„Sveiki. Man 50 metų. Turiu alergiją jau daug metų. Vaikystėje tėvai gydė nuo bronchito, kuris taip ir nepraeidavo. Ilgainiui supratau, kad čia kažkas kito. Alergija man pasireiškia ypač gegužės mėnesį, kai žiedadulkėmis būna nusėtas visas balkonas, birželį, o paskui rudenį, rugsėjo mėnesį. Net nesuprantu, kas tada gali žydėti. Tuo metu kankina nuolat tekanti nosis, čiaudulys, smarkiai niežtinčios akys, kosulys. Įdomu, kad ne kasmet alergija būna vienodai stipri. Būna metų, kai kosulio priepuoliai primena astmą, naktimis negaliu miegoti, nuolat kosčiu, atrodo, kad uždusiu. Nuo ko tai priklauso? Gal yra koks naujas gydymas? Senais laikais priepuolių metu gerdavau „Tavegil“, vėliau atsirado „Claritin“. Stengiuosi nepiktnaudžiauti, geriu vaistus tik tada, kai jau būna visai prastai.
Dar noriu paklausti, ar alergija gali būti paveldima? Nes sūnus alergiškas vabzdžių įkandimams, net nuo uodo įkandimo visas aptinsta, o jeigu įkanda bitė, būna visai prastai.
Mano motina taip pat alergiška, tačiau ne tik žiedadulkėms, bet ir maistui. Keisčiausia tai, kad negali valgyti obuolių ir žuvies – iškart ima pykinti, vemia. Alergiška ir sesuo bei jos sūnus, bet tik žiedadulkėms.
Kaip patartumėt gydytis ir gal galėtumėte papasakoti plačiau apie tą alergiją.
Ačiū, Jonas“
Atsako Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Alergologijos ir klinikinės imunologijos centro gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis
Dėkoju skaitytojui už laišką. Iš jo matosi, kad šį žmogų kamuojanti problema yra įsisenėjusi ir gali būti ne viena. Remdamasis išdėstytais nusiskundimais, pabandysiu atsakyti į rūpimus klausimus.
Kadangi alergija skaitytojui pasireiškia nuo gegužės mėnesio, taip pat birželį, o paskui rudenį, galima įtarti, kad jis yra įsijautrinęs daugeliui žydinčių augalų. Žydėjimo sezonas dažniausiai prasideda nuo ankstyvo pavasario, kai sužydi beržas, alksnis, lazdynas. Vėliau pradeda žydėti įvairios žolės – Lietuvoje populiaresnės būtų miglė, motiejukas, svidrė. Žydėjimo sezoną uždaro liepą, rugpjūtį ir dar kartais rugsėjį žydintis pelynas arba kietis. Remiantis laišku, labai panašu, kad skaitytojas gali būti jautrus šiems augalams. Tai yra dauginis įsijautrinimas, nors kartais pacientai būna alergiški tik kažkuriai vienai grupei. Tuomet jie simptomus jaučia tuo metu, kai žydi tie augalai. Gydytojas alergologas jau apklausdamas pacientą preliminariai gali numatyti, kokiems augalams žmogus yra alergiškas. Paskui atliekami tyrimai, kurie tuos įtarimus patvirtina arba paneigia.
Iš skaitytojo nusiskundimų matosi, kad jis patiria visus alerginiam rinitui arba alerginiam rinokonjuktyvitui būdingus simptomus, nes jį vargina ne tik tekanti nosis ir čiaudulys, bet ir niežtinčios akys. Kosulys arba dusulio simptomai rodo, jog gali būti išsivysčiusi astma, nes nuolatinis nosies uždegimas didina astmos išsivystymo riziką. Todėl čia gali būti jau dvi ligos. Ilgai negydomas alerginis rinitas arba alerginė sloga gali pereiti į astmą, o gali būti ir atvirkščiai, kai pacientai, sergantys astma, gali susirgti alerginiu rinitu.
Skaitytojas teigia, kad naktimis negali miegoti, nuolat kosti, jį vargina dusulys, ir tai yra labai būdingi astmai simptomai. Taip pat vyriškis nurodo, kad išbandė simptomus slopinantį gydymą ir naudojo dviejų grupių vaistus: pirmos kartos vaistą „Tavegyl“ ir antros kartos vaistą „Claritin“. Pacientas teigia, kad stengėsi nepiktnaudžiauti vaistais, juos gėrė tik tada, kai jautėsi visai prastai. Tačiau iš tiesų taip daryti nereikėtų, todėl kad šiuolaikiniai antros kartos vaistai neturi centrinę nervų sistemą slopinančio poveikio. Kitaip tariant, jie nemigdo, ko žmonės dažnai bijo. Žinoma, nebūtinai jie pašalins visus simptomus, kartais gali prireikti ir papildomų vaistų, pavyzdžiui, purškiamų į nosį.
Tačiau simptomus slopinti yra svarbu. Nors mes įsivaizduojame, kad pasloguosime ir praeis, tačiau ši liga nėra tokia nekalta. Atlikta labai daug tyrimų, kurie parodė, jog vaikai, sergantys alerginiu rinitu, blogiau mokosi, nes jiems sunku susikaupti. Suaugusiems žmonėms sumažėja darbingumas, suprastėja darbo kokybė, jie negali normaliai išsimiegoti. Tai reiškia, kad žmonės negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Vaistai yra skirti tam, kad žmogus juos gerdamas geriau jaustųsi, galėtų dirbti ir užsiimti įprastine savo veikla. Gydytojai alergologai pagal tai, kiek yra sutrikusi žmogaus įprastinė veikla, įvertina ligos sunkumą ir paskiria gydymą.
Taip pat skaitytojas nurodo, kad simptomai jam ne visuomet būna vienodai intensyvūs. Iš tiesų, jeigu yra karšta vasara ir žiedadulkių koncentracija ore yra didelė, alergiški žmonės jaučiasi blogiau. Po lietaus žiedadulkių koncentracija sumažėja ir simptomai palengvėja. Labai rekomenduočiau apsilankyti pas gydytoją alergologą ir išsamiai išsitirti, nes šiuolaikinė alergologija gali pasiūlyti naujų inovatyvių gydymo metodų. Vienas iš jų – imunoterapija, kai pacientui skiriamas tas alergenas, kuris sukelia simptomus. Per tam tikrą laiką, pradėjus nuo mažų alergeno dozių ir jas palaipsniui didinant, vystomas organizmo pripratinimas prie alergeno.
Pacientai gydymo rezultatus pastebi jau po pirmųjų gydymo metų. Kartais simptomai visiškai išnyksta, kitiems sumažėja reikalingų simptominių vaistų kiekis. Tai leidžia žmogui išvengti tolimesnio alergijos plitimo arba kitų alerginių ligų vystymosi.
Skaitytojas laiške klausia, ar alergija gali būti paveldima. Tikslaus atsakymo į šį klausimą dar nėra. Yra duomenų, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis gali būti paveldimas. Toliau pacientas teigia, kad jo sūnus yra alergiškas vabzdžių įkandimams. Reikėtų detaliau aiškintis, kokios yra iš tikrųjų reakcijos ir ką reiškia būsena „visiškai prastai“. Galbūt pacientas netenka sąmonės, atsiranda bėrimai, kurie išplinta po visą kūną. Gal tai yra anafilaksinė reakcija arba labai stipri vietinė alerginė reakcija, kurią irgi reikėtų gydyti. Taip pat tai gali būti odos sudirgimas dėl suleistų vabzdžių toksinų. Šiuo atveju reikėtų detalizuoti ir patikslinti nusiskundimus, o tuomet sudaryti tyrimų planą.
Jeigu pacientas yra alergiškas vabzdžių įkandimams ir pasireiškia gyvybei grėsmingi požymiai, rekomenduojama su savimi turėti skubios pagalbos priemones. Pirmiausia – tai adrenalinas. Tai yra rimtas receptinis preparatas, ir gydytojas ne tik išrašo vaistą, jis paaiškina pacientui, kaip elgtis kiekvienoje konkrečioje situacijoje.
