„Pastaruoju metu visuomenė daug sužinojo apie virusus ir įsiminė, kaip reikia plauti rankas, dėvėti apsaugines kaukes. Tačiau nagrinėjant sveikos gyvensenos įpročius ir lėtinių ligų situaciją, deja, išvados nėra pozityvios. Žmonės ilgai sėdi patalpose, mažai juda. Fizinio krūvio stoka, gryno oro trūkumas, netinkama mityba – visa tai yra geros sveikatos priešas. Be to, išsiderinus darbo ir poilsio režimui, nukenčia ne tik mūsų socialinis gyvenimas, bet ir emocinė būklė“, – pastebi šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Medikas atkreipia dėmesį į kelis svarbius aspektus, kaip teoriją ir informaciją paversti naudinga praktika.
Maži pokyčiai, o ne stebuklai. Gydytojas svarsto, kad antraštės apie stebuklingus atradimus, vaistus ar gydymo metodus sulaukia kur kas daugiau skaitytojų dėmesio negu senos tiesos apie judėjimo, mitybos ir poilsio įtaką sveikatai.
„Gyvename per sočiai ir per tingiai, o visas problemas norime išspręsti vartojimu – išgėrę stebuklingų tablečių ar papildų. Iš tiesų mūsų kelias į sveikatą yra kitoks – reikia tiesiog padėti į šalį išmanųjį telefoną, išjungti televizorių, atsikelti nuo sofos ir išeiti į lauką pasivaikščioti, – kalba V.Morozovas, – Skirkite šiek tiek laiko, kad nuspręstumėte, ką reikia nustoti daryti, o ką – pradėti. Galbūt pridėtinio cukraus, druskos, riebalų – mažiau, o pasivaikščiojimų, gryno oro, miego ir meilės – daugiau?“.
Anot pašnekovo, turime pripažinti, kad dėl geresnės savijautos keisti gyvenimo būdą yra neįdomu ir sudėtingiau negu, pavyzdžiui, išgerti stebuklingą piliulę ar pasinaudoti revoliuciniu gydymo metodu. „Mus stipriai veikia apgaulinga viltis stebuklingai pasveikti, jaustis geriau. Todėl išliekame kurti pasiūlymams kasdien skirti bent minimalias pastangas nuosekliai siekiant gyventi sveikiau. Esame vartotojai, kurie viską matuoja momentine nauda ir šlovina greitą efektą“, – konstatuoja šeimos gydytojas.
Laikas sau. Pasak V.Morozovo, karantinas nėra kalėjimo bausmė būti tarp keturių sienų. „Izoliuotis privaloma tik tada, kai esame pavojingi visuomenei – sergame ir galime užkrėsti kitus. Jeigu nesergame, galime sėkmingai išeiti į kiemą, pasimėgauti žiema miške ar net pabėgioti. Judėjimas padės ištverti mėnesius be barų ir kavinių, o tai tikrai įmanoma – tiesiog iš naujo įvertinkite savo vartotojiškumą. Atsakykite į klausimą, kas svarbiau: vartoti ar tiesiog bendrauti su draugais?“, – dėsto gydytojas.
„Žinoma, dabar negalite susitikti iš karto su penkiais draugais ir sėdėti apsikabinę bare. Tačiau galite su jais susimatyti po vieną gamtoje – pasivaikščioti ir pasikalbėti atvirame ore, saugiu atstumu. Bendravimas dėl to nenukenčia“, – sako pašnekovas.
Jo nuomone, karantinas yra puikus metas peržiūrėti savo gyvenimą, atrasti naujų progų ir galimybių save pralinksminti, daugiau laiko skirti šeimai, dažniau būti lauke, daugiau laiko skirti sau ir savo mintims.
Medikas pastebi, kad žmonės, kurie per karantiną stengiasi atrasti naujų galimybių keisti save ir kasdien siekia bent menkutės pažangos, yra laimingi ir nesusiduria su vadinamuoju „karantino nuovargiu“. „Tik nuo mūsų požiūrio ir vartojamos informacijos priklauso, kiek mūsų gyvenimą valdys baimė, nerimas, neviltis, pyktis. Pavyzdžiui, galime rautis plaukus, kad vaikai dėl nuotolinio mokymo turės išsilavinimo spragų. Kita vertus, nuotolinis mokymas yra puiki galimybė vaikams jau pradinėse klasėse išmokti savarankiškumo – juk artimiausias savarankiškas darbas lauks tik ateityje, gal universitete. Taigi, viskas priklauso nuo požiūrio“, – kalba V.Morozovas.
