Instagramo paskyros „Žemiau bambos“ kūrėjų paklausėme, kokiais atvejais nėštumo galima nepastebėti ilgą laiką? Kuo skiriasi paauglių ir subrendusių moterų nėštumas? Ką daryti, kad paauglystės netektų paskirti motinystės ir tėvystės rūpesčiams?
Akušerijos ginekologijos gydytoja rezidentė Aurėja Trunovė sako, kad paauglė ar moteris nuslėpti nėštumą nuo aplinkinių gali: nėštumas gali ilgai nesimatyti, jei kūno sudėjimas stambus ar vaisius labai mažo svorio. „Tai yra du faktoriai, kurie gali padėti nuslėpti nėštumą nuo šeimos, artimųjų ar draugų“, – teigia pašnekovė.
Santykiai šeimoje vaidina lemiamą vaidmenį
Ginekologė pabrėžia, kad kalbant apie viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie trylikametės nėštumą, reikėtų kalbėti ir apie santykius šeimoje.
„Tėvai, kurie stebi savo vaikus, pokyčius tikrai turėtų matyti – augantis pilvas, pasikeitusi eisena, didesnis nuovargis. Nėštumas – tai ne tik pilvas, požymių yra kur kas daugiau. Mano nuomone, ši situacija atskleidžia santykį su tėvais, mokytojais ir kitais aplinkiniais žmonėmis. Kitas niuansas – šiuolaikinės mados, kai vyrauja oversize (liet. per dideli, laisvai krentantys – aut. past.) drabužiai, taip pat padeda paslėpti figūros pokyčius, todėl aplinkiniai nėštumo gali nepastebėti ilgą laiką“, – sako Aurėja.
Tėvai, kurie stebi savo vaikus, pokyčius tikrai turėtų matyti – augantis pilvas, pasikeitusi eisena, didesnis nuovargis.
Ji priduria, kad nors nėštumo nuslėpimas yra galimas, tačiau besilaukiančiai paauglei ir subrendusiai moteriai nesuprasti, kad ji yra nėščia keturiasdešimt savaičių – neįmanoma, tačiau su tam tikromis išimtimis.
„Galima išskirti psichinių ligų ir sutrikimų turinčias moteris, kurios dėl šios priežasties nesupranta savo kūno pokyčių ir pojūčių“, – sako ginekologė. Ji taip pat priduria, kad būna tokių atvejų, kai besilaukiančiai merginai ar moteriai prasideda ankstyvas priešlaikinis gimdymas (nuo 22 savaitės), tačiau nėščioji iki jo nesijautė nėščia, nejautė vaisiaus judesių, nes jie antro trimestro pradžioje gali būti labai silpni, juntami tarsi „burbuliukai“ ar „drugelių plazdėjimas“ pilve.
„Taip, tokiu atveju galima nesuprasti, kad buvai nėščia, tačiau jeigu kalbėtume apie vėlesnį nėštumą, tuomet nejausti nėštumo yra beveik neįmanoma“, – teigia A.Trunovė.
Ji priduria, kad paauglių nėštumai labai dažnai atspindi problemas, nebendravimą šeimoje. „Yra pasitaikę atvejų, kai paauglės atvežamos tėvų dėl pilvo skausmo, tačiau paaiškėja, kad jos – laukiasi. Natūralu, jog ši netikėta žinia sukelia šoką visiems – tai įvardyti galima kaip nutylėtą, o ne nesuvoktą nėštumą“, – sako gydytojos.
Kas būdinga paauglių nėštumui?
Kaip toliau pasakoja gydytojos, pastoti galima net tada, jeigu paauglėms dar neprasidėjo pirmosios mėnesinės, tačiau ovuliacija įvyko. Taip pat ciklas gali būti nereguliarus, tad mėnesinių vėlavimas ne visada yra aiškus ženklas, kad mergina ar moteris pastojo.
„Pirmą kartą pastojus net ir augant svoriui galima nepastebėti pilvuko – jis tam tikrais atvejais nesimato iki 18–20 savaitės, tačiau stiprėjant vaisiaus judesiams tampa akivaizdu, kad kažkas vyksta“, – sako A.Trunovė.
