„Palyginus Lietuvos ir kitų šalių tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjamas šeimos medicinos paslaugų geografinis prieinamumas, rezultatus galima daryti išvadą, kad šios paslaugos gyventojams buvo pakankamai gerai pasiekiamos ir dėl atstumo, ir dėl kelionės automobiliu laiko“, – teigia tyrimo atsakinga vykdytoja, Higienos instituto specialistė Sandra Mekšriūnaitė.
Iki artimiausios medicinos įstaigos – 10 minučių kelio
Tyrimo metu Lietuvoje buvo 694 viešosios įstaigos, kuriose buvