Streso kupinos pusantros minutės
Kaip pasakojo pats 15min pašnekovas, savaitgalį jis su šeima ilsėjosi Birštone ir užėjo pavalgyti į kavinę.
„Netoliese prie staliuko pasigirdo kažkoks triukšmas. Žmona sako: „Žmogus užspringo, gal tu nueik ten.“ Aš iš pradžių nesureagavau, toliau naršiau telefone. Tada žmona pakartojo: „Ten rimtai žmogus užspringo, tau tikrai reikia eiti.“ Tuo metu žmogus jau negalėjo kvėpuoti, nors dar buvo nepraradęs sąmonės ir stovėjo ant savo kojų. Pradėjau jam taikyti Heimlicho manevrą.
Viskas užtruko pusantros minutės. Iš pradžių atrodė, kad niekas nepadeda, bet galiausiai žmogus pradėjo įkvėpti, aš dar kartą smarkiai spustelėjau jam po krūtine, ir kąsnis išlėkė iš jo kvėpavimo takų į išorę. Žmogus atsigavo. Kai po 20 minučių atvyko greitoji pagalba, jis jau visiškai normaliai jautėsi, todėl medikams beliko jį tik apžiūrėti ir užpildyti dokumentus“, – aiškino A.Beiša.
Medikas nevyniojo žodžių į vatą – jeigu užspringusiam vyriškiui nebūtų suteikta pagalba per pirmąsias minutes, po 20 minučių, kai atvyko iškviesta greitoji, jis jau būtų miręs.
Kaip vėliau prisipažino pašnekovas, tai ne pirmas atvejis, kai jis atsiduria „ne laiku ir ne vietoje“, o tiksliau – labai laiku ir vietoje.
„Vis pakliūnu į situacijas, kai reikia padėti, – tai avarija įvyksta prieš mano akis, tai užspringsta žmogus, tai dar kas nors. Todėl džiaugiuosi, kad, be mediko darbo, tarnauju dar ir Lietuvos kariuomenėje, kur vyksta pirmos pagalbos kursai, todėl tenka savo žinias atnaujinti“, – pasakojo chirurgas.
Tai turi mokėti kiekvienas vairuotojas
Pasak A.Beišos, žinant mūsų sveikatos apsaugos sistemos situaciją, kai rajonuose uždaromos ligoninės ir greitosios pagalbos automobiliai tampa labai apkrauti ligonių pervežimais į kitas ligonines, turėti pirmosios pagalbos įgūdžių labai svarbu.
„Yra labai gerų sistemų, pagal kurias galima žmones apmokyti. Kelias dienas praleidus tokiuose kursuose, žinios įkalamos į galvą tarsi abėcėlė. Žinoma, nutikus nelaimei, visada apima stresas, tačiau tu jau turi abėcėlę galvoje: esant situacijai A – turiu daryti taip, B – turiu daryti taip, C – turiu daryti taip.
Kai uždaromos ligoninės ir greitosios pagalbos automobiliai tampa labai apkrauti, turėti pirmosios pagalbos įgūdžių labai svarbu.
Gaunant vairuotojo pažymėjimą reikia praeiti pirmosios pagalbos kursus, tačiau šios žinios niekada nėra atnaujinamos. Man atrodo būtų racionalu įvesti tvarką, kad kas 10 metų kiekvienas vairuotojas turėtų jas atnaujinti. Turime visai neblogą patirtį Lietuvoje, turime labai gerų specialistų, reikia tik tuo pasinaudoti. Aišku, viskas kainuoja, bet žmogaus gyvybė yra neįkainojama“, – įsitikinęs pašnekovas.
Žmonės per daug tikisi iš gydytojų
Pasak jo, mediko profesija pas mus vis dar mistifikuojama – medikas yra tarsi stebukladarys, kurio rankose vyksta stebuklai, o kiti apie tai gali tik pasvajoti. Iš tiesų mes visi esame žmonės ir visi galime padaryti tą patį, viskas priklauso tik nuo to, kiek žinių turime.
„Žinoma, specializuota pagalba turi likti medikų rankose, tačiau kalbant apie pirmąją pagalbą, šiuo atveju daugiau atsakomybės turėtų prisiimti pati visuomenė, nes čia visada svarbiausios pirmosios minutės. Negali tikėtis, kad kiekvienoje kavinėje, kiekvienoje degalinėje, kiekviename kelyje bus po mediką, kuris sustos ir tau padės. Žmonių aplinkui bus, bet ar jie sugebės padėti, jau kitas klausimas. Mes visi esame vienos visuomenės dalis ir turime rūpintis vieni kitais, nes niekada nežinome, kada nelaimė atsitiks mums patiems.
Dažnai įvykus nelaimei ar avarijai, žmonės sustoja, nepravažiuoja pro šalį, bet visi drąsūs tik filmuoti ir komentuoti, o prieiti ir padėti bijo. Štai ir šį kartą, kai teko gaivinti užspringusį žmogų, kavinė buvo pilna, bet pilna buvo žiūrovų. Po sėkmingo proceso, aišku, lydėjo aplodismentų banga, bet ši situacija kaip tik ir byloja apie tai, kad žmonių yra daug, bet tu esi vienas. Artimiausi žmonės, kurie buvo su nelaimėliu, aišku, stengėsi kažką daryti, iškvietė greitąją pagalbą, bet visi kiti buvo žiūrovai“, – svarstė medikas.
