ULAC vadovas Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad virusinis hepatitas B (VHB) plinta ne tik per kraują, bet ir lytinių santykių metu. Didžiausią riziką užsikrėsti turi lytiškai aktyvūs, neskiepyti nuo VHB jauni asmenys. Be to, paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad infekcija galima užsikrėsti ir sveikatos priežiūros įstaigose, prisilietus prie užterštų paviršių, jei žmogus odoje turi kad ir nedidelių žaizdelių.
„Europoje hepatito B problema kuo toliau, tuo labiau praranda aktualumą – injekciją kontroliuoja efektyvi vakcina. Lietuvoje visuotinė naujagimių vakcinacija pradėta 1998 metais, vadinasi, visi vyresni nei 15-os metų žmonės yra rizikos grupėje, nes neturi imuniteto hepatitui B“, – konstatavo S.Čaplinskas.
Vyresni nei 15-os metų lietuviai yra rizikos grupėje, nes neturi imuniteto hepatitui B.
Hepatito B perdavimo rizika yra 100 kartų didesnė nei ŽIV infekcijos, tačiau Lietuvoje dažniausiai diagnozuojami tik ūmaus hepatito C atvejai, todėl virusinės hepatito B infekcijos paplitimas statiskoje ir realybėje smarkiai skiriasi.
„Reikia suprasti, kad tai, ką mes žinome, dažniausiai yra tik ledkalnio viršūnė, tačiau mes nematome to, kas yra po vandeniu. Du trečdaliai hepatito B atvejų – tai lėtinės ar besimptomės infekcijos formos. Natūraliai kyla klausimas, kas kelintas žmogus gali gyventi su hepatitu B ar C?“ – retoriškai klausė ULAC direktorius.
Užsikrėsti galima ir per manikiūrą
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 12-as žmogus pasaulyje gali turėti hepatito B ar C infekciją. Keliant tokią prielaidą galima prieiti prie išvados, kad Lietuvoje gali būti 30–90 tūkst. hepatito B nešiotojų. Dar 100 tūkst. žmonių gali būti užsikrėtę hepatitu C.
 |
| Nagų mados savaitė Brazilijoje |
Problema gali tapti dar gilesnė dėl antivakcininio judėjimo. ULAC žiniomis, tėvų sprendimu nuo 2002 metų 5700 naujagimių yra nepaskiepyti nuo hepatito B.
„Nepaisant visos diagnostikos, prevencijos ir organizuojamų projektų, problema išlieka didžiulė. 50 proc. sergančiųjų sudaro narkotikų vartotojai. Tačiau injekcija galima užsikrėsti ir odontologo kabinete, darant pedikiūrą, manikiūrą, tatuiruotę, veriant auskarą ir pan. Todėl kiekvieną tatuiruotę turintį jaunuolį skatinu pasidaryti hepatito C tyrimą“, – kalbėjo privataus medicinos centro „Endemik diagnostika“ gydytoja Dangira Babenskienė.
Ji pabrėžė, kad du trečdaliai hepatito B ir C atvejų nepasireiškia jokiais simptomais, žmogus jaučiasi sveikas ir darbingas.
Tyli, net jei žino, kad serga
Nuo hepatito A pasveiksta beveik 100 proc. pacientų, hepatito B atveju pasveikimo tikimybė sumažėja iki 90 proc. Hepatito C atveju pasveiksta tik 50 proc. ligonių.
Hepatito virusai sukelia ūminę ar lėtinę infekciją, kepenų uždegimą, kepenų cirozę ar net vėžį.
Vieno paciento kepenų transplantacija valstybei kainuoja apie 400 tūkst. litų.
„Todėl būtina infekcijos prevencija ir ankstyva diagnostika. Bėda ta, kad retas žmogus, net žinodamas, kad serga, atėjęs į gydymo įstaigą ar grožio saloną, pasako apie ligą ir įspėja pasisaugoti. Todėl infekcijos plitimą sunku suvaldyti“, – apgailestavo D.Babenskienė.
 |
| Mato Dauginio/15min.lt nuotr. |
Infekcijos – net donorų kraujyje
ŽIV infekcijos paplitimas tarp Vilniaus, Rygos ir Talino narkomanų ryškiai skiriasi. Kiekviename mieste ištyrus po 400 narkomanų paaiškėjo, kad Vilniuje ŽIV infekuotieji sudarė vos 8 proc. Taline ŽIV infekcija nustatyta kas antram tyrimo dalyviui.
Tačiau hepatitą C iš esmės turėjo visi tyrime dalyvavę narkomanai iš Lietuvos – daugiau nei 95 proc. Vilniaus narkomanai hepatitu C užsikrečia per pirmus dvejus narkotikų vartojimo metus. Jie kelia grėsmę ne tik sau, bet ir visuomenei.
„Bėda ta, kad Lietuvoje išlieka gana daug kompensuojamos donorystės. Lyginant 2010 ir 2012 metus, infekcijų atvejų skaičius tarp kraujo donorų išaugo: narkotikus vartojantys žmonės, norėdami gauti piniginę kompensaciją, stengiasi būti donorais. Estijoje ŽIV infekcijos paplitimas keliolika kartų didesnis nei Lietuvoje, tačiau ŽIV infekcija nustatoma vienam iš 20 000 donorų, o Lietuvoje – vienam iš 5000. Netinkamas kraujas niekur nenueina, tačiau jis gali būti tiriamas vadinamajame lango periode, inkubacinėje stadijoje, kai infekcijos dar gali nepastebėti net moderniausi tyrimai“, – kylančių grėsmių neslėpė S.Čaplinskas.
Tėvų sprendimu nuo 2002 metų 5700 naujagimių yra nepaskiepyti nuo hepatito B.
Didžiausias paplitimas – didmiesčiuose
Pernai Lietuvoje užregistruoti 24 susirgimai ūminio ir 9 lėtinio virusinio hepatito B atvejai. Atitinkamai 2011 metais – 60 ir 10. Sergamumo rodiklis ūminiu virusiniu hepatitu B 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 1,8 iki 0,8 atvejų atitinkamai 2011 ir 2012 metais. Aukščiausi sergamumo ūminiu virusiniu hepatitu B rodikliai 2012 metais užregistruoti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse.
Klaipėdos, Marijampolės ir Telšių apskrityse neužregistruota nė vieno susirgimo. Daugiausiai susirgusiųjų užregistruota 25–44 metų amžiaus grupėje. Beveik visi (87,5 proc.) susirgimai ūminiu virusiniu hepatitu B buvo nustatyti asmenims, nepasiskiepijusiems nuo virusinio hepatito B.