Šiuolaikinė medicina siūlo vadinamus automatinius injektorius, kurie pridedami prie odos tam tikrose kūno vietose ir atlikus paprastus veiksmus labai greitai automatiškai įvyksta injekcija. Taip žmogus yra apsaugomas nuo gyvybei pavojingų komplikacijų ir gali kreiptis į gydytojus. Labai svarbu, kad artimieji žinotų, ką daryti, jeigu žmogui yra blogai, kur injektorius yra padėtas, kaip atpažinti anafilaksijos požymius. Adreanalinas gali būti naudojamas kaip pirmosios pagalbos priemonė ne tik esant anafilaksijai dėl vabzdžių įkandimų, bet ir dėl maisto, tam tikrų produktų, vaistų. Tai yra pirmoji skubi pagalba ištikus anafilaksijai.
Skaitytojas teigia, kad jo mama taip pat yra alergiška, tačiau ne tik žiedadulkėms, bet ir maistui, negali valgyti obuolių ir žuvies, iš karto ima pykinti, vemia. Iš tiesų, dalis žmonių, kurie yra alergiški beržų žiedadulkėms, negali valgyti tam tikrų maisto produktų: obuolių, morkų, abrikosų, vyšnių. Taip pat tai gali būti lazdyno riešutai, jei žmogus alergiškas lazdynui. Tokie pacientai nurodo, kad valgant šiuos produktus jie jaučia dilgčiojimą burnoje, tinsta lūpos, jie jaučia diskomfortą ir burnos alergijos sindromą. Taip yra dėl to, kad tam tikros žiedadulkės ir tam tikri vaisiai turi bendrų alergeno dalių, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Alergija žuviai, apie kurią kalbama laiške, jau yra alergija maistui. Žuvis – dažnai pasitaikantis alergenas, nuo jo gali atsirasti įvairių simptomų. Kai kurių simptomų išprovokavimui kartais gali užtekti užuosti kepamos žuvies kvapą. Suvalgius žuvies taip pat galimos įvairios reakcijos – nuo išplitusio odos bėrimo iki pykinimo, vėmimo. Taip pat žuvis gali sukelti anafilaksijos simptomus, kada pacientui krenta kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, atsiranda kosulys ir dusulys, kitaip tariant, yra pažeidžiama keletas organų sistemų. Reikėtų išsitirti ir vengti šio produkto, išsiaiškinti, kaip tokiu atveju elgtis bei ką daryti, jeigu atsitinka panašios reakcijos.
Esant alergijai vabzdžių įkandimams, kaip ir šienligės atveju, sėkmingai gali būti taikoma imunoterapija. Tyrimų metu yra atliekami tiek odos mėginiai, kada tam tikri alergeno ekstraktai lašinami ant paciento riešo, tiek kraujo tyrimai.
Gydant imunoterapija, pagerėjimo tikimės po pirmųjų gydymo metų, o dažniausiai šio gydymo metodo trukmė yra nuo dvejų iki penkerių metų. Tai yra sprendžiama individualiai su pacientu pagal jo būklę.
Imunoterapiją sudaro dvi fazės – įvadinė ir palaikomoji. Įvadinė būna tada, kai injekcijos atliekamos dažniau, pavyzdžiui, kartą per savaitę, kol dozė yra padidinama iki tam tikro laipsnio. Vėliau nuolatinė dozė gali būti naudojama kartą ar du kartus per mėnesį. Tai priklauso nuo to, koks preparatas yra pasirenkamas, nes kiekvienas gamintojas turi savo protokolus, kaip tą vaistą reikia vartoti.
Labai rekomenduočiau žmonėms, kurie ištisus metus jaučia slogos simptomus, kuriems labai dažnai kartojasi peršalimas, nors jie niekur neperšąla, apsilankyti pas alergologą ir išsitirti. Žmonės kartais tiesiog susitaiko su alerginiais simptomais ir mano, kad tai yra normalu, bet tai nėra normalu. Šiuolaikinė alergologija leidžia pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, kad tie simptomai jiems netrukdytų, ir, be abejo, užkerta kelią tolimesniam alerginių ligų plitimui.
Imunoterapija gali būti įvairių formų: leidžiama kaip skiepai, geriama, lašų forma arba purškiama. Formos pritaikomos prie paciento gyvenimo būdo. Jeigu pacientas dažnai keliauja ir negali atvykti pas gydytoją numatytoms injekcijoms, jam pasiūloma kita forma ir jis vaistą namuose vartoja pats. Sistema yra gana lanksti, kad žmogui būtų patogu gydytis, svarbiausia nesusitaikyti su liga ir kreiptis pagalbos.