Pasak jo, yra daug gerų įstatymų ir tvarkų, bet kai jų laikomasi tik formaliai, žmonės miršta tik todėl, kad negavo pirmosios pagalbos. Todėl gal verta pagalvoti apie tai, kad jei žmogus turi vairuotojo pažymėjimą, vadinasi, jis yra įpareigotas nelaimėje teikti pagalbą, nes praėjo pirmosios pagalbos kursus. Jeigu jis jos neteikia, turi prisiimti atsakomybę už savo neveikimą.
Reikia ne tik drąsos, bet ir daug fizinės jėgos
Dar vienas svarbus aspektas – reikia nebijoti imtis veiksmų kritinėje situacijoje.
„Net jeigu žmonės neturi specialių įgūdžių, nepraėję specialių kursų, jie labai tiksliai instruktuojami telefonu ir gali suteikti pagalbą. Tai labai svarbu, todėl reikia nebijoti. Dažnai žmonės bijo, kad pakenks nukentėjusiajam, tačiau verta pasverti, kas yra blogiau: jei nieko nedarysiu, žmogus mirs, jei bandysiu kažką daryti, gal jam sulaužysiu porą šonkaulių, bet jis išgyvens.
Aišku, mano minėtu atveju žmonės, kurie buvo kartu su užspringusiu vyru, bandė teikti pirmąją pagalbą, tačiau galbūt jie bijojo sužaloti žmogų ir taikė per mažai jėgos, baiminosi padaryti kažką ne taip. Iš tiesų jėgos reikia nepagailėti.
Bet kuris, gaivinęs žmogų, žino, kad fiziškai tai labai sunkus darbas, reikia atiduoti visas savo jėgas. Ir jei reikia gaivinti 5–10 minučių, praktiškai tai riba, kiek gali ištverti paprastas žmogus be ypatingo fizinio pasirengimo, nes tiesiog išsenka jėgos. Mat paspaudimai turi būti labai intensyvūs ir stiprūs“, – aiškino medikas.
Pasak jo, būtent todėl, kad tai sunkus fizinis darbas, labai svarbu šioje situacijoje nelikti vienam. Reikia pasikviesti pagalbą, nes užtrukus gaivinimui, tai daryti tenka pakaitomis.
„Taip pat svarbu neprarasti vilties pirma laiko, nes ir šiuo atveju žmogus atsigavo tik po pusantros minutės. Kol žmogus sąmoningas, stovi ant kojų, galima atlikti Heimlicho manevrą, kai jis guli, tą patį įmanoma daryti jį apsižergus.
5–10 minučių yra praktiškai riba, kiek gali ištverti paprastas žmogus be ypatingo fizinio pasirengimo.
Jeigu žmogus netenka sąmonės, jam pradeda trikti širdies veikla, reikia taikyti gaivinimo algoritmą su krūtinės paspaudimais ir oro įpūtimais pro kvėpavimo takus. Tik reikia nepamiršti patikrinti kvėpavimo takų – galbūt įstrigęs kąsnis jau arti išėjimo ir jį įmanoma ištraukti pirštais“, – patarė pašnekovas.
Kaip padėti užspringusiam žmogui
Pirmosios pagalbos metodai užspringus gali būti keli. Vienais atvejais padeda daužymas per nugarą tarp menčių.
Jeigu jis nepadeda, taikomas Heimlicho manevras. Reikia atsistoti nukentėjusiam už nugaros, apkabinti jį per juosmenį viena ranka, palenkti jį lengvai į priekį, sugniaužus kumštį ir pasukus jį taip, kad nykštys atsidurtų nukentėjusiam prie viršutinės pilvo dalies vos žemiau šonkaulių. Kita ranka suimti (tarsi apgaubti) savo kumštį nukentėjusiojo skrandžio lygmenyje, ir apkabinus abi rankas staigiu judesiu traukti savęs link, lyg būtų norima žmogų kilstelėti.
Dažnai daroma klaida, kai pradedama su žmogumi daryti kokias nors manipuliacijas, kol jis dar kosėja.
„Kol žmogus kosėja, su juo nereikia nieko daryti. Reikia leisti jam išsikosėti. Visiškas užspringimas būna tada, kai žmogus neišleidžia jokio garso, jis negali nei įkvėpti, nei iškvėpti. Tik tada reikia pradėti veiksmus, kai pats žmogus jau nieko nebegali. O tuomet iš esmės turime keletą minučių, kol užspringęs žmogus praras sąmonę.
Užspringusiam žmogui jokiu būdu negalima leisti pasilikti vienam.
Beje, kai žmogus užspringsta ir pradeda kosėti, dažniausiai jis bando pasišalinti į tuščią patalpą, nes jam nepatogu kosėti prie aplinkinių. Tačiau užspringusiam žmogui jokiu būdu negalima leisti pasilikti vienam, nes jis gali visiškai užspringti ir tuomet negalės net pagalbos pasikviesti“, – įspėjo medikas.
