Vertėtų iškart, kol labai giliai neįklimpote, atkreipti dėmesį į standartinius tokių santykių simptomus:
Naudojimasis svetimomis gėrybėmis. Jūs jaučiatės taip, lyg gyventumėte vergovėje, nes triūsdama gerai apmokamame, bet beveik visą laisvalaikį suryjančiame darbe ir besirūpindama bendra buitimi, niekam nebeturite laiko.
Tuo tarpu partneris vis bando ieškoti savęs, laksto po seminarus, užsiima savęs tobulinimu, skiria daugybę laiko jėgoms atgauti, užtat atrodo atsipūtęs ir laimingas, kas, kad beveik nieko neuždirba, nes kažkas kažkada jam įpūtė mintį, jog poroje vienas turi aukotis, o kitas „daryti karjerą“.
Aišku, aukojasi žmonos, draugės ir mylimosios, argi ne? Paaiškinkite jam, kad pasijutote pavargusi ir norite savo gerai apmokamą darbą iškeisti į prasčiau apmokamą, bet nereikalujantį tiek pastangų, be to, tinkamą atskleisti jūsų talentams. Partnerio reakcija turėtų būti iškalbinga...
Sarkastiški juokeliai ir nuolatiniai barniai. „Jis geras žmogus, tiesiog jo humoro jausmas savotiškas...“ – turbūt jau šimtą kartų girdėjote tokį draugių pasiteisinimą, kai jų brangieji lepteli kažką įžeidžiančio.Toks kvailų juokelių pateisinimas gali konkuruoti tik su dar vienu populiariu posakiu: „Pavydi, vadinasi, myli“ – kai eilinį kartą tenka išklausyti vyriškio bambėjimus dėl to, kad jam vaidenasi, jog kaimynas lifte į jus žvelgė kažkaip ypatingai. Nuolatinis santykių aiškinimasis, pykčiai ir barniai tikrai nėra „aštrių kampų apsitrynimas“ – ypač jei jie trunka metų metus. Ne, toks gyvenimas prišaukia depresiją ir gausybę rimtų ligų. Tam, kuris kenčia, aišku...
Nenoras kalbėtis apie problemas. Jei jūsų partneris net nenori girdėti apie tai, kad reikia ką nors keisti, vadinasi, jis jaučiasi puikiai – skirtingai, nei jūs. Taigi, apie harmoningus santykius čia nėra net kalbos. Tokie santykiai kuo toliau, tuo labiau bus apnuodyti nesusikalbėjimo ir nemokėjimo išklausyti. Jei jaučiame, kad negalime prisibelsti į kieno nors sielą, tarsi atsiduriame aklavietėje ir toliau save apgaudinėjame tokiomis frazėmis, kaip: „Gal kažkaip viskas savaime susitvarkys.“
Augantis nepasitenkinimas savimi. Jei šalia – žmogus, kuris jūsų nevertina, anksčiau ar vėliau imsite galvoti, kad galbūt jis teisus – jūs netalentinga, stora ir beviltiška. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad merginos, sergančios anoreksija, girdi „vidinį balsą“, kuris nulemia jų poelgius. Psichologai, tyrinėję tokių merginų dienoraščius, laiškus ar eilėraščius, nustatė, kad tas „vidinis balsas“ tarsi „diskutuoja“ su merginų motinomis, draugėmis ar partneriais – taigi, kažkada mesteltos frazės, kad jos esą „storos“ ar „neatitinkančios standartų“ vėliau pastūmėjo įvairių sutrikimų link.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ko gali išmokyti nenusisekę romanai?
Jei susimąstyti apie ateitį net nėra noro, tokie santykiai tik nuodija jums gyvenimą.
Bendros ateities neįsivaizdavimas. Jei santykiai geri ir stabilūs, mes pasitikime partneriu – net jei jis karo korespondentas ar tolimųjų reisų vairuotojas, kurio nebūna namie savaites ar mėnesius, – vis tiek su juo galime planuoti bendrą ateitį. Toksiškuose santykiuose viskas kitaip – jus sieja ne bendra ateitis, o gal tik praeitis, kurioje ieškote pateisinimų, kodėl esate kartu: esą tiek drauge išgyvenote, tiek patyrėte... Jei susimąstyti apie ateitį net nėra noro, tokie santykiai tik nuodija jums gyvenimą.
Manipuliavimas. Kas verčia nenutraukti toksiškų santykių, net jei jaučiamės aklavietėje? Baimė likti vienam – atskleidė tyrimas, kurio ėmėsi kanadiečiai psichologai. Būtent dėl to tiek vyrai, tiek moterys nesiryžta nieko keisti – toliau gyvena skaudinami ir nesuprasti su partneriais, kurie tyliai naikina jų asmenybę. Beje, „toksiškas“ partneris puikiai jaučia kito baimę būti paliktam, ir ta baime manipuliuoja, išsireikalaudamas didesnio dėmesio, nuolankumo ir taikstymosi su esama padėtimi.
