Apsauga ar priešas?
Tonzilės – tai mūsų organizmo apsauga. Sulaikydamos į ryklę patenkančius virusus ir bakterijas, jos apsaugo organizmą ir atlieka imuninę funkciją. Kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių apsaugą ir šios „suserga“.
Nors vyrauja nuomonė, kad šalinti tonzilių skubėti nereikia, nes ligos tuomet keliauja į bronchus ar plaučius, visgi trys ar keturios anginos per metus, – rimta priežastis pagalvoti apie chirurginį gydymą.
„Ūminis tonzilitas, pasireiškiantis stipriu gerklės skausmu, aukšta temperatūra, pasunkėjusiu rijimu bei bendru silpnumu, gydomas antibiotikais. Nors vyrauja nuomonė, kad šalinti tonzilių skubėti nereikia, nes ligos tuomet keliauja į bronchus ar plaučius, visgi trys ar keturios anginos per metus, gydomos antibiotikų kursu, – rimta priežastis pagalvoti apie chirurginį gydymą, – teigia Estetinės chirurgijos centro otorinolaringologas Tomas Balsevičius. – Tonzilektomijos metu visiškai pašalinamos gomurinės tonzilės, todėl po operacijos anginos daugiau nebesikartoja, išnyksta komplikacijų (susidarančių pūlinių, sąnarių ar inkstų uždegimo, sepsio) rizika“.
Tiesa, iškart šalintis tonzilių neskubama. „Devynis kartus pamatuok ir tik tada nuspręsk“, - sako liaudies patarlė, todėl atlikus tyrimus pirmiausiai paskiriamas medikamentinis gydymas ir patariama stiprinti imunitetą: daugiau mankštintis, sportuoti, sveikai maitintis ir atsisakyti žalingų įpročių.
„Operuoti niekada neskubame, tačiau chirurginis gydymas neišvengiamas, jei diagnozuojamas lėtinis tonzilitas, tonzilių hipertrofijos sukeliama miego apnėja, persirgus paratonziliniu pūliniu ar įtariant piktybinę ligą – tonzilės auglį,“ – sako gydytojas.
Padidėjusios tonzilės gali būti pagrindinė knarkimo priežastis
Ne mažiau rimta indikacija, dėl kurios rekomenduojama kreiptis į gydytoją, tai tonzilių padidėjimas, pasireiškiantis apsunkintu kvėpavimu ar maisto rijimu. Tai su lėtine infekcija ar genetiniais veiksniais siejama tonzilių hipertrofija, nustatoma ne tik suaugusiesiems, bet ir apie 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Pirmasis jos simptomas – garsus knarkimas. Nors knarkimas gali atsirasti ir dėl kitų bendrinių priežasčių ar ligų (viršsvorio, cukrinio diabeto ar hipotireozės), dažniausia priežastis yra gomurinių tonzilių ar liežuvinės tonzilės hipertrofija.
„Knarkimas nėra liga, kol nesukelia socialinių problemų ar kvėpavimo pauzių miego metu. Dėl stipraus knarkimo garso sutuoktinis neretai miega atskirai vien tam, kad netrukdytų artimiesiems. Labai dažnai kyla nepatogumų nakvojant svečiuose ar komandiruočių metu. Sunerimti reikėtų, jei žmogus ne tik knarkia, bet atsiranda kvėpavimo pauzės (obstrukcinė apnėja). Tuomet vis dažniau žmogus pabunda pavargęs ir nepailsėjęs, likusią dienos dalį jaučiasi mieguistas, sumažėja jo darbingumas ir tuo pačiu didėja irzlumas,“ – sako specialistas.
Pasak T. Balsevičiaus, dėl gomurinių tonzilių hipertrofijos, dėl kurios dažniau kvėpuojama per burną, gali vystytis netaisyklingas dantų sąkandis.
Nors yra nustatytas ryšys tarp gomurinių tonzilių hipertrofijos ir bakterinės infekcijos, deja, medikamentinis gydymas yra mažai veiksmingas. Taikant ilgalaikį gydymą antibiotikais, simptomai išnyksta tik 30 proc. pacientų.
Nuolat knarkia apie 40 proc. vyrų ir apie 20 proc. moterų
Tyrimais nustatyta, jog nuolat knarkia apie 40 proc. vyrų ir apie 20 proc. moterų. T. Balsevičiaus teigimu, dėl nuolatinio knarkimo moterys kreipiasi pakankamai dažnai dar ir dėl psichologinių priežasčių. Tuo tarpu vyrai knarkimą dažnai suvokia kaip savaime suprantamą dalyką, tad jie susigriebia tik tuomet, kai juos ima kamuoti nuolatinis nuovargis ir mieguistumas.
„Siekiant nustatyti kvėpavimo takų susiaurėjimo vietą, pirmiausia visada atliekamas endoskopinis tyrimas. Jo metu įvertinama tiek nosies ir gerklės, tiek gerklų anatomija bei polinkis į susiaurėjimą. Planuojant knarkimo gydymą, visuomet turi būti atliktas polisomnografinis tyrimas, kurio metu stebimas žmogaus kvėpavimas miego metu, nustatoma, ar nėra kvėpavimo pauzių. Šie tyrimai leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo taktiką“, – aiškina gydytojas.
Pacientams, kuriems nėra ryškaus ryklės audinių susiaurėjimo bei kvėpavimo pauzių, taikomas mažai invazyvus knarkimo gydymas: atliekamos tik punkcijos specialiu elektrodu tam tikrose ryklės audinių vietose. Vos kelioms valandoms praėjus po operacijos, pacientai jau gali vykti namo. Tačiau, jei liga yra pažengusi, o pacientui buvo nustatyti kvėpavimo sutrikimai miego metu, atliekamos ryklės plastikos operacijos, kuomet gali būti šalinamos padidėjusios gomurinės tonzilės. Pooperacinis gijimo laikotarpis trunka maždaug savaitę.
„Iš pažiūros nedidelės problemos sprendimas dažnai palengvina paciento socialinį gyvenimą, netgi santykius su partneriu. Labai svarbu išsiaiškinti knarkimo priežastį, nes daugeliu atvejų tai yra liga, kuri negydoma gali sukelti daugybę problemų ir sveikatos komplikacijų,“ - sako T. Balsevičius.
