Organizuoti šventines „eglutes“ ir „žiburėlius“ ar atšaukti – beveik Hamleto vertas klausimas, į kurį atsakyti paprašėme ekspertų. Savo rekomendacijas apie įvairias kolektyvų šventes priminė ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Vakarėliai – padidintos rizikos zona
„Pirmiausia, jeigu mes galvojame apie greitai plintančius variantus, kaip kad delta arba omikron (kurio Lietuvoje dar nėra, tačiau bet kada gali atklysti), tai šiomis koronaviruso mutacijomis užsikrėtęs žmogus į aplinką viruso dalelių išskiria daugiau. Ir gali būti žmonės, kurie yra užsikrėtę, bet nejaučia simptomų, arba yra inkubacinis periodas, kuris, kaip žinia, gali trukti keletą dienų. O juk šaltuoju metų laiku visi vakarėliai dažniausiai vyksta ne lauke, bet patalpoje – tai taip pat palanki aplinkybė viruso plitimui,“ – kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, profesorė dr. Aurelija Žvirblienė.
Antras dalykas, į kurį ji atkreipė dėmesį, – žmonės vakarėliuose atsipalaiduoja ir dažnai pro pirštus žiūri į rekomenduojamas prevencines priemones, pvz., kaukes ir atstumų laikymąsi.
„Tai natūralu, juk į vakarėlį tam ir eini, kad atsipalaiduotum. Tačiau tas artimas kontaktas, didelis išskiriamo viruso kiekis, patalpa, kurioje vėdinimas tikrai nebūtinai bus geras, galų gale aptarnaujantis personalas, kuris irgi gali būti užsikrėtęs – visa tai padidina grėsmę plisti koronavirusui. Man apskritai sunku įsivaizduoti vakarėlį, kuriame visi sąžiningai būna su kaukėmis: juk ir geria, ir valgo žmonės, ir bendrauja, glėbesčiuojasi – kontaktas artimas. Vakarėliai tikrai yra padidintos rizikos zona. Tai rodo ir kitų šalių pavyzdžiai: tai, ką mes jau girdėjome iš Norvegijos, kur omikron užsikrėtęs asmuo, dalyvavęs vakarėlyje, užkrėtė kitus,“ – savo nuomonę išsakė prof. A.Žvirblienė.
Vakarėliai tikrai yra padidintos rizikos zona. Tai rodo ir kitų šalių pavyzdžiai.
Kai kurie kalėdinių vakarėlių entuziastai, kaip argumentą jiems vykti, pateikia greituosius ir PGR tekstus. Pasak pašnekovės, profilaktinis tikrinimasis gal ir geras sprendimas, tačiau sunkiai įgyvendinamas. Ypač jei įmonėje yra daug darbuotojų.
„PGR testai tikslesni, bet jų atsakymų reikia palaukti bent jau keliolika valandų ar net parą. Nežinau, ar daug atsirastų norinčių iš anksto (pvz., iš vakaro) pasidaryti testą. Be to, tai kainuoja. Kalbant apie greitąjį antigenų testą, tai jis nėra tikslus – gali neparodyti užsikrėtimo koronavirusu, kol žmogus nėra aktyviai sergantis, t.y. kol jo organizme viruso koncentracija yra palyginti maža. Tačiau toks asmuo jau gali užkrėsti kitus,“ – dėmesį į kai kuriuos aspektus atkreipė specialistė.
Laukas – ne panacėja, bet saugesnis variantas
Kita rekomendacija, kurios kaip šiaudo griebiasi įmonės, sukančios galvas, kaip išgelbėti suplanuotus Kalėdų vakarėlius, yra organizuoti juos lauke.
Ar tai saugiau ir galėtų būti gera alternatyva? Pasak prof. A.Žvirblienės, iš dalies taip, nes lauke, ypač dabar, kai šąla, virusas plinta mažiau.
„Žinoma, laukas yra žymiai saugesnė aplinka. Tačiau, jeigu žmonės glėbesčiuosis, šoks – žodžiu, turės artimą kontaktą, rizika užsikrėsti vis tiek išlieka,“ – kalbėjo pašnekovė.
Ji patarė neapsigauti ir per daug neužsiliūliuoti tuo argumentu, kad įmonės vakarėlyje dalyvaus žmonės, kurie ir paprastai susitinka darbe: „Pasikartosiu, bet vakarėlyje jūs nedirbsite, bet linksminsitės ir atsipalaiduosite. Taigi, kaukės, kurios šiuo metu turėtų būti įprastos visuose darbo kolektyvuose, vakarėlių metu greičiausiai nebus tinkamai naudojamos“.
