Dėl ko trūksta geležies
Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulis nuotolinėje gydymo įstaigos transliacijoje paaiškino, kad mažakraujystė – tai būklė, kai dėl tam tikrų priežasčių kraujyje ima mažėti raudonųjų kūnelių – eritrocitų, kurie po visą organizmą išnešioja deguonį ir leidžia mūsų ląstelėms kvėpuoti.
Dažniausiai ji pasireiškia bendru silpnumu, nuovargiu, žmogui sunkiau sutelkti dėmesį, šąla galūnės, gali būti išbalęs veidas, atsirasti tachikardija (širdies ritmo padažnėjimas), kai kuriais atvejais atsiranda liežuvio skausmai, neramių kojų sindromas ir įvairūs egzotiniai simptomai, pavyzdžiui, noras valgyti tokius dalykus kaip ledai, smėlis ir pan.
„Mažakraujystės išsivystymo priežastys gali būti įvairios. Viena iš jų, kai ima trūkti tam tikrų vitaminų ar mikroelementų, pavyzdžiui, vitamino B12, B1, B6, vitamino D, geležies, folio rūgšties. Kitos priežastys – kaulų čiulpai dėl tam tikrų priežasčių negamina kraujo ląstelių arba žmogus serga kokia nors imunine, skrandžio ar žarnyno liga.
Nustatyti mažakraujystę labai lengva ir pigu – užtenka atlikti bendrą kraujo tyrimą, kuris tarp kitų rodiklių parodo ir hemoglobiną. Nors skirtingų laboratorijų normos gali skirtis, teigiama, kad vyrams idealus hemoglobinas – 130 ir didesnis, moterims – 120 ir didesnis. Jeigu jis sumažėjęs, reikia atlikti papildomus tyrimus priežasčiai nustatyti: ištirti geležies koncentraciją kraujyje, vitamino B12 koncentraciją ir pan. Apie 10 proc. atvejų priežastis nerandama. Tokie pacientai turi atsidurti pas hematologą“, – teigė gydytojas.
Pasak jo, dažniausia mažakraujystės priežastis (apie 60 proc.) – geležies trūkumas, kai žmogus jos negauna su maistu. Žinia, daugiausia geležies yra mėsoje, jūros gėrybėse, ankštinėse daržovėse. Kita priežastis – gausus pieno produktų, kurie slopina geležies pasisavinimą, vartojimas. Todėl į mažakraujystės grupę patenka vaikai iki 5 metų (ir dar labiau – iki 3 metų).
Taip pat geležies pasisavinimą gali slopinti skrandžio ar žarnyno uždegimas, disbakteriozė, gliuteno netoleravimas. 80 proc. atvejų geležies trūkumas atsiranda, kai žmogus netenka kraujo (operacijos, kraujavimai, vidiniai kraujavimai, opos, miomos, endometriozė, gausios menstruacijos, skrandžio ar žarnyno vėžys). Rečiausiai mažakraujyste serga vyrai – jeigu jų hemoglobinas žemas, gydytojai paprastai jau ieško rimtos bėdos.
80 proc. atvejų geležies trūkumas atsiranda, kai žmogus netenka kraujo.
Visgi medikas patikino, kad aukoti kraujo kas 3–4 mėnesius, kaip dabar ir leidžiama kraujo donorams, nekenkia sveikatai. Bet kuriuo atveju kraujo donorams pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas ir išsiaiškinama, ar jų hemoglobinas yra geras.
Dažnai simptomų nejaučia
Nors mažakraujystė pasireiškia išvardintais anksčiau simptomais, A.Degulis susiduria su atvejais, kai pacientai sako: „Aš tik šiek tiek silpniau jaučiuosi, šiek tiek noriu miego, darbe reikia šiek tiek ilgiau pasėdėti, bet iš esmės jaučiuosi gerai“. Taip yra todėl, kad hemoglobinas krenta palaipsniui, tik staigaus nukraujavimo atveju simptomai būna ūmūs – tuomet žmogui staigiai pasidaro silpna, jis gali nualpti, labai padažnėja pulsas.
„Turėjau pacientę, kurios hemoglobino rodiklis buvo 60. Kai jis nukrenta iki 70, mes paprastai jau perpilame kraują. O ji sako, kad jaučiasi visai neblogai – savaitgalį bėgo maratoną. Kai organizmas prisitaiko prie žemo hemoglobino palaipsniui, žmogui atrodo, kad jis jaučiasi gerai, nes neatsimena, kaip galima jaustis kitaip. Kai pacientei atstatėme hemoglobiną iki normos, ji sakė, kad neįsivaizdavo, jog galima taip jaustis ir taip gyventi. Jai atrodė, kad normalu yra tai, kaip ji gyveno iki šiol“, – teigė hemalotogas.
Todėl bent kartą per metus verta pasidaryti bendrą kraujo tyrimą, net jeigu jaučiamės, mūsų manymu, gerai, o jei atsiranda simptomai – ir dažniau.
Ar galima atstatyti maistu
Vartoti geležies preparatus be gydytojo paskyrimo pavojinga, kadangi mažakraujystė, kaip minėta, gali išsivystyti nebūtinai dėl geležies stygiaus, o jos perteklius, gaunamas papildomai, sukelia toksinį poveikį – geležis kaupiasi širdyje, kepenyse, inkstuose.
Kita vertus, atstatyti geležies kiekį vien maistu, pasak gydytojo, taip pat sudėtinga. Nebent ji būtų labai lengvos formos.
„Žinoma, tai, ką valgome, yra labai svarbu, nes mūsų kraujas priklauso nuo to, kiek geležies gauname su maistu. Todėl pas mus ateina konsultuotis vegetarai, kaip jiems palaikyti geležies normą, kai jie nevalgo mėsos.
Mėsos valgyti tikrai neprivaloma, vegetarai gali užtikrinti geležies atsargas, tik jiems tai padaryti yra sunkiau, nes jie tuomet turi valgyti daugiau jūros gėrybių ir augalinių produktų, turinčių geležies – pupų, lęšių, avinžirnių, riešutų, juodo šokolado, džiovintų vaisių (abrikosų, slyvų ir pan.). Tačiau maistu mes galime palaikyti reikiamą geležies kiekį, o kai jos jau trūksta, reikia koncentruotų geležies preparatų. Juk nevalgysime per dieną po 10 steikų“, – teigė A.Degulis.
