Apie tai, kodėl migrena dažniau kamuoja moteris, kokie veiksmingiausi būdai sau padėti, bei apie migrenos gydymo naujoves – manodaktaras.lt kalbasi su Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoju prof. Antanu Vaitkumi.
Kai kuriems žmonėms prieš artėjantį migreninį galvos skausmą arba kartu su juo atsiranda įspėjamasis simptomas, vadinamas aura. Tai gali būti trumpalaikiai regėjimo sutrikimai, tokie kaip šviesos blyksniai ar aklosios dėmės, arba žmogus gali jausti dilgčiojimą vienoje veido pusėje arba galūnėse ir pan. Tačiau migrena gali būti ir be auros.
Nulemta genetiškai
Pasak gydytojo neurologo, prof. A.Vaitkaus, migrena priskiriama pirminiams galvos skausmams, t. y., jokių struktūrinių pakitimų galvos smegenyse nėra randama, atlikus visus įmanomus galvos tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), ultragarsiniai kaklo ir galvos kraujagyslių tyrimai.
„Skausmo atsiradimo prigimtis slypi genetiniame lygmenyje, nes labai dažnai galima atsekti paveldėjimo liniją – karta iš kartos skundžiasi priepuoliniais galvos skausmais, kurie sutrikdo įprastinį gyvenimo ritmą, – pasakojo gydytojas. – Taigi migrena yra paveldima. Šiandien priskiriama daugiau kaip 100 nespecifinių chromosomose randamų genų lokalizacijos nuokrypių nuo mokslininkams priimtinos normos“.
Deja, gamta ir biologija, anot profesoriaus, „padovanojo“ moterims naštą tris kartus dažniau sirgti šia liga: „Migrenos pasireiškimas, manoma, jau gali nuo 6 metų amžiaus siekti 1 proc., bet lytinio brendimo periodu šis procentas žymiai padidėja ir dažniausiai jau brandos periodu (25–40 m.), remiantis didelės imties tyrimais, gali pasiekti 20–22 proc.“
Vertinant per pastaruosius du dešimtmečius atliktų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad Lietuvoje migrenos paplitimas panašus kaip kitose pasaulio šalyse: vyrų – 6–8 proc., moterų – 15–18 proc.
Dažniausiai provokuojantys veiksniai
Migrenos provokuojančių veiksnių, pasak prof. A.Vaitkaus, kiekvienas žmogus gali nurodyti begalę, bet dažniausiai įvardijami šie:
- hormonų svyravimai,
- tam tikri maisto produktai (pvz. sūrus ir perdirbtas maistas),
- alkoholiniai gėrimai,
- stresas, emocinė įtampa,
- įvairūs miego sutrikimai (pvz. nemiga) ir kt.,
- oro pokyčiai (pasikeitęs slėgis),
Tai tik veiksniai, „įjungiantys migrenos signalizaciją skausmo pavidalu“. Gydytojo neurologo teigimu, visada klinikinėje praktikoje gydytojas, konsultuojantis sergančias migrena moteris, turi tam tikrų specifinių patarimų, nes norinčioms ir galinčioms pastoti visada tenka atidžiai aptarti gydymo variantus tiek skausmui malšinti, tiek skiriant profilaktinį gydymą.
Pagyti nuo migrenos – įmanoma
Jei reguliariai patiriate migrenos simptomus, veskite migrenos dienoraštį – užsirašykite, kaip dažnai ji kartojasi, kiek skausmo priepuolis trunka, kokius vaistus vartojate ir pan. Patariama nieko nelaukiant kreiptis į gydytoją neurologą, kad būtų paskirtas tinkamas gydymo būdas.
„Šiuo metu mes turime nemažai nemedikamentinio pobūdžio priemonių, kurios gali būti skiriamos kaip papildomas ar alternatyvus gydymo metodas, t. y. fizikinių savybių turintys įtaisai, sukeliantys skausmui jautrių anatominių vietų stimuliaciją“, – kalbėjo Neurologijos klinikos vadovas prof. A.Vaitkus.
Pagijimas nuo migrenos, pasak gydytojo, yra galimas moterims, tikėtina, nėštumo ar menopauzės metu. Migrena sergantiems šiuo metu yra galimybė gauti naujausius farmacijos pramonės sukurtus medikamentus.
„Tai biologinė terapija, kuri savo veiksmingumu padarė tai, kas buvo neįmanoma – jau dabar dažniau matome šypseną sergančiųjų veiduose. Be to, farmacijos kompanijos šiuo metu vis didina tempą, kurdamos naujus ir veiksmingus vaistus tiek migrenos priepuolių gydymui, tiek profilaktikai. Būtina paminėti, kad naujoji migrenos profilaktinių vaistų, dar vadinamų migrenos vakcina, banga savo veiksmingumu sukėlė džiaugsmą sergančiųjų veiduose, bet ir pagarbų susižavėjimą gydytojams“, – teigė prof. A.Vaitkus.
Šios grupės medikamentai, anot gydytojo, yra gaminami injekcine forma ir leidžiami į paodę su specifiniu vienkartiniu injektoriumi.
„Šiuo metu Lietuvoje turime registruotas ir kompensuojamas dvi veikliąsias medžiagas, t. y. erenumabas, vartojamas 1 kartą per mėnesį, bei fremanezumabas, kuris vartojamas ir kartą per mėnesį, ir kas tris mėnesius (vienu vartojimo metu suleidžiamos iš karto trys injekcijos), – pasakojo prof. A.Vaitkus. – Vertinant klinikinę praktiką, galiu teigti, kad šie vaistai veiksmingi daugiau kaip 80 proc.“
Kalbant apie naujoves migrenos gydymo srityje, gydytojas prisipažino nekantriai su kolegomis laukiantis pasirodant naujos tabletinės – tiek priepuolio, tiek profilaktikai skirto rimegepanto formos: „Galiu drąsiai tvirtinti, kad šių vaistų sukūrimas ir taikymas migrenos gydymui sumažino galvos skausmus tiek sergantiesiems, tiek ir juos gydantiems gydytojams“.
