Apie itin nemalonią situaciją R.Jusionytė draugų ratui socialiniuose tinkluose papasakojo praėjusią savaitę, antrą kartą apsilankiusi pas gydytoją. Jos teigimu, gydytoja ne tik elgėsi nekorektiškai, bet ir svarbią apžiūrą jai suplanavo tik po 2 mėnesių. R.Jusionytė viešai kreipėsi į polikliniką, norėdama atkreipti dėmesį į tai, jog gydymo įstaigose vis dar vyrauja sovietinis požiūris ir abejingumas.
„Miela „Centro poliklinika“, rašau jums laišką, nes, rodos, įžengus pro jūsų duris Baltijos kelio niekad nebuvo, nebuvo ir nepriklausomybės dvasios, ir noro gyventi modernioje valstybėje. Žinoma, nekalbu apie visus poliklinikos darbuotojus, tikiu, jų yra nuostabių, deja, man užčiuopus guzą krūtyje, jų sutikti neteko.
Nė viena moteris neturėtų išėjusi iš gydymo įstaigos sėdėti prie jos durų baimės ir ašarų pilnomis akimis – ne dėl bauginančios diagnozės, o dėl elementaraus žmogiškumo stokos.
Nė viena moteris neturėtų išėjusi iš gydymo įstaigos sėdėti prie jos durų baimės ir ašarų pilnomis akimis.
Beje, kai apie savo realybės neprimenančias patirtis pasidalinau socialiniuose tinkluose, artimi žmonės perspėjo – atsargiai, juk reikės kada nors vėl ten apsilankyti. Manau, taip pat bijome garsiai kalbėti, kai mūsų paprašo kyšio – na ir kas, kad garsiai paprieštarausiu, juk tada gydytoja(s) išvis nebeskirs dėmesio mano sveikatai! O ji viena, rizikuoti nesinori. Taip ir gyvename daktarų bei sistemos baimėje. Pokyčiai taip nevyksta“, – rašė R.Jusionytė.
„Iškart peršasi mintis – esame įpratę galvoti, kad gydymas nemokamas. Tačiau juk taip nėra! Kiekvieną mėnesį dirbdama sau pervedu sumą pinigų. Ji ne tokia ir maža – 39 eurai. Pro jūsų duris ateinu itin retai, tad nepykite dabar jūs, bet esu jūsų klientė, jūs nesate visagaliai nuo pjedestalo nenulipantys daktarai, tiesiantys man malonės ranką – gal jūsų atlyginimas ir nėra didžiulis (mano irgi ne), bet aš už jūsų dėmesį ir rūpestį susimoku.
O mano istorija tokia: radau krūtyje skausmingą guzą. Pirmą vizitą paskambinusi dėl apžiūros pas šeimos gydytoją gavau per 20 minučių. Jėga. Bet čia ir baigėsi fainumas. Šeimos gydytoja man pasakė, kad ne ligų ieškočiau, o vaikus gimdyčiau, nes man jau 28 metai. Vis tiek užsispyriau, kad jos kelias sekundes trukusi patikra gal ne iki galo mane ramina, prašiau vizito pas specialistą.
Užrašė, maniau, po 2 savaičių. Gerai, galvojau, sakė nieko nėra, tai gal tos 2 savaitės ne tiek ir daug (nors šiaip labai labai daug, kai apie krūties vėžio reikalus kalbame). Ateinu po 2 savaičių, laukiu laukiu, vis nekviečia, pastuksenu į duris, išlenda seselė, pasižiūri sąrašus monitoriuje ir juokiasi: jums, MERGAITE, po 2 mėnesių reikia ateiti. Įsivaizduojat, 2 mėnesių! Kaip taip gali būti?
Eini eini tikėdama sveikatos sistema, o reziumė – niekam nerūpi.
Tad pašol centro poliklinika ir visa šita homo sovietikus sistema, su jūsų medžiais virtusiomis ir lubas remiančiomis kambarinėmis gėlėmis ir bulvėm smirdančiomis seselėmis, kurios dar išeinant (toliau besijuokdamos) sako: čia kas antra su tokiais guziukais ateina. Hahaha.
Ir man gaila tų savo mokesčių, nes eini eini tikėdama sveikatos sistema, o reziumė – niekam nerūpi. Nors pribarstyti ant palangių lankstinukai aiškina: tikrintis būtina. Būtina, bet atrodo, neįmanoma.
