Pažeidžia ir stuburą
Kaip akcentuoja reumatologė dr. Inesa Arštikytė, pastarąjį dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad žvynelinė toli gražu nėra vien odos liga – ji gali pažeisti kraujagysles, turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir depresijos atsiradimui. Vis dėlto viena dažniausių pastebimų ligos formų – nagų ir sąnarių pažeidimai, gali išsivystyti psoriazinis artritas. Šis su psoriaze susijęs uždegimas, įvairių studijų duomenimis, gali kankinti net iki 42 proc. sergančiųjų psoriaze.
„Psoriazinis artritas paprastai prasideda sulaukus 30–40 metų amžiaus ir nepriklauso nuo lyties – tik moterims dažniau simetriškai pažeidžiami daugelis smulkių ir stambių sąnarių, o vyrams būdingesni stuburo pakenkimai. Taip pat šis uždegimas kamuoja ir vaikus, o jį gali sukelti ne tik genetiniai faktoriai, bet ir išoriniai veiksniai“, – pasakoja reumatologė.
Blogiausia, kad apie psoriazinio artrito pradžią kartais net neįmanoma įtarti, ypač kai net 15 proc. psoriazės atvejų odos ir sąnarių pokyčiai atsiranda kartu, o 5 proc. atvejų sąnarių – anksčiau už odos pokyčius. Apie psoriazinį artritą dažniausiai sužinoma jam jau pažeidus sąnarius ar stuburą, gali atsirasti ir kiti simptomai: pakilusi kūno temperatūra, bendras silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai ir darbingumo sumažėjimas.
„Nėra jokio tiesioginio laboratorinio tyrimo, leidžiančio diagnozuoti psoriazinį artritą – dažniausiai randami padidėję uždegimo laboratoriniai rodikliai, ligą diagnozuoti padeda radiologiniai sąnarių ir stuburo tyrimai. Itin svarbu, kad būtų laiku pradėtas medikamentinis gydymas, kol dar nėra negrįžtamo sąnarių pažeidimo, deformacijų ir sąnarių funkcijos sutrikimo. Vis dėlto maždaug ketvirtadaliui pacientų nepavyksta pasiekti geros ligos kontrolės, daliai pacientų gali atsirasti negrįžtami stuburo ar sąnarių pažeidimai, sukeliantys negalią“, – teigia specialistė.
Ištinka ir mirtis
Gydytoja kardiologė Eglė Čiburienė pabrėžia, kad negydoma psoriazė gali baigtis mirtimi – rizika susirgti galvos smegenų insultu padidėja 60 proc., nuo ligos kenčiantys pacientai net tris kartus dažniau serga miokardo infarktu, o mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra 40 proc. didesnis nei psoriaze nesergančių žmonių.
„Taip nutinka, nes odos pažeidimą psoriaze sergantiems pacientams sukeliantis sisteminis uždegimas pažeidžia ir viso kūno kraujagysles. Itin svarbu, kad psoriaze sergančių pacientų kraujagyslių pažeidimas yra susijęs ne su amžiumi, o ligos sunkumu: kuo liga sunkesnė, kuo daugiau odos pažeista, tuo didesnė tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių liga“, – įspėja gydytoja kardiologė.
Ji kiekvienam psoriaze sergančiam žmogui, naudojantis specialiomis skaičiuoklėmis, pataria įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei nustatyti rizikos veiksnius: pacientas turi žinoti, koks yra jo kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir cholesterolio koncentracija.
„Nustačius rizikos veiksnius, juos būtina koreguoti. Pavyzdžiui, skirti kraujospūdį mažinančius vaistus, cholesterolį organizme mažinančią dietą ar medikamentus, gydyti cukrinį diabetą, paskatinti pacientą mesti rūkyti ir padidinti fizinį aktyvumą. Įdomu, kad kai kurie psoriazei gydyti skirti medikamentai, pavyzdžiui, biologinė terapija, taip pat mažina kraujagyslių sienelės pažeidimą bei padeda išvengti gyvybei pavojingų širdies ir kraujagyslių ligos komplikacijų“, – teigia E.Čiburienė.
Bėrimus provokuoja ir maistas
Specialistei antrina gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė – ji akcentuoja, kad psoriazės atsiradimui ir gydymui itin svarbi gali būti mityba. Tad net jei žmogus neserga psoriaze, bet šeimoje nustatytas genetinis polinkis, reikėtų peržiūrėti lėkštės turinį ir padaryti tam tikrus pokyčius.
„Ligos atsiradimui įtakos gali turėti padidinta kūno masė, kai gaunama per daug energijos su maistu, vystosi antsvoris ar nutukimas. O tinkamas maitinimosi rekomendacijų įgyvendinimas jau sergant padeda išvengti ligos paūmėjimų ir gerina žmogaus gyvenimo kokybę“, – apibendrina gydytoja dietologė.