Pasivaikščiojimai. Socialiniai tinklai mirga nuotraukomis ir įspūdžiais iš vietinių maršrutų. Rasti vietą automobiliui prie Žaliųjų ežerų sostinėje dabar sudėtingiau negu vasaros karštymetį, o Senamiesčio gatvelių vilniečiai dar niekada netyrinėjo taip atkakliai ir įdėmiai. Savo ruožtu kauniečiai ypač pamėgo Pažaislio pušyną ar Panemunės šilą. Visoje Lietuvoje – vieni atradimai.
„Norėdami palaikyti gerą sveikatą, kiekvieną dieną bet kokiu oru turėtume išeiti į lauką pasivaikščioti ar patirti kitą fizinį krūvį. Skirtinga temperatūra ir drėgmė, sniegas, saulė ir vėjas mus grūdins be didelių valios pastangų. Pagerės odos, burnos ir plaučių gleivinių veikla. Aktyviai judėdami giliau kvėpuosime – tapsime atsparesni orų pokyčiams. Juk grūdinimasis yra ne vien šalčio ir vandens procedūros ar asmenukės maudantis eketėje“, – sako sveikatos specialistas.
Pasak V.Morozovo, grūdinimasis yra gyvenimo būdas, kaip ir sveika mityba. „Ir fizinis aktyvumas, ir sveikas maitinimasis yra tas pats režimas. Jeigu neturėsite režimo, neužsigrūdinsite – organizmas neišmoks atpažinti artėjančio streso ženklų ir pasiruošti“, – pabrėžia gydytojas ir priduria, kad užgrūdintas organizmas nepatirs didelio streso, be to, už įveiktas kliūtis žmogus bus apdovanotas endorfinais – laimės hormonais, kurie gerins imunitetą.
V.Morozovas atkreipia dėmesį, kad grūdinimasis apskritai yra nuolatinis, laipsniškas, saugus streso organizmui sukėlimas. Todėl ir vienkartinis įšokimas į eketę, pavyzdžiui, per stačiatikių Jėzaus krikšto šventę, jokios įtakos sveikatingumui neturi, nors ir suteikia gerų emocijų.
Vitaminas D. Jeigu pasivaikščiojimas lauke vasarą gali padėti organizmui apsirūpinti vitaminu D, tai žiemą daugumai Lietuvos gyventojų šio vitamino ima trūkti. Tyrimų ir informacijos apie vitamino D svarbą organizmo imunitetui yra vis daugiau, nes mokslininkų studijos Europoje ir JAV rodo šios medžiagos įtaką kovojant su Covid-19 infekcija.
Gydytojas V.Morozovas juokaudamas pastebi, kad vitamino D trūkumas tampa kone atpirkimo ožiu, kai žmonėms pasireiškia tokie simptomai kaip silpnumas, nemiga ar net plaukų slinkimas. Medikas dar sykį pakartoja, kad gyvenimo būdas sveikatai yra toks pats svarbus, kaip ir saulė, kurios ultravioletiniai spinduliai vasarą paskatina vitamino D gamybą organizme.
„Tyrimai ir rodo, kad vitaminas D padeda sumažinti riziką susirgti sunkia Covid-19 ligos forma, bet tai nėra panacėja. Mūsų imunitetą stiprina ne tik vitaminas D, vitaminas C ir K, bet ir daugybė kitų veiksnių. Jeigu norime iš tiesų apsisaugoti nuo viruso, turime keisti savo aplinką, gyvenimo būdą, – pažymi gydytojas ir paaiškina, – Jeigu būdamas sveikas artimai bendrausite su sergančiuoju, nedėvėsite kaukės, neplausite rankų – vitaminas D neišgelbės – susirgsite“.
Tačiau žmonėms, kurie saugosi ir laikosi karantino taisyklių, vitaminas D yra tarsi dar vienas papildomas skydas nuo pandemijos. Be to, pasak V.Morozovo, vien sveikos mitybos neužtenka, kad galėtume užsitikrinti tinkamą vitamino D kiekį organizme. Vitamino D turtingi maisto produktai, pavyzdžiui, jūros gėrybės ir tam tikri gyvulinės kilmės produktai, Lietuvoje nėra populiarūs, o ir suvalgyti didelius jų kiekius pavyktų ne kiekvienam. Vitamino D ieškant tik maiste iškiltų problemų dėl cholesterolio ir kitų medžiagų, kurias rekomenduojama riboti dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
„Regis, žmonės žino, kad geriausiai vitaminu D organizmas apsirūpina vasarą. Turėtume keliasdešimt minučių pabūti pusnuogiai lauke su minimalia odos apsauga. Bet vėlgi – norime sumažinti melanomos riziką, todėl tepamės kremais. Saugodamiesi odos vėžio, gauname mažiau vitamino D. Turbūt tai yra vienintelis vitaminas, kurio visiems tikrai reikia gauti papildomai iš kitų šaltinių“, – prieina prie išvados šeimos gydytojas V.Morozovas.