Žinoma, laukas yra žymiai saugesnė aplinka. Tačiau, jeigu žmonės glėbesčiuosis, šoks – žodžiu, turės artimą kontaktą, rizika užsikrėsti vis tiek išlieka
Patarimai – tik rekomendacinio pobūdžio
15min paklausė, ką gruodį kalėdinius vakarėlius suplanavusioms įmonėms ir įstaigoms rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerijos atsiųstame atsakyme teigiama, kad, esant galimybei, reikėtų iš viso nerengti šventinių vakarėlių darbovietėse, ugdymo įstaigose, taip pat ir nebūtinų renginių savivaldybių teritorijose bei asmeninių švenčių. Ypač tokių, kuriuose susirenka įprastai nesusitinkantys žmonės iš visos Lietuvos ar užsienio valstybių.
„Jei renginio ar vakarėlio atšaukti neįmanoma, patariama juos organizuoti nuotoliniu būdu arba lauke. Na, o jei vis tik renginys organizuojamas, rekomenduojama laikytis šių saugos priemonių:
- Su savimi turėti pakankamą kiekį kaukių bei rankų dezinfekavimo priemonę.
- Kaukių dėvėjimas viešose uždarose patalpose turi būti privalomas. Svarbu nepamiršti ir tinkamai dėvėti kaukes bei periodiškai jas keisti. Pavyzdžiui, vienkartinės medicininės kaukės turi būti dėvimos tik vieną kartą, jas keičiant ne rečiau kaip kas 3-4 valandas ar joms sudrėkus.
- Dėvima kaukė turi dengti du trečdalius nosies, burną ir smakrą.
- Taip pat visiems vakarėlio dalyviams rekomenduojama periodiškai plauti ar dezinfekuoti rankas, vengti net ir švariomis rankomis liesti veidą, akis, nosį;
- Rekomenduojama vengti tiesioginio fizinio kontakto su kitais asmenimis (pvz., rankų paspaudimo, apsikabinimo ir pan.);
- Laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę);
- Jei yra galimybė, reikėtų riboti renginio trukmę, vengti užsiėmimų, kuriuose galimas fizinis kontaktas ar dažnesnis bei intensyvesnis kvėpavimas (pavyzdžiui, šokių, dainavimo);
- Prieš renginį visiems jo dalyviams galima atlikti greituosius savikontrolės testus. Gavus teigiamą rezultatą, registruotis PGR tyrimo atlikimui ir renginyje nedalyvauti.“
Dažnai į įmonės kalėdinį renginį suvažiuoja darbuotojai iš skirtingų įmonės skyrių ir miestų. SAM specialistai pataria, į renginį ir iš jo rekomenduojama vykti individualiai ar su kolegomis, su kuriais įprastai bendraujama. Būnant asmeninėje transporto priemonėje su kitais asmenimis, rekomenduojama dėvėti kaukes.
Jei vakarėlis vis dėlto vyksta patalpose
- Jei renginys vyksta kavinėje, restorane, bare ar kitoje viešojo maitinimo arba apgyvendinimo paslaugas teikiančioje įstaigoje uždaroje erdvėje, tokios paslaugos gali būti teikiamos tik asmenims, turintiems Galimybių pasą.
- Tačiau, jei renginys vyksta išnuomotoje sodyboje ir neteikiamos maitinimo ir kitos kontaktinės paslaugos, Galimybių pasas šventės dalyviams neprivalomas.
„Pandeminių metų patirtys rodo: bendros šventės – ar jos būtų asmeninės, ar įmonės – neretai tampa naujų užsikrėtimų židiniu. Todėl primename, kaip reikėtų elgtis šventėje dalyvavusiems žmonėms po renginio: jei pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) – būtina izoliuotis ir registruotis tyrimui 1808.lt arba skambinant 1808,“ – primena SAM specialistai.
Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad, nesvarbu, kur – patalpoje ar lauke – vyktų vakarėlis, juose draudžiama dalyvauti asmenims, kuriems privaloma izoliacija, taip pat turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių, t.y.: karščiuojant, kosėjant, jaučiant pasunkėjusį kvėpavimą ir pan.
„Atsakymai, nors veikiausiai ne tokie, kokių jau norėtųsi, bet vis tiek su daugiau optimizmo nei pernai. Kad ir be didelių susibūrimų, bet su brangiausiais žmonėmis – pandemijos metu ir tai jau neblogai! Yra tokia, sakyčiau, taikli lietuvių liaudies patarlė – geriau žvirblis rankoj negu briedis girioj“, – savo įraše rašė R.Lingienė.
