Kauno klinikų pranešime spaudai – interviu, kuriame A.Montvila pasakoja apie medicinoje ir retų ligų gydyme jau taikomas inovacijas.
– Kokios inovacijos yra taikomos kasdieninėje praktikoje?
– Inovacijų tema yra be galo plati ir turbūt nėra dienos, kai negirdime žodžio „inovacija“. Jų stengiamės ieškoti kiekviename žingsnyje ir sprendime. Didžiosios inovacijos, kaip ląstelių ar genų terapija, retų ligų srityje yra vis plačiau naudojamos. Inovacija galima laikyti ir telemedicinos paslaugas.
– Klinikiniai sprendimų priėmimo asistentai – kokia tai inovacija ir kokiose srityse ji yra taikoma?
– Klinikiniai sprendimų asistentai ar gairės, priimant sprendimus, nėra naujas konceptas. Šiandien turime daug tarptautinių gairių, kaip gydyti įvairias ligas, tačiau vis dažniau girdime, kad dirbtinis intelektas taps įrankiu, priimančiu sprendimus už žmogų, tačiau tikiu, jog tai bus įrankis padedantis priimti geresnius sprendimus.
Vystantis skaitmenizacijai, kompiuteriai tampa vis galingesni, jie leidžia apdoroti didesnius duomenų kiekius – taip atsiranda sprendimo priėmimo asistentai, kurie gydytojui leidžia dar labiau susitelkti į individualų paciento lygmenį ir koreguoti jų gydymo planus. Kompiuterio pagalba galima įvertinti paciento klinikinę istoriją, genetinius, laboratorinius ir kitus klinikinius duomenis.
Tokie modeliai leidžia priimti geresnius gydymo ir diagnostinius sprendimus. Kalbant retų ligų kontekste, šie asistentai be galo reikalingi, nes ne visi specialistai dažnai mato retomis ligomis sergančius pacientus ar užsiima retų ligų diagnostika ir gydymu, todėl, pasinaudojant klinikiniu asistentu, gerėja ir pacientų išeitys.
– Kaip galima dirbtinį intelektą pritaikyti medicinoje?
– Tai yra neišvengiamas ir natūralus žingsnis. Didžioji problema – jeigu mes tikėsime, kad dirbtinis intelektas mums išspręs visas problemas. Deja, to nebus. Į dirbtinį intelektą galima pažiūrėti kaip į įrankį, kuris leidžia naujai pažvelgti į problemas ir pagerinti paslaugų teikimą.
Dabar radiologijoje naudojame įrankį pacientams, patyrusiems insultą ir galime gauti antrą nuomonę.
Didžioji problema – jeigu mes tikėsime, kad dirbtinis intelektas mums išspręs visas problemas. Deja, to nebus.
Tikiuosi, kad jau netolimoje ateityje naudosime gerokai daugiau dirbtinio intelekto įrankių klinikinėje praktikoje, kurie padės dar labiau pagerinti mūsų pacientų priežiūrą.
