Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas patikina, kad, laiku pastebėjus šią klastingą ligą, šiuolaikiniais metodais galima sėkmingai užkirsti jai kelią ir atsako į žurnalistų klausimus.
– Moterys, o kartais ir vyrai, onkologinę ligą krūties vėžį gali pastebėti ir patys. O kaip gydymo įstaigoje diagnozuojama ši klastinga liga?
– Krūties vėžio diagnostika priklauso nuo amžiaus. Jaunoms moterims rekomenduojama pradėti tyrimus nuo echoskopijos, nes jaunų moterų yra gana tankus liaukinis audinys, mamogramose vaizdas būna nelabai aiškus. Vyresnėms moterims yra profilaktinės krūties vėžio patikros programos, kuriose gali dalyvauti moterys nuo 50 iki 70 metų, kai kas dvejus metus atliekamos mamografijos.
Atlikus vieną ar kitą tyrimą ir įtarus krūties audinio pakitimų, galimi papildomi diagnostikos metodai. Jei echoskopijos metu įtariamas koks darinys, galima atlikti mamografiją. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje turime galimybę atlikti ir krūtų magnetinį rezonanso tyrimą, kuris suteikia labai daug aiškumo. Kaip ir visų vėžio tyrimų, paskutinis tyrimas yra biopsija. Kai moterys pačios apčiuopos metodu aptinka darinį, nebūtinai reiškia, kad tai jau vėžys, tačiau būtina kreiptis į gydytojus ir nustatyti darinio kilmę.
– Ar diagnozavus krūties vėžį visada atliekama chirurginė krūties šalinimo operacija?
– Chirurginis gydymas eina etapais. Iki 1980–1990 m., nustačius krūties vėžį, beveik visada šalindavo krūtį. Vėliau, nuo 1995–2000 m., krūtį tausojančių operacijų skaičius augo labai sparčiai. Kai kuriose klinikose siekė 80 ir daugiau procentų. Krūtų ligų diagnostikai pradėjus taikyti magnetinio rezonanso tyrimą, procentas vėl mažėjo, nes magnetinis rezonansas aptinka daug multižidininių vėžių, kai kitais tyrimų metodais jų neaptinkama.
Pavyzdžiui, randame tik vieną auglį, pvz. apie 2 cm, o magnetinis rezonansas parodo, kad kitoje krūties vietoje yra dar smulkių židinių. Ir tai keičia operacijos taktiką. Tačiau šiais laikais, ypač jaunoms moterims, darome operacijų, kai nustatomas multižidininis vėžys, arba nustatomos BRCA-1, BRCA-2 genų mutacijos, kur rizika susirgti ir kitos krūties vėžiu yra labai didelė. Tokiu atveju daromos mastektomijos ir iš karto krūtis atstatoma.
– Ar krūties atstatymo operacijos atliekamos Respublikinėje Šiaulių ligoninėje?
– Krūties atstatymo operacijos yra dviejų rūšių. Tai yra atstatymas savais audiniais arba implantais. Pasirinkimas priklauso nuo pacientės anatomijos: nuo kūno sandaros, krūties formos, dydžio. Pagal tai renkamas ir atstatymo metodas. Nuo praėjusių metų sausio mėnesio, Valstybinei ligonių kasai pradėjus kompensuoti krūtų implantus ligoninėms, neliko problemų su krūties atstatymu.
Jei krūtis pašalinta prieš metus, penkerius ar dešimt metų, prieš tai dedamas espanderis, kuris padeda ištempti odą. Kai ištempiama iki tam tikro tūrio, espanderis išimamas ir dedamas implantas. Espanderio pirkimą taip pat kompensuoja ligonių kasos. Šios operacijos atliekamos ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
– Kas nutinka, jei krūtyje aptinkami mikrokalcinatai?
– Kalcinatai krūtyse dažniausiai aptinkami, atliekant mamogramos tyrimą. Kalcinatai yra dviejų tipų – gerybiniai ir piktybiniai. Jei kalcinatai yra pavieniai ir stambūs, tai krūties vėžio rizikos nedidina ir vėžys nesiformuoja. Bet jei kalcinatai yra smulkūs ir lokalizuoti vienoje vietoje, tai reikia imti biopsiją. Tai vadinama stereotaksinė biopsija, nes echoskopu kalcinatus įžiūrėti yra labai sudėtinga, dažniausiai jų nesimato.
Paėmus biopsiją ir nustačius piktybinį naviką, reikalinga operacija. Prieš operaciją įvedama vielutė, ji ten paliekama ir pagal tai orientuojamės, kurią vietą ir kiek šalinti. Nes tai nečiuopiamų – nepalpiuojamų navikų grupė. Krūtyje būna ir gerybiniai navikai, tokie kaip intraduktalinės papilomos – gerybinės išaugos į latakėlių spindį, fibroadenomos. Jos gali užaugti didelės – iki centimetro ar dviejų centimetrų. Čiuopiasi kaip tikras navikas, todėl prieš operuojant būtina įsitikinti, kad ten papiloma, ne karcinoma. Tam atliekamos biopsijos. Jas rekomenduojama šalinti, kad ateityje nebūtų problemų.
Tačiau krūtyse būna gerybinių darinių, kurių operuoti nereikia. Tai yra cistos – dažniausiai diagnozuojama krūtų patologija. Jos gali būti nuo 3 mm iki 4–5 cm. Dideles čiuopiamas cistas echoskopo kontrolėje galima nupunktuoti, plona adata ištraukiant jų turinį.
– Kada krūties vėžio atveju šalinami ir limfmazgiai?
– Nustačius krūties vėžį atliekami išsamūs tyrimai. Žiūrima, ar nėra metastazių, echoskopu ir kompiuteriniu tomografu tiriamos pažastys, poraktikauliniai, viršraktikauliniai limfmazgiai bei vidaus organai. Jei matome, kad limfmazgiai yra švarūs, nepažeisti vėžio, tai daroma tik sarginio limfmazgio biopsija.
Sarginis limfmazgis yra limfmazgis, kuris pats pirmas surenka limfą iš tos krūties vietos, kurioje yra auglys. Operacijos metu mes jį šaliname, darome skubųjį ištyrimą, kuris užtrunka iki 30 minučių. Mes stabdome operaciją ir laukiame atsakymo. Jei patologai pasako, kad limfmazgis švarus, kitų limfmazgių ir nešaliname. Bet jei yra metastazė, o ypač makro metastazė – virš dviejų milimetrų dydžio, tai rekomenduojama šalinti visus pažasties limfmazgius.
