„Gerklės skausmas gali būti ūmus – atsiradęs staiga, ir lėtinis, kai išlieka daugiau nei kelis mėnesius. Priežastys yra labai įvairios: nuo virusų ar bakterijų sukeltų infekcijų iki navikų“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.
Gerklės skausmą gali lydėti daugybę kitų simptomų, tokių kaip:
- nosies užgulimas, varvanti nosis
- čiaudėjimas
- kosulys
- karščiavimas
- šaltkrėtis
- užkimęs balsas
- padidėję limfmazgiai kakle
- kūno, galvos, skrandžio skausmai
- sutrikęs rijimas
- apetito praradimas
- skausmas ryjant
- pykinimas ar vėmimas
- dusulys
- nuovargis
- skonio ar uoslės praradimas
- viduriavimas
Dažniausiai gerklės skausmą, pasak gydytojo, sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas, gripas ar kitos. Virusinės infekcijos sukeltas gerklės skausmas daugeliu atvejų palengvėja savaime, be jokio specialaus gydymo.
Tačiau gerklės skausmo, kurį sukėlė bakterinė infekcija, gydymui gali prireikti ir antibiotikų, kad būtų išvengta komplikacijų.
Gydytojas įvardija dažniausiai pasitaikančias gerklės skausmo priežastis:
1. Peršalimas, gripas ir kitos virusinės infekcijos
Tai dažniausia gerklės skausmo priežastis – maždaug 90 proc. visų gerklės skausmo nusiskundimų yra sukelti virusų. Dažnai gerklės skausmą sukelia:
Peršalimas – virusų sukelta liga. Yra žinoma daugiau nei 100 virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Daugeliu atvejų peršalimą sukelia rinovirusas. Tai itin virulentiškas (labai užkrečiamas) virusas, plintantis oro lašeliniu būdu, žmogui čiaudint, kosint, kalbant. Specifinio peršalimo gydymo nėra. Gydymas yra simptominis, palengvinantis ligos simptomus.
Vaikams peršalimas gali komplikuotis ūmiu ausies uždegimu, bronchiolitu ar sinusitu, pabloginti vaikų, sergančių bronchine astma, būklę. Suaugusiesiems peršalimas gali komplikuotis plaučių uždegimu, bronchitu, sinusitu ar otitu. Taip pat gali pabloginti lėtinės plaučių ligomis sergančiųjų būklę.
Gripas. Jį sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza), kuris pagal savo struktūrą gali būti trijų tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe mutuoti, taip atsiranda naujų viruso potipių. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris platina virusą lašiniu būdu 5–7 dienas nuo susirgimo pradžios.
Pirmąsias 48 val. nuo susirgimo pradžios prieš A gripo virusą efektyvūs yra amantadinas ir remantadinas, prieš A ir B gripo virusus – zanamiviras. Gydoma sudėtiniais geriamais preparatais, į kurių sudėtį įeina vaistai nuo skausmo, karščiavimą mažinantys, nosies gleivinės kraujagysles sutraukiantys vaistai, vitaminas C.
COVID-19.
Infekcinė mononukleozė. Dar vadinama Epšteino-Baro virusine infekcija, monocitine angina – tai ūminė virusinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, tonzilitas, limfmazgių ir blužnies padidėjimas. Antivirusiniai vaistai infekcinei mononukleozei gydyti neskiriami.
Gydoma atsižvelgiant į vyraujančius simptomus: jei karščiuojama, skiriama paracetamolio, prisidėjus bakterinei infekcijai, skiriama antibiotikų (benzilpenicilinų). Sergant infekcine mononukleoze, išgėrus antibiotiko amoksicilino, dažnai atsiranda bėrimas.
Antivirusiniai vaistai infekcinei mononukleozei gydyti neskiriami.
Tymai. Šios ligos sukėlėjai – Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai priklausantys virusai, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu. Pirmiausia (Kopliko dėmės) baltomis dėmelėmis, taškeliais išberia skruostų gleivinę (vidinę skruostų pusę), vidinę lūpų pusę. Šis bėrimas labai smulkus, trumpalaikis, tad dažnai nepastebimas.
Vėliau gomurio srityje atsiranda smulkus bėrimas raudonais taškeliais. Po 3–4 dienų nuo pirmųjų ligos simptomų atsiradimo prasideda tymams būdingas kūno bėrimas (Makulopapulinis bėrimas). Specifinio gydymo nėra, o išvengti galima pasiskiepijus.