A.Urbutė prideda, kad vaisiaus judesiai gali nesijausti ar būti silpnesni dėl to, kad placenta prisitvirtinusi priekinėje pilvo sienoje, moteris / mergina yra didesnio svorio, stambesnio sudėjimo. „Jeigu moteris nestebi savo kūno, teoriškai gali kurį laiką nesuprasti, kad yra nėščia, tačiau ilgainiui visa tai išryškėja“, – pastebi gydytoja doktorantė.
Literatūroje apibūdinamas paauglių nėštumas (iki 19 metų) dažniausiai nėra planuotas.
„Literatūroje apibūdinamas paauglių nėštumas (iki 19 metų) dažniausiai nėra planuotas. Merginos, būdamos tokio amžiaus, dar nėra subrendusios socioekonominiu požiūriu. Jos pasijaučia nėščios gerokai įpusėjus ar nėštumui einant į pabaigą, tad ir į gydytojus kreipiamasi pavėluotai. Tyrimai, kurie reikalingi nėštumo pradžioje, gali būti neatlikti, folio rūgštis, kuri itin svarbi vaisiaus vystymuisi, nevartota, taip pat pridėčiau ir galimą alkoholio žalą, rūkymą, jei buvo turima šių žalingų įpročių. Trumpai tariant, nesilaikoma sveikos gyvensenos principų, o ir mergaitės kūnas nėra visiškai pasiruošęs išnešioti vaisių“, – sako A.Trunovė.
Jeigu moteris nestebi savo kūno, teoriškai gali kurį laiką nesuprasti, kad yra nėščia, tačiau ilgainiui visa tai išryškėja.
Gydytojos teigia, kad paauglės gali dažniau persileisti, pagimdyti prieš laiką ar mažo svorio naujagimius, taip pat joms dažniau nustatoma nėščiųjų anemija, dažniau vargina vėmimas, padidėjęs kraujospūdis ir įvairios infekcijos.
„Viena didžiausių problemų – mažo svorio ar prieš laiką gimę naujagimiai, kadangi tai vėliau glaudžiai siejasi su vaiko vystymųsi, sveikata“, – sako A.Urbutė.
Gydytojos priduria, kad nėščios paauglės yra labiau linkusios į depresiją, savižudybę, dažniau patiria emocines krizes. Tolimesnis socialinis ir ekonominis gyvenimas tiek nėščių paauglių, tiek paauglių, tapusių tėčiais, taip pat stipriai pakinta – tiek mokslo, tiek darbo srityje. „Statistiškai 1–2 iš 3 pastojusių paauglių pasirenka nutraukti nėštumą. O tai ateityje gali turėti tam tikrų pasekmių“, – sako A.Trunovė.
Gydytojos aiškina, kad iki 16 metų paauglė pas ginekologą turi apsilankyti su tėvais, kurie nėštumo atveju taip pat sprendžia ir dėl jo išsaugojimo ar nutraukimo. „Jeigu kalbėtume apie nėštumo priežiūrą, tai ji yra įprastinė kaip ir kitų nėščiųjų. Gydytojai supranta, kad nėštumas paauglystėje nėra lengva situacija tiek besilaukiančiai paauglei, tiek visai šeimai, aplinkai, todėl skiria daug dėmesio, palaikymo ir pagalbos“, – sako A.Trunovė.
Lytinio švietimo svarba – klausimų vis daugėja
Gydytojos sako, kad kasdien sulaukia ne vienos žinutės, kur paauglės užduoda joms rūpimus asmeninius intymius klausimus. Tai, pasak specialisčių, įrodo, kad informacija apie lytinį gyvenimą yra svarbi ir aktuali.
„Mums rašo ir 12–13 ir vyresnės paauglės, klausiančios, ką daryti, jeigu plyšo prezervatyvas, kaip pasiruošti pirmajam kartui ir pan. Tokie klausimai parodo, kad paaugliai patys domisi savo lytine sveikata. Sulaukusios pasiūlymo vesti užsiėmimus apie lytinį ugdymą – nedvejojome. Pastebime ir tai, kad lytinio švietimo situacija mūsų šalyje po truputį tikrai gerėja.
Lytinis švietimas – ilga kelionė, o ne valandos trukmės pokalbis.
