Tyrimas 2015 metais buvo atliktas 12 pasaulio šalių, įskaitant Baltijos šalis, jame iš viso dalyvavo kiek daugiau kaip 5 tūkst. respondenčių. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta mažiausiai 500 moterų, kurių amžius buvo 20–29 metai.
Paaiškėjo, kad dėl visuomenėje nusistovėjusių klaidingų nuostatų ir paplitusių mitų apie ilgalaikės kontracepcijos keliamus pavojus, moterų kontracepcijos pasirinkimo laisvė yra suvaržyta.
„Kontracepcija pagerina kiekvienos moters gyvenimą, o informacija apie ją yra labai svarbi. Paplitusių mitų ir klaidingų įsitikinimų įveikimas padėtų mažinti neplanuotų nėštumų ir abortų skaičių“, – atlikto tyrimo pristatymo metu kalbėjo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.
Baltijos šalių tyrimo rezultatai atskleidė, kad tik 1 iš 10 lietuvių (10 proc.) objektyvią informaciją apie kontracepciją gauna iš ginekologo. Beveik 4 iš 10 moterų Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje – 3 iš 10 informaciją apie kontraceptines priemones perskaito internete. Pagrindiniais informacijos šaltiniais tampa abejotino patikimumo internetiniai portalai ir draugių pasakojimai.
Taip pat skaitykite: Kontraceptinė minispiralė: kuo ji ypatinga?
Trečdalis lietuvių (30,4 proc.) nepatikrintą informaciją apie lytinį gyvenimą ir kontraceptines priemones aptaria su savo gydytoju, tačiau beveik tiek pat jų (29 proc.) pasidalintų nepatikrinta informacija apie kontracepciją su draugais ir kitais asmenimis.
Trūksta žinių apie ilgalaikę kontracepciją
Tyrimą komentuodamas gydytojas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos moterims itin trūksta žinių ir apie ilgalaikę kontracepciją.
„Ilgalaikė kontracepcija – tai arba tam tikros priemonės, kurios 2, 3 ar 5 metams yra įkišamos į gimdos ertmę, arba implantai. Tokio tipo kontracepcijai nėra priskiriamos įvairios tabletės, pleistrai ar prezervatyvai“, – aiškino ginekologas.
Maždaug 16,9 proc. lietuvių yra įsitikinusios, kad tokios priemonės pernelyg brangiai kainuoja, kai tuo tarpu tokios pačios nuomonės buvo tik 11,9 proc. latvių ir 4,5 proc. esčių.
„Tokie duomenys rodo tam tikrą informacijos stoką, nes iš tiesų ilgalaikės kontracepcijos priemonės yra pačios pigiausios. Paskirsčius visą sumą į dvejus, trejus ar penkerius metus, moterys išleidžia gerokai mažiau nei kas mėnesį pirkdamos kontraceptines tabletes“, – tikino R. Žiobakas.
Dar viena problema, anot tyrimo rezultatų, – tikėjimas populiariais mitais apie ilgalaikę kontracepciją. Beveik pusė (45,2 proc.) Lietuvos moterų, palyginti su 30,7 proc. latvių ir 13,4 proc. esčių, yra įsitikinusios, kad ilgalaikė kontracepcija gali pakenkti vaisingumui ir 33,4 proc. lietuvių mano, jog tokia kontracepcija netinka dar negimdžiusioms moterims.
„Iš tiesų ilgalaikės kontracepcijos priemonės visiškai neveikia moters vaisingumo – tai faktas, kurį patvirtino begalės atliktų tyrimų. Pašalinus ilgalaikės kontracepcijos priemonę iš organizmo, procentas moterų, kurios pastoja per metus, yra absoliučiai toks pat, lyginant su moterimis, kurios nieko nenaudojo. Lygiai taip pat klaidingas ir mitas, kad tokios priemonės yra netinkamos negimdžiusioms moterims“, – pristatymo metu tyrimo rezultatus komentavo gydytojas akušeris ginekologas R. Žiobakas.
Komentuodamas tyrimą R. Žiobakas pasidžiaugė, kad vis dėlto pakankamai daug lietuvių (50,6 proc.) joms rūpimais klausimais drąsiai kalbasi su savo ginekologu; vis tik ir šioje vietoje Lietuvos rezultatai buvo prastesni nei Latvijos (60,7 proc.) ir Estijos (58 proc.).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 17,8 proc. lietuvių, 15,8 proc. latvių ir 22,6 proc. esčių pirmenybę teikia ginekologėms moterims.
Kokia informacija apie lytinį gyvenimą labiausiai domina
Tyrime dalyvavusias moteris, kalbant apie lytinį gyvenimą apskritai, labiausiai domintų ne įvairios apsisaugojimo priemonės, o tai, kokia yra geriausia sekso poza – šį atsakymo variantą pasirinko 48,2 proc. lietuvių, 46,3 proc. latvių ir 40 proc. esčių.
Taip pat skaitykite: Ginekologai apie mitus, susijusius su hormonine spirale
Vis tik 37,8 proc. lietuvių, 29,7 proc. latvių ir 25,8 proc. domisi ir tuo, kokios yra tinkamiausios kontracepcijos priemonės bei kokios yra lytiniu keliu plintančios ligos – šį atsakymo variantą rinkosi 34,2 proc. lietuvių, 15,6 proc. latvių ir 23 proc. esčių.
„Tyrimo metu išaiškėjo nemaloni tiesa. Moterys, nepabandžiusios išsiaiškinti objektyvios tiesos iš patikimų šaltinių, šiuo atveju – gydytojų, vis dar besąlygiškai pasikliauna gandais ir mitais. Tai būdinga ne tik lietuvėms, bet ir kitų Baltijos šalių moterims. Moterys turėtų įprasti lankytis pas ginekologą reguliariai bent kartą per metus, o ne tik tada, kai suserga ar laukiasi vaikelio. Tik taip jos turi galimybę išgirsti objektyvią gydytojo nuomonę“, – apibendrindamas tyrimo „Tiesos analizė“ rezultatus kalbėjo R. Žiobakas.