Vėjaraupiai. Ligą sukelia Varicella-Zoster virusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais oro lašeliniu būdu. Pagrindinis simptomas – bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3–5 dienų susiformuoja šašelis.
Gydymas – simptominis, taikomas pagal poreikį. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai.
Kiaulytė. Ligą sukelia Paramyxo grupės virusas, sukeliantis kaklo seilių liaukų patinimą.
2. Bakterinės infekcijos
Dažniausia yra ryklės ir tonzilių infekcija, kurią sukelia A grupės Streptokokų bakterijos. Tai sudaro beveik 20–30 proc. vaikų gerklės skausmo atvejų. Ši infekcija labiau būdinga vaikams ir jaunimui, rečiau – suaugusiems.
„Nereikėtų pamiršti ir lytiniu keliu plintančios infekcijos, tokios kaip gonorėja ir chlamidijos, kurios taip pat gali sukelti gerklės skausmą. Taigi dažniausiai nustatoma liga – faringotonzilitas, rečiau ryklės abscesas ar epiglotitas“, – paaiškino otorinolaringologas.
Faringotonzilitas. Dažniau – virusinis, jo sukėlėjai – rinovirusas, adenovirusas, gripas, koronavirusas, herpes simplex ir kt. Pagrindinė bakterinė priežastis yra A grupės beta hemolizinis streptokokas. Retesnės bakterinės priežastys yra gonorėja, difterija, mikoplazma ir chlamidijos.
Skirtingai nuo virusų sukeltų infekcijų, sergant bakteriniu faringotonzilitu, pacientui pasireiškia neryškūs viršutinių kvėpavimo takų simptomai, kaip kosulys ar sloga. Pasak gydytojo, ne visada, sergant faringotonzilitu, reikalingas antibakterinis (antibiotikais) gydymas, svarbu vadovautis racionalios antiobiotikoterapijos principais.
Ryklės abscesas. Gydomas stacionare, dažniausiai ryklės skausmas lokalizuojasi kokioje nors vienoje pusėje.
Epiglotitas. Tai ūmi, bakterinė, gyvybei grėsminga viršutinių kvėpavimo takų liga, kurios metu dėl greito antgerklio ir aplinkinių audinių tinimo per pirmas 12 ligos valandų išsivysto sunki viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, dažniausiai pasireiškia vaikams, o sukelia B tipo Haemophilus influenzae. Gydymas – stacionarinis ir skubus.
3. Alergijos
Kai imuninė sistema reaguoja į alergiją sukeliančius veiksnius, tokius kaip žiedadulkės, namų erkutes ar kitus alergenus, ji išskiria chemines medžiagas, kurios sukelia tokius simptomus, kaip nosies užgulimas, ašarojančios akys, čiaudulys ir gerklės dirginimas.
Gleivių perteklius nosyje gali slinkti užpakaline ryklės sienele, dėl ko sudirginama gerklė.
4. Sausas oras
Jis gali išdžiovinti viršutinius kvėpavimo takus, todėl gali jaustis sausumas ir braižymas gerklėje. Namuose naudojant rekuperacinę sistemą arba žiemos mėnesiais, kai veikia šildymas, oras dažniausia namuose yra sausas.
5. Dūmai, cheminės medžiagos ir kiti dirgikliai
Daug įvairių cheminių medžiagų ir kitų aplinkoje esančių medžiagų dirgina gerklę, pavyzdžiui, oro tarša, valymo priemonės ir kt. cheminės medžiagos, aerozoliniai purškikliai (oro gaivikliai), bet kokio tipo dūmai (įskaitant tabako).
„Nikotinas sukelia stiprią priklausomybę, tačiau tabako dūmuose išsiskirianti gausybė toksiškų medžiagų ir yra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis. Tabako dūmuose yra bent 70 kancerogenų, kurie gali sukelti vėžį ir kitas ligas. Žinoma, geriausia, ką gali padaryti rūkantysis – mesti šį žalingą įprotį.
Tačiau statistika rodo, kad be pagalbos mesti rūkyti pavyksta vos 5 proc., vadinasi, likusieji ir toliau rūko“, – teigė gydytojas otorinolaringologas V.Bernotas.
