Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojas urologas Vitalijus Varyginas perspėja, kad laiku neišsiaiškinus ligos priežasčių ir tinkamai nesigydant, gali atsirasti šlapimo pūslės uždegimas ir kilti infekcijos, kurias bus galima išgydyti tik operacijos metu.
„Šlapimo nelaikymas daugeliui asocijuojasi su vyresnio amžiaus žmonių iššūkiais, tačiau su tuo susiduria vis daugiau jaunų žmonių. Ši liga labai rimtai paveikia gyvenimo kokybę – asmuo pradeda vengti susibūrimų su draugais, ilgų kelionių ar sporto klubų. Taip pat atsiranda nepilnavertiškumo jausmas ir suprastėja lytinių santykių kokybė, tad kyla nesutarimų šeimoje.
Todėl pajutus pirmuosius šlapimo nelaikymo simptomus – dažną norą šlapintis ir nevalingą šlapimo tekėjimą, reikėtų iškart kreiptis į specialistus, kad jie nustatytų, kokios rūšies ir stadijos yra šlapimo nelaikymas, bei užkirstų kelią komplikacijoms“, – sako gydytojas urologas.
Jis priduria, kad nors šlapimo nelaikymas pasireiškia abiejų lyčių atstovams, dėl anatominių ypatybių moterys šia liga serga du kartus dažniau nei vyrai. Pavyzdžiui, su ja susiduria kas penkta 35–45 metų moteris. O vyrams šlapimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Jį nulemia įvairios prostatos ligos.
Priežastimi gali tapti net šaltas vanduo
Gydytojas urologas sako, kad šlapimo nelaikymas dažnai pasireiškia moterims, patyrusioms gimdymo traumas, ar menopauzės metu, nes susilpnėja šlapimo pūslės raumenys. Taip pat žmonėms, sergantiems radikulitu, cukriniu diabetu ar turintiems aukštą kraujo spaudimą bei skydliaukės sutrikimų. Šlapimo nelaikymą skatina ir tam tikrų vaistų, tokių kaip antidepresantai ir raminamieji, vartojimas bei kofeinas.
„Šią nemalonią ligą gali sukelti ir nusilpęs organizmas. Tokiu atveju ilgiau ant šaltos žemės pasėdęs ar vėsiame vandenyje išsimaudęs žmogus, tikėtina, greitu metu pajus pirmuosius šlapimo nelaikymo simptomus“, – pasakoja V.Varyginas.
Jis priduria, kad kartais dėl šlapimo nelaikymo gali būti kaltas ir stresas. Tokiu atveju nevalingas šlapinimasis dažniausiai pasireiškia lipant laiptais, sportuojant, juokiantis, čiaudint ar šokinėjant.
Nereikėtų vengti skysčių
Gydytojas akcentuoja, kad pagrindinė klaida, kurią daro žmonės, susidūrę su šlapimo nelaikymu – skysčių vengimas. Tačiau šis sprendimas daro jiems „meškos paslaugą“, nes negeriant vandens, šlapimas koncentruojasi ir tik dar labiau dirgina šlapimo pūslę.
„Vartojant mažiau skysčių, dažnas noras šlapintis nesumažės – tiesiog jūs šlapinsitės mažais lašais. Tuomet dėl pustuštės šlapimo pūslės atsiras skausmas ir spazmai, kurie sukels nuolatinį nepasišlapinimo jausmą. Skysčių trūkumas taip pat lėtina inkstų funkciją.
Tai reiškia, kad jie pradeda kaupti dienos metu gautą vandenį ir jei vakare žmogus išgeria vieną ar du puodelius arbatos, jam tenka naktį dažnai keltis tualetą. O tai sutrikdo normalų miegą“, – sako gydytojas urologas.
Prevencijai – Kėgelio pratimai
Susiduriantiems su šlapimo nelaikymu gydytojas rekomenduoja stiprinti tarpvietės raumenis atliekant Kėgelio pratimus.
„Sutraukite tarpvietės raumenis ir laikykite, kol suskaičiuosite iki 10, o tada atpalaiduokite. Dažnai neįgudę žmonės sutraukia ne tuos raumenis – įdarbina pilvo presą, o tai neduoda jokios naudos. Kad žinotumėte, kaip atlikti pratimus tinkamai, rekomenduoju mankštinti tarpvietės raumenis šlapinimosi metu, t. y. kelis kartus sustabdyti šlapimo tekėjimą. Taip geriau suprasite, kokius raumenis svarbu įdarbinti ir vėliau galėsite treniruoti juos vaikščiodami lauke, maitindami kūdikį ar gamindami valgyti“, – pasakoja V.Varyginas.
Gydytojas urologas priduria, kad labai dažnai žmonės Kėgelio pratimus padaro vieną ar du kartus ir sako, kad šis būdas jiems nepasiteisino. Tačiau juos pradžioje reikėtų kartoti po 2–3 kartus per dieną. Po to – po 10 kartų ir taip bent 3–6 mėnesius.
Norint išvengti nemalonių šlapimo nelaikymo simptomų, reikėtų vengti gazuotų gėrimų ir kofeino. Taip pat nepiktnaudžiauti maisto produktais, kuriuose gausu prieskonių, cukraus ar rūgšties, ir citrusiniais vaisiais. Ne mažiau svarbu – stiprinti imunitetą bei tinkamai rūpintis asmenine higiena.
Taikomas ir gydymas vaistais
Jei žmogus kenčia nuo hiperaktyvios šlapimo pūslės – dažno ir staigaus noro šlapintis – tačiau jo šlaplės vožtuvas ir tarpvietės raumenys yra pakankamai stiprūs, tuomet jam gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.
„Yra vaistų, kurie užblokuoja šlapimo pūslės receptorius ir šlapimo pūslė tampa vangesnė. Todėl žmogui nebeužeina staigus noras šlapintis ir jis gali ilgiau išbūti nenuėjęs į tualetą.
Tačiau norint, kad vaistai visam laikui išspręstų problemą, labai svarbu, kad nebūtų papildomų dirgiklių: pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar padidėjusio kraujo spaudimo. Tokiu atveju vaistai padės tik iš dalies arba juos reikės naudoti kasdien“, – pasakoja gydytojas urologas.
Medikamentinis gydymas gali padėti ir tada, kai šlapimo nelaikymas atsiranda dėl šlapimo pūslės uždegimo arba išsigydžius infekciją vis dar pasireiškia staigus ir dažnas noras šlapintis. „Visgi kartais, kai konservatyvieji metodai nepadeda, liga gali būti gydoma atliekant operaciją. Moterims dar taikomas ir gydymas injekcijomis, kai specialia adata į šlaplės rauko zoną suleidžiami preparatai, pagerinantys šlapimo sulaikymą, arba į šlapimo pūslės raumenį suleidžiamos jį paralyžiuojančios botulino toksino injekcijos.“
