Svarbu nenutraukti jokių paskirtų vaistų
Gydytojos pabrėžė, kad labai svarbu, jog pacientai vartotų visus iki šiol jiems paskirtus vaistus. Juolab kad šiandien juos išrašyti gali tiek šeimos gydytojas, tiek kardiologas. Pasibaigus vaistams galima skambinti bet kuriam iš jų.
„Labai svarbu vaistų nenutraukti, nekeisti jų dozių nepasitarus su gydytoju. Juolab, kad dabar visi specialistai aktyviai dirba nuotoliniu būdu ir konsultuoja telefonu, taip pat išrašo elektroninius receptus.
Stengiamės, kad pacientai šiuo laikotarpiu turėtų trijų mėnesių vaistų atsargas. Labai gerai, kad jiems patiems nereikėtų eiti ir į vaistinę, o vaistus už juos paimtų ir atneštų jaunesni giminaičiai.
Daug ką galima daryti ir namie, o dėl pasivaikščiojimų – norėtume, kad artimiausią mėnesį mūsų pacientai juos apribotų.
Nemažai žmonių pasigavo klaidingą informaciją, kad tam tikri jų vaistai – AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai – nepalankiai sąveikauja su koronavirusu. Norime užtikrinti, kad nėra jokių mokslinių tyrimų, kurie tirtų šių vaistų poveikį sergantiesiems, taip pat nėra jokių tyrimų su žmonėmis, kaip šie vaistai sąveikauja su koronavirusu.
Pasirodė tik pora publikacijų, kurios aprašo tyrimus su pelėmis ir galimą tam tikrų atskirų komponentų sąveiką su virusu. Visos solidžios organizacijos šiandien teigia – duomenų, kad šiuos vaistus reikėtų nutraukti, nėra. Atvirkščiai, būklė gali paūmėti, jei šie vaistai bus nutraukti“, – ragino J.Čelutkienė.
Siūlo iš namų nosies nekišti, bet sportuoti
Paprastai kardiologai pataria savo pacientams judėti, tačiau šiuo laikotarpiu vyresnio amžiaus žmonėms kaip tik siūloma neiti iš namų. Ar tai neturės žalingų padarinių jų sveikatai?
„Ir dabar rekomenduojame savo pacientams palaikyti fizinį aktyvumą, nes tai labai svarbu, bet tai daryti reikėtų namuose. Dėl didžiulio pavojaus, kurį matėme reportažuose iš Italijos ligoninių, patariame vengti bet kokio išėjimo iš namų.
Namuose tinka atlikti kvėpavimo pratimus, kasdien mankštintis, daryti jogą. Yra daug vaizdo įrašų internete, iš kurių įmanoma pasisemti idėjų, juos surasti gali padėti ir šeimos nariai.
Taigi daug ką galima daryti ir namie, o dėl pasivaikščiojimų – norėtume, kad artimiausią mėnesį mūsų lėtiniai pacientai juos apribotų“, – atsakė J.Čelutkienė.
Antrinanti kolegei J.Barysienė pridūrė, kad vyresnio amžiaus pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač tie, kurie gyvena mieste, turėtų nepamiršti, kad pavojaus šaltinis jiems yra ne tik sutiktas žmogus.
„Septintą ryto aš važiuoju į darbą ir matau, kad jau pilnas miestas vyresnio amžiaus žmonių, kurie vaikšto su lazdomis, ir jiems atrodo, kad jie saugūs. Bet išeidami iš savo namų jie paliečia durų rankenas, liftų mygtukus, susiduria su daug paviršių, ant kurių gali būti nusėdęs virusas.
Nebandykime likimo, būkime atsargūs ir rūpinkimės savo sveikata. Tai galima padaryti atidarant langą, balkoną ir mankštinantis. Šiandien to visiškai pakaks. Nebūtina eiti į lauką ir kelti pavojų savo sveikatai“, – tikino medikė.
Didžiausi pavojaus šaltiniai namuose
Gydytojos pabrėžė – namų higiena yra privaloma, net jeigu žmogus gyvena vienas.
„Mes jau žinome, kad porą kartų per dieną reikia dezinfekuoti durų rankenas. Tačiau taip pat nepamirškite šviesos jungiklių – tai vieta, prie kurios dažnai liečiamės. Juos taip pat būtina dezinfekuoti. Taip pat tualetas ir vonia – visi paviršiai, prie kurių liečiamės: bakelio nuleidimo mygtukas, klozetas, čiaupai... Dažniau nei įprastai keiskite rankšluosčius“, – vardijo J.Barysienė.
Taip pat laikas nuo laiko reikėtų dezinfekuoti mobiliuosius telefonus, kompiuterio klaviatūrą. Pasak J.Čelutkienės, ypač tai svarbu šeimose, kuriose gyvena kelių kartų žmonės, kuriose yra seneliai ir vaikai. Taip pat dažniau nei visada reikėtų valyti, o pagal galimybes ir dezinfekuoti visus baldų paviršius, grindis, nes virusas ant jų gali gana ilgai išsilaikyti.
Jei įmanoma, šiukšles išnešti reikėtų paprašyti jaunesnių giminaičių arba kaimynų, kadangi liečiant paviršių, prie kurio liečiasi labai daug žmonių, vėlgi susiduriama su rizika.
Prireikus skubios medikų pagalbos, atsiradus grėsmingiems simptomams, pavyzdžiui, dusulys, skausmas krūtinėje, galvos svaigimas ir pan., ją kviesti reikia įprastai – telefono numeriu 112.
Medikės užtikrino, kad jeigu širdies ir kraujagyslių ligomis sergantis žmogus pateks į ligoninę dėl koronaviruso, jam bus užtikrintas gydymas dėl abiejų ligų. Mat šiems pacientams koronavirusas ypač pavojingas, nes jau savaime 7 proc. atvejų pažeidžia širdį. Dažniausiai tai pasireiškia infarktu arba miokarditu.