Tabako dūmuose yra bent 70 kancerogenų, kurie gali sukelti vėžį ir kitas ligas.
Pastarąjį dešimtmetį rinkoje pasirodė bedūmiai tabako arba nikotino turintys gaminiai. Juose nėra degimo proceso ir jau atsiranda vis daugiau mokslinių tiriamųjų publikacijų, patvirtinančių, kad šie gaminiai išskiria mažiau kensmingų cheminių medžiagų nei cigaretės.
Atlikti tyrimai parodė, kad kaitinamojo tabako gaminiai išskiria vidutiniškai 90–95 proc. mažiau kenksmingų ir potencialiai kenksmingų medžiagų, lyginant su cigaretėmis.
„Verta atkreipti dėmesį, kad vyksta daug diskusijų apie šių gaminių rizikos profilį ir poveikį sveikatai. Žinoma, kol kas ilgalaikių tyrimų apie jų poveikį nėra, mat jie pakankamai nauji rinkoje. Tačiau trumpalaikiai toksikologiniai tyrimai rodo mažesnį toksinių medžiagų kiekį/poveikį perėjus prie kaitinamojo tabako gaminių, – teigė gydytojas V.Bernotas.
– Be to, šie gaminiai nėra pasyvaus rūkymo šaltinis, remiantis oro kokybės tyrimais, jų naudojimas neturi neigiamos įtakos patalpų oro kokybei. Tačiau jie vis tiek yra rizikingi. Šie gaminiai skirti tik rūkantiems suaugusiems, kurie nenori ar negali mesti rūkyti.“
6. „Tonzilių akmenys“
Kamščiai tonzilėse yra sankaupos, susidarančios tonzilių plyšiuose (kriptose). Maisto likučiai, negyvos ląstelės, seilės ir gleivės gali patekti į tonzilėse easančias kriptas ir laikui bėgant susikaupti.
Ten taip pat gali apsigyventi ir bakterijos bei grybeliai. Kai „tonzilių akmenys“ tampa dideli arba daugėja, jie gali sukelti gerklės skausmą.
7. Sužalojimas
Pasak gydytojo otorinolaringologo, tam tikri sužalojimai gali sukelti gerklės skausmą. Maisto „gabalas“, įstrigęs gerklėje, būdamas rupus ar per karštas gali sukelti gerklės skaumą. Ilgą laiką šaukiant, garsiai kalbant ar dainuojant, gali skaudėti gerklę.
Pavyzdžiui, gerklės skausmas yra dažnas lektorių, trenerių ir mokytojų nusiskundimas, nes jiems dažnai tenka garsiai kalbėti.
8. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
Tai būklė, kai rūgštis iš skrandžio grįžta į stemplę – vamzdelį, kuriuo maistas iš burnos patenka į skrandį. Rūgštis degina stemplę ir gerklę sukeldama tokius simptomus kaip rėmuo ir rūgšties refliuksas – rūgšties atpylimas į gerklę.
Laringofaringinis refliuksas (LPR), taip pat žinomas kaip tylusis refliuksas, irgi gali sukelti skrandžio rūgšties tekėjimą atgal į stemplę arba gerklę ir sukelti gerklės skausmą.
9. Navikai
Retesnė gerklės skausmo priežastis, anot gydytojo, yra nosies, ryklės, gerklų ar liežuvio srities navikas. Kai gerklės skausmas yra onkologinio susirgimo požymis, jis nepraeina po kelių dienų.
Dažniausi gerklės skausmo rizikos veiksniai
Nors susirgti gali bet kas, yra keletas veiksnių, galinčių padidinti gerklės uždegimo riziką:
- Amžius: vaikai yra jautresni tam tikroms ligoms, kurios gali sukelti gerklės skausmą.
- Metų laikas: kai kurios infekcijos rūšys yra dažnesnės tam tikrais sezonais, įskaitant žiemą.
- Dirginančių medžiagų poveikis: kai kurie dirgikliai, tokie kaip cigarečių dūmai ar tarša, gali sukelti gerklės skausmą.
- Asmeninė higiena: retas rankų plovimas gali padidinti infekcijos riziką.
- Mokyklos ir vaikų darželio lankymas gali padidinti infekcijų riziką ir plitimą.
- Balso įtempimas: žmonės, kurie reguliariai garsiai kalba, šaukia ar dainuoja ilgą laiką.
