Kodėl apšilimas reikalingas prieš sportuojant? Pirma, apšildami apsaugote savo širdį ir padedate jai pasirengti sunkesniam fiziniam krūviui. Svarbu atlikti lengvą širdies veiklos ir kraujagyslių stimuliavimą, kad palaipsniui padidėtų širdies susitraukimų dažnis ir dėl to pagreitėtų kraujo cirkuliacija.
„Kūnas turi prisitaikyti palaipsniui ir suprasti, kad, kai fizinis krūvis bus padidintas, organizmui reikės didesnio deguonies kiekio“, – sako A.Unikauskas.
Gydytojo manymu, su savo audiniais galime elgtis tvarkingai, jų nežalodami arba, kai duodame didelį krūvį, minimaliai jiems pakenkdami, leisdami raumenims lengviau atsigauti. Apšilimas – teisingas elgesys su savo audiniais.
„Po gero apšilimo sumažėja minkštųjų audinių ir raumenų pažeidimų rizika. Geras, taisyklingai atliktas apšilimas sumažina traumų riziką. Sušilę raumenys yra elastingesni, tai reiškia, kad sumažėja patempimo ir plyšimo rizika. Geras apšilimas taip pat garantuoja, kad kitą dieną po aktyvaus sporto raumenys bus elastingi ir mažiau skausmingi“, – teigia gydytojas.
Apšilimo metu yra skatinamas kraujo tekėjimas į raumenis. Raiščiai ir sausgyslės tampa daug lankstesnės, kai atiteka daugiau kraujo. Kai į sąnarius atiteka daugiau skysčių, jie taip pat tampa lankstesni.
„Apšilimas gerina sporto rezultatus. 2010 metais sporto ir medicinos žurnale buvo publikuotas tyrimas, kuriame išsiaiškinta, kad taisyklingai atliktas apšilimas turi 79 procentus įtakos tolesniems sporto rezultatams. Tačiau reikia nepamiršti, kad tarp apšilimo ir sporto neturėtų būti daroma didelė pertrauka. Apšilimo poveikis trunka maždaug iki 30 minučių, po to organizmas pradeda vėl atvėsti“, – pastebi A.Unikauskas.
Profesionalus treneris Tadas Pocius pasakoja, kaip reikia taisyklingai atlikti apšilimą.
„Visada rekomenduoju pradėti apšilimą ramiai, ypač jeigu tai yra žiema ir žmonės į treniruočių salę ateina „sustingę“. Tokiu atveju apšilimą reikia daryti ilgesnį ir lėtesnį. Jeigu į treniruotę ateiname vasarą po intensyvaus judėjimo, apšilimas gali būti šiek tiek lengvesnis, bet jokiu būdu negalima jo praleisti“, – kalba T.Pocius.