Prieš savaitę ėjau kraujo tyrimų rezultatų. Prie durų prasėdėjau 40 minučių, o man neapsikentus ir tiesiog įėjus, daktarei pacientas (ryškiai neužsirašęs, be eilės, ir vietoj manęs mano laiku atėjęs) medaus tiesė per stalą. O ant durų lipdukas – mums jūsų šypsenos užtenka. Pagaliau atsisėdus man buvo pasakyta, kad labai žema geležis, ir paduotas reklaminis vaistų lapelis.
Bandžiau klausti, kodėl taip yra, kaip galėčiau išsiaiškinti priežastis. Manęs tik paklausė, ar valgau mėsą. Vaje, viena daktarė liepė gimdyti vaikus, kita nusipirkti kiaulienos, o metai tai 2019-ieji“, – karčia patirtimi dalijosi R.Jusionytė.
„Niekas neturi teisės aiškinti moteriai, kaip jai gyventi ir kada gimdyti vaikus. Jokia daktarė vietoj patikros negali grūsti savo nuomonės apie šeimos planavimą. Tai yra antžmogiška, o aš ir mano įsčios yra mano nuosavybė – ne jūsų nuomonės reikalas.
Viskas gerai, aš suprantu, kad jūsų darbo krūvis milžiniškas, suprantu, kad dirbate per kelis darbus, suprantu, kad ateina pacientai ir pikti, ir su išties rimtomis ligomis, bet jūs supraskite ir mane – kai dešinioje krūtyje randi guzą, apima baimė. Googlinti savo ligų šiukštu negalima, tad viskas, kas man lieka – tikėtis jūsų žmogiškumo.
Niekas neturi teisės aiškinti moteriai, kaip jai gyventi ir kada gimdyti vaikus.
Šypsena, rūpestis, pažiūrėjimas į akis ir paaiškinimas – tik to man reikia. Tik tą perku privačiuose gydymo įstaigose leisdama pinigus, kurių neturiu, o privačiai einu ne dėl geresnės jų įrangos ar modernesnių palatų, mano pinigai nuperka jų rūpestį – tik jo jūsų ir prašau“, – sakė moteris.
Ne vienintelis atvejis
R.Jusionytė pabrėžė, kad nėra vienintelė, su kuria minėtoje poliklinikoje buvo taip elgiamasi. Pasak jos, pasidalinus savo istorija internete, Rasa sulaukė daugybės žinučių iš kitų merginų ir moterų, kurios patyrė panašius užgauliojimus.
„Kur nueisi, ten pirmas vaistas nuo visų bėdų yra gimdymas. Ir primygtinai. Kartą neištvėrus maloniai paklausiau, ar ji tuomet nenorinti padėti užauginti? Tai mane išplūdo, neva kokio velnio mane mama gimdė, jei jai anūkų nepadarau“, – tokiomis ir panašiomis žinutėmis su Rasa dalijosi kitos moterys.
„Prašau visų moterų, kurios išdrįsta pasitikrinti, vardu: pasirūpinkite mumis ir parodykite nors šiek tiek švelnumo. Gydymasis neturėtų būti tarpusavio kova, mes turėtume dirbti išvien, bent jau dėl tų kūdikių, kurie jums šitaip rūpi, ateities“, – Centro poliklinikai kalbėjo laidų vedėja R.Jusionytė.
Vertina kaip nesusipratimą
Centro poliklinikos atstovė Laima Skrickienė 15min GYVENIMUI komentavo, kad dėl paminėtų pacientės nusiskundimų šeimos gydytojai paprastai siunčia moteris krūtų ligų specialistui dėl išsamesnio ištyrimo. Tai daroma tiek elektroniniu būdu, tiek ir apsilankius pas šeimos gydytoją.
Tikėtina, kad šiuo konkrečiu atveju įvyko informacijos perdavimo-priėmimo klaida.
„Kadangi registracija vyksta gyvai, pacientui esant kabinete, gydytojas tiesiogiai su pacientu suderina jam tinkamą vizito dieną ir laiką. Tikėtina, kad šiuo konkrečiu atveju įvyko informacijos perdavimo-priėmimo klaida, ir pacientė pas krūtų ligų specialistą atėjo ne tuo laiku, kada buvo paskirtas vizitas“, – sakė L.Skrickienė.
Ji pabrėžė, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir priežastys dėl galimai kilusio nepasitenkinimo kiekvieną kartą yra skirtingos, kaip ir tokių problemų sprendimo būdai. Gydytojos elgesio, kuris pacientei pasirodė nepriimtinas ir žeidžiantis, Centro poliklinikos atstovė nepakomentavo.