Kaip namie apmalšinti gerklės skausmą
Gerklės skausmą, sukeltą virusinių infekcijų, daugeliu atvejų, pasak gydytojo V.Bernoto, galima gydytis ir namuose. Svarbiausia daug ilsėtis, kad imuninė sistema galėtų kovoti su infekcija. Taigi, norint sumažinti gerklės skausmą:
- Skalaukite gerklę šiuo mišiniu: stiklinė šilto vandens ir 1/2–1 arbatinio šaukštelio druskos.
- Gerkite šiltus skysčius, kurie ramina gerklę, pavyzdžiui, šiltą arbatą su medumi, sriubos sultinį arba šiltą vandenį su citrina. Iš žolelių arbatos tinka čiobrelių, aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos. Skysčiai palaiko gerklę drėgną ir apsaugo nuo dehidratacijos.
- Atvėsinkite gerklę valgydami šaltą skanėstą, pavyzdžiui, aptirpusius ledus.
- Sučiulpkite gabalėlį kieto saldainio ar pastilės. Neduokite jų jaunesniems nei 4 metų amžiaus vaikams dėl užspringimo rizikos.
- Drėkinkite orą. Naudokite oro drėkintuvą. Būtinai reguliariai valykite drėkintuvą, kad jame nesidaugintų pelėsiai ar bakterijos.
- Keletą minučių pasėdėkite garuojančiame vonios kambaryje.
- Kalbėkite ramiu balsu.
- Poilsis. Ir daug daug miego.
- Venkite kofeino ir alkoholio, kurie gali jus dehidratuoti.
- Venkite dirgiklių. Saugokite savo namus nuo cigarečių dūmų ir valymo priemonių, kurios gali sudirginti gerklę.
- Nevalgykite maisto, kurį sunku nuryti – tai gali suintensyvinti gerklės skausmą, įskaitant sausą maistą ar žalias daržoves. Aštrus maistas ir rūgštūs vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, taip pat gali sudirginti gerklę.
- Likite namuose, kol pasveiksite. Tai gali padėti apsaugoti kitus nuo peršalimo ar kitų virusų.
Patarimai, kaip sumažinti susirgimo riziką
- kruopščiai ir dažnai plaukite rankas bent 20 sek., ypač pasinaudojus tualetu, prieš ir po valgio, čiaudint ar kosint;
- venkite liesti veidą (akis, nosį ar burną);
- venkite dalintis maistu, stiklinėmis ar indais;
- kosėkite arba čiaudėkite į servetėlę ir ją išmeskite, o tada nusiplaukite rankas, kai reikia, čiaudėkite į alkūnę;
- naudokite alkoholio pagrindo rankų dezinfekavimo priemones – kaip alternatyvą rankų plovimui, kai nėra muilo ir vandens;
- venkite burna liesti viešuosius telefonus;
- reguliariai valykite ir dezinfekuokite telefonus, durų rankenas, šviesos jungiklius, nuotolinio valdymo pultus ir kompiuterių klaviatūras;
- keliaudami išvalykite telefonus, šviesos jungiklius ir nuotolinio valdymo pultus viešbučio kambaryje;
- venkite artimo kontakto su sergančiais viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ar simptomų turinčiais žmonėmis;
- jei rūkote, apsvarstykite galimybę mesti rūkyti, ar bent pakeisti į bedūmius tabako arba nikotino turinčius gaminius;
- kiek įmanoma vengti pasyvaus rūkymo.
Kokiais atvejais kreiptis į gydytoją
Virusinės infekcijos sukeltas gerklės skausmas paprastai praeina savaime per 7 dienas. Tačiau, pasak gydytojo otorinolaringologo V.Bernoto, kai kurias gerklės skausmo priežastis reikia gydyti. Kreipkitės į gydytoją, jei turite bet kurį iš šių galimai sunkesnių simptomų:
- stiprus gerklės skausmas;
- sutrikęs rijimas;
- pasunkėjęs kvėpavimas arba skausmas kvėpuojant;
- sunku išsižioti;
- skaudantys sąnariai;
- karščiavimas, didesnis nei 38 laipsniai;
- skausmingas ar sustingęs kaklas;
- kraujas jūsų seilėse ar skrepliuose;
- gerklės skausmas, kuris trunka ilgiau nei savaitę.