Ji akcentuoja, kad psoriazės vystymuisi nemažai įtakos turi daug sočiųjų riebalų rūgščių turintis maistas, pavyzdžiui, riebūs gyvūninės kilmės produktai ir riebūs padažai. Taip pat reikėtų vengti greitai įsisavinamais angliavandeniais turtingų produktų, pavyzdžiui, aukščiausios rūšies miltų gaminių, baltųjų ryžių, visiškai atsisakyti saldumynų, saldžių gėrimų ir alkoholio. Patariama vartoti kuo mažiau transriebalų turinčių produktų – perdirbtų maisto produktų, margarino ir kelis kartus kaitinto aliejaus.
„Dar vertėtų papildomai vartoti omega 3 riebalų rūgščių ir vitamino D. Nors šių medžiagų yra žuvyje ir kituose jūros produktuose, kiaušinio trynyje ar menkių kepenėlėse, su maistu tinkamą kiekį gauti sunku, todėl omega 3 riebalų rūgštis papildomai reikėtų vartoti nuolat, o vitamino D – bent nuo pat spalio iki gegužės mėnesio. Svarbu į savo racioną įtraukti daugiau antioksidantų turinčio maisto, kasdien suvartoti apie 500 g daržovių ir 300 g vaisių, saujelę riešutų ar sėklų“, – pataria dr. E.Gavelienė.
Pakliūva lyg į užburtą ratą
Kaip teigia gydytoja psichiatrė prof. dr. Vesta Steiblienė, psoriazės eiga priklauso ne tik nuo mitybos, bet ir žmogaus emocijų bei psichikos sveikatos. Juk visi esame pastebėję, kad oda parodo mūsų emocijas: ji gali parausti, pabalti, pašiurpti, suprakaituoti.
„Kai patiriame pernelyg daug streso ir neigiamų emocijų, organizme susidaro laisvaisiais radikalais vadinamos medžiagos, kurios yra viena iš organizmo sisteminio uždegiminio proceso priežasčių, sukelia depresinius ir nerimo sutrikimus. Tai gali paskatinti psoriazės pradžią ar ligos paūmėjimą. Tiesa, esame labai skirtingi, pasižymime skirtingu atsparumu stresui, mus skirtingai veikia tokie pat išgyvenimai ir rūpesčiai, tad vieno atsakymo, kas ir kiek įtakos turės ligai, paprasčiausiai nėra“, – pasakoja pašnekovė.
Vis dėlto ji akcentuoja, kad egzistuoja aiškus abipusis ryšys tarp psoriazės ir žmogaus psichikos sveikatos: ligą gali išprovokuoti nerimas ir depresija, tačiau ir pati liga sukelia šiuos sutrikimus. Tokį ryšį skatina ir psoriazės stigmatizavimas, su kuo susiduria didelė dalis sergančiųjų.
„Bėrimai atsiranda ne tik plaukuotoje galvos dalyje, bet ir ant veido bei rankų, žmonėms nesmagu tai matyti ar prisiliesti prie sergančiojo, net bijoma užsikrėsti. Tai nesuteikia emocinės ramybės ir stabilumo nuo psoriazės kenčiančiam asmeniui, jis ima jausti socialinę baimę, kai vengiama lankytis sporto salėse, baseinuose, net matuotis drabužius. Negana to, nerimo ir depresinių susirgimų valdymui kai kurie žmonės pradeda naudoti alkoholį ir psichoaktyvias medžiagas. Taip galiausiai patenkama lyg į užburtą ratą – šių medžiagų vartojimas kelia dar didesnį nerimą, tuo pačiu blogėja ligos eiga ir su ja susijusi gyvenimo kokybė“, – teigia prof. dr. V.Steiblienė.
Psichiatrams geriau suprasti ir įvertinti paciento būklę padeda Lietuvos gyventojams pritaikyti paciento savivertės klausimynai – juos pildydamas pacientas atsako į klausimus ir vertina savo fizinius simptomus bei pojūčius, aktyvumą dienos metu, laisvalaikio, sporto, studijų veiklos kokybę, asmeninius santykius su draugais, partneriu, su liga susijusią gyvenimo kokybę. Depresijos simptomų sunkumui vertinti naudojamas devynių klausimų klausimynas, kuriuo vertinama, kiek pastarąsias dvi savaites pacientą vargino sumažėjęs susidomėjimas aplinka, nuovargis, apetito ir miego problemos. Visa tai išsiaiškinti ir paskirti tinkamą psichikos sutrikimų gydymą būtina, nes psoriazės sukeliamos problemos ne tik blogina asmens gyvenimo kokybę, bet kartais gali paskatinti ir savižudiškų minčių pasireiškimą.
Apibendrinant, būtina akcentuoti, kad gydant psoriazę būtinas įvairių sričių specialistų įsitraukimas: kai dermatologai gydo odą ir išorines jos bėdas, kardiologai, dietologai ir psichiatrai padeda valdyti kitus ligos eigai įtakos turinčius veiksnius ir gretutinius susirgimus. Juk negydoma psoriazė gali baigtis ne tik odos bėrimais.