymėti, kad nors nėra cezario pjūvio operacijos pagal moters norą reglamentuojančios tvarkos, jos Lietuvoje vis tiek vyksta, tik atliekamos „chuliganišku“ būdu, t. y. klastojant indikacijas. Dėl to tiek moteris, tiek medikas jaučiasi nemaloniai. Arba moterys šių operacijų vyksta į Latviją, o tai irgi nedaro garbės valstybei ir užgauna medikus, nes moterys vyksta ne dėl blogos sveikatos apsaugos sistemos, o dėl politikų užsispyrimo. Tačiau, nepaisant draudimų, cezario pjūvių daugėja ir daugės, nes tokia mūsų, kaip žmonijos, evoliucija. Mes nesame keturkojai gyvūnai, kurie lengvai pagimdo. Mūsų anatomija kitokia ir su evoliucijos procesais ji dar labiau keičiasi.
Beje, įdomus faktas – kai kitose valstybėse buvo įvesta laisvo pasirinkimo indikacija, cezario pjūvių padaugėjo tik iki 2 proc. Taigi tikrai nereikia bijoti, kad moterys masiškai juos rinksis. Manau, kad Lietuvoje šis procentas būtų dar mažesnis. Per metus vyksta per 20 tūkst. gimdymų, 2 proc. būtų 400, tačiau tai maksimumas. Manyčiau, pagal pasirinkimą visoje Lietuvoje būtų atliekama vos viena operacija per dieną arba net nė vienos. Visos kitos operacijos būtų atliekamos, kaip ir dabar, atsižvelgiant į medicinines indikacijas. Ir išnyktų tas karo stovis tarp moterų ir medikų“, – aiškino medikas.
Gimdymo ir cezario pjūvio privalumai ir trūkumai
Pasak pašnekovo, tiek natūralus gimdymas, tiek cezario operacijos turi savo privalumus ir trūkumus.
Tiek vieno, tiek kito gimdymo būdo komplikacijos yra išvardijamos informaciniuose lapeliuose, su kuriais supažindinamos gimdyvės.
Esant natūraliam gimdymui, galimos šios komplikacijos:
- Tarpvietės, tiesiosios žarnos ar išangės kanalo gleivinės, lytinių lūpų, varputės, šlaplės, makšties, gimdos kaklelio įplyšimai. Tam tikrais atvejais dėl to gali atsirasti šlapimo arba išmatų nelaikymas.
- Komplikacijos po susiuvimo: gausus kraujavimas, infekcija, hematoma, galimi šlapimo takų, tiesiosios žarnos sužeidimai.
- Trombai stambiose venose (kojų, dubens), gimdymo metu taip pat galima embolija vaisiaus vandenimis – kai jie patenka į gimdyvės kraujotaką.
- Dubens dugno organų nusileidimas ar pasislinkimas.
Naujagimio sužeidimai: odos nubrozdinimas, hematoma, kaukolės kaulų lūžiai, peties nervinio rezginio sužeidimas, smegenų sužeidimas, raktikaulio lūžis, vaisiaus vandenų įkvėpimas.
Nurodomos galimos komplikacijos po cezario operacijos:
- Kraujavimas, krešėjimo sutrikimas.
- Gimdos pašalinimas.
- Žarnų, šlapimo pūslės, šlapimtakių pažeidimas.
- Anestezijos komplikacijos.
- Gimdos, pilvaplėvės uždegimas.
- Pjūvio infekcija, šlapimo takų infekcija.
- Mažakraujystė.
- Tromboembolijos.
- Sąaugos pilvo ertmėje.
- Vaisingumo sumažėjimas.
- Cezario pjūvis kito nėštumo metu.
Kalbant apie natūralaus gimdymo privalumus prieš cezario operaciją, dažniausiai minima, kad gimdant natūraliai išvengiama galimų operacinių komplikacijų, t. y. įvairių organų pažeidimų – šlapimo pūslės, žarnos, šlapimtakių. Nors tai labai retos komplikacijos, kartais jos pasitaiko. Po natūralus gimdymo nėra rando ir jo gijimo proceso, kita vertus, dažnai kerpama ir siuvama tarpvietė. Taip pat gimdant natūraliai mažiau netenkama kraujo ir mažesnė tromboembolinių komplikacijų rizika.
Cezario pjūvio privalumai – mažesnė kūdikio gimdymo traumos tikimybė, prognozuojamumas, daug ramesnis gimdymo laukimas, greitis, neskausmingumas.
„Tiesa, naujagimiams po cezario pjūvio dažniau pasireiškia tranzitorinė tachipnėja (praeinantis padažnėjęs kvėpavimas). Taip yra todėl, kad kūdikis, gimęs iš vandenų, gali būti jų įkvėpęs. Ir kol vanduo išsivalo iš plaučių, būna dažnesnis kvėpavimas, kuris vėliau praeina. Gimdant natūraliai plaučiai išsivalo jau keliaujant per gimdymo takus. Tačiau šiuolaikinei medicinai šis sutrikimas nėra problema. O teiginį, kad praeidamas kvėpavimo takais kūdikis gauna mamos mikrofloros, todėl rečiau serga, vertinu skeptiškai. Mikrofloros galima gauti ir kitais būdais, pavyzdžiui, patepant kūdikį“, – teigė V.Abraitis.
Lietuvoje cezario pjūvio operacijas, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, planuojama apmokestinti.
Projektas vis dar rengiamas
Pašnekovo teigimu, Lietuvos akušerių ginekologų draugija dar prieš keletą metų kreipėsi į SAM dėl cezario operacijų tvarkos reglamentavimo. Galiausiai ši pozicija buvo išgirsta ir ilgą laiką vyko derybos. Netgi buvo pasiektas taškas, kai buvo svarstomas apmokėjimo klausimas. Lietuvoje cezario pjūvio operacijas, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, planuojama apmokestinti.
„Jau balandžio viduryje ministerija žadėjo pateikti savo poziciją visuomenei, tačiau iki šiol projekto nėra, o į visas moterų ir gydytojų užklausas nereaguojama. Dėl to moterų tonas piktėja ir aš jas suprantu. Tai labai nekultūringas elgesys su labai jautria visuomenės grupe“, – įsitikinęs pašnekovas.
SAM atstovai patvirtino, kad projektas, reglamentuosiantis cezario pjūvio operacijų nėščiosios pageidavimu atlikimo tvarką, tikrai rengiamas. Projekte bus nustatyta cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu paslaugos organizavimo tvarka, reikalavimai šią paslaugą teikiančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir sveikatos priežiūros specialistams.
„Šiuo metu projektas derinamas ir bus siunčiamas visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms svarstyti bei skelbiamas Lietuvos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje“, – teigiama SAM atsakyme.
Higienos instituto 2020 m. statistikos duomenimis, cezario pjūvio operacija buvo atlikta 4657 moterims (20,2 proc. nuo visų gimdymų), iš jų planinės operacijos sudarė 35 proc., skubios ir neatidėliotinos – 48,1 proc. 62,2 proc. atvejų buvo pirmoji cezario operacija moteriai, 37,8 proc. – pakartotinė. Naudojant reples pagimdė 20 (0,09 proc.), naudojant vakuuminį ekstraktorių – 411 (1,78 proc.) moterų.