Tiesa, manome, kad informacija paauglius turėtų pasiekti lengviau – tėvams tam reikėtų skirti kuo daugiau dėmesio. Iš savo pusės pastebėjome, kad paaugliams tai ir labai įdomu, jie nori sužinoti kuo daugiau ir turi daug klausimų. Mūsų nuomone, informacija turi būti teisinga ir pateikta be smerkimo bei tinkamu metu – tai užkerta kelią ir neplanuotiems paauglių nėštumams“, – kalba gydytojos ir priduria, kad lytinis švietimas – ilga kelionė, o ne valandos trukmės pokalbis.
Aivara papildo, kad minėta situacija, kai pagimdė trylikametė, puikiai parodo, kad apie lytinius santykius, nėštumą, apsaugos priemones su vaikais reikia kalbėtis jau kur kas anksčiau.
„Kai kuriuos tėvus tai gąsdina, kad tokio amžiaus vaikus reikia informuoti, kas yra lytiniu keliu plintančios ligos, lytinis gyvenimas, kaip naudotis prezervatyvais ir pan., tačiau turime pabrėžti, kad reikėtų baimintis ne tik nėštumo ankstyvame amžiuje. Lytiškai plintančios ligos gali pridaryti labai daug sveikatos problemų, netgi turėti įtakos vaisingumui, kadangi ne visos ligos turi aiškiai išreikštus simptomus, dėl to pasekmės gali būti pastebėtos vėliau“, – sako specialistės.
Jos kalba ir apie tai, kad informacijos pateikimas taip pat labai svarbus. Nereikėtų demonizuoti lytinių santykių, jų traktuoti kaip gėdos, uždrausto vaisiaus, kadangi tokiu atveju gali būti sužadinama tik priešinga reakcija.
„Mes stengiamės apie tai pasakoti neutraliai, kadangi lytiniai santykiai žmogaus gyvenime turėtų būti malonumas, o ne gėda. Be to, pabrėžiame, kad seksui žmogus turi subręsti tiek fiziniu, tiek psichologiniu lygmeniu, tad amžiaus įvardyti taip pat negalime – kiekvienam tai ateina skirtingu metu“, – sako specialistės ir priduria, kad lytinis švietimas, remiantis tyrimais, tikrai neskatina lytinių santykių, o kaip tik, priverčia teisingai susidėlioti prioritetus.
Lytinė prievarta: visada gali pasakyti – ne
Gydytojos sako, kad apie tai, kas yra lytinė prievarta ir kokiomis formomis ji pasireiškia, žino ir ne visi suaugę asmenys. „Jaunam žmogui yra sunku pasakyti – ne. Apie tai daug kalbame savo užsiėmimuose. Labai svarbu žinoti, kad sutikimas turi būti kiekviename etape, ypač, kai kalbame apie lytinį gyvenimą. Taip pat sustoti bei pasakyti NE galima visuose etapuose. Lietuvoje, palyginti su užsienio šalimis, tas sutikimas dar nėra taip plačiai pasitelkiamas ir suvokiamas“, – pastebi Aivara.
Labai svarbu žinoti, kad sutikimas turi būti kiekviename etape, ypač, kai kalbame apie lytinį gyvenimą.
Aurėja pastebi, kad kalbėtis taip pat yra labai svarbu – kaip jautiesi per, po lytinių santykių, kad neatsirastų psichologinių blokų. Gydytojos siūlo turėti tvirtą nuomonę dėl lytinių santykių, nepasiduoti spaudimui, nenutylėti, jeigu kas nors nepatinka ar yra nepriimtina.
„Mes negalime pasakyti amžiaus, kuris tinkamiausias lytinių santykių pradžiai, tačiau, mūsų nuomone, žmogus turi būti subrendęs ir gebėti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, elgesį, už tai, kas gali nutikti. Jeigu paaugliai norės užsiimti seksu, jie ras būdų tai padaryti, todėl auklėjimas ir kalbėjimas su paaugliais yra būtinas. Tėvai ir aplinka daro didžiausią įtaką. Svarbu išlikti artimiems ir atviriems vienas su kitais, pajausti, kuriame etape esame ir kada metas kalbėtis viena ar kita tema su savo paaugliu“, – pataria gydytojos.
