Flebologijos centre dirbančio gydytojo teigimu, nepasiruošimas aktyviam sportui traumų tikimybę padidina ne tik slidinėjant, tačiau ir bėgiojant, žaidžiant krepšinį ar užsiimant kitomis sporto šakomis.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 65 proc. bėgiojančių žmonių kasmet patiria kokią nors traumą. Tame pačiame tyrime medikai teigia, kad traumų skaičius sumažėtų ketvirtadaliu, jeigu žmonės prieš bėgimą tinkamai paruoštų savo raumenis ir nesistengtų įveikti keliolikos kilometrų vos tik pradėję sportuoti.
„Pradedantiesiems sportininkams patarčiau pasirinkti fizinį krūvį pagal galimybes ir nepersistengti. Šis patarimas galioja tiek bėgiojantiems lauke, tiek plušantiems treniruoklių salėje. Neretai kreipiasi 35–40 m. vyrai, kurie, visą gyvenimą aktyviai nesportavę, nutaria bėgti pusę maratono ir bėgdami susižeidžia kelį, čiurną ar patempia raiščius“, – pasakoja P. Grigas.
Didžiausia tikimybė patirti traumą – žaidžiant su kamuoliu
Gydytojo teigimu, sportuoti ir stiprinti kūno raumenis turėtume visus metus. „Bėgiojimas, krepšinis, reguliarus vaikščiojimas, įvairus fizinis lavinimas – būtinas, jeigu norima tinkamai pasiruošti tiek žiemos pramogoms, tiek visuomet būti sveikiems ir žvaliems“, – sako P. Grigas.
Svarbus tinkamo pasirengimo sportui akcentas – viso kūno mankšta. Rekomenduojama tam skirti 15–20 minučių, kad kūną išmuštų nedidelis prakaitas. Galima pradėti nuo nesudėtingo fizinio pratimo ir didinti jo intensyvumą, pavyzdžiui, tiesiog pasivaikščioti greitu tempu, kad dirbtų visos raumenų grupės.
„Eurostat“ duomenimis, komandinėse sporto šakose su kamuoliu patiriamos traumos sudaro didžiausią dalį visų sporto traumų – apie 40 proc. Iš jų dažniausiai patiriamos traumos – žaidžiant futbolą (74 proc.), krepšinį (8 proc.), rankinį (3 proc.).
Dažniausiai patempiami čiurnos raiščiai
Viena iš dažniausių aktyviai sportuojančių žmonių traumų – čiurnos raiščių patempimas. Medikų teigimu, pirmoji pagalbos priemonė turi būti šaltas kompresas. Galima įdėti paprasto ledo į maišelį, apvynioti jį plonu rankšluosčiu ir uždėti ant traumuotos kūno vietos.
Traumuotai kūno vietai taip pat būtinas poilsis, negalima jos judinti. Tam tikrais atvejais rekomenduojama išgerti vaistų nuo skausmo ar uždegimo.
„Jeigu patempus čiurnos raiščius skausmas nemažėja dvi dienas, būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę. Kentėti skausmą ir galvoti, kad jis nurims – neverta. Negydomos traumos gali peraugti į lėtinius susirgimus, kurie gali vis dažniau kartotis“, – pasakoja P. Grigas.
Pasak gydytojo, čiurnos raiščių patempimas, kaip ir kitų sąnarių ar raiščių traumų gydymas, kartais užtrunka labai ilgai – minėtos traumos išvesti iš rikiuotės gali mėnesiui ar net ilgesniam laikui. Dar blogiau – kai traumos nuolat kartojasi.
„Dažnai sergant lėtinėmis ligomis nebepakanka vien tik vaistų, tenka panaudoti natūralius gydymo būdus, naujus terapijos metodus, pavyzdžiui, „Orthokine“. Tai ypač aktualu sportininkams, kurie kreipiasi dėl kelio sąnario pažeidimų, pažeistų čiurnos raiščių ar kitų sąnarių ar raumenų lėtinių ligų“, – pasakoja P. Grigas.
Jis pastebi, kad Flebologijos centre sulaukiama kur kas daugiau vyrų nei moterų. Pasak gydytojo, vyrai daugiau žaidžia komandinius žaidimus, kai didesnė traumų tikimybė.
Straipsnio šaltinis –„Autoriai“ | Kūrybiniai komunikacijos sprendimai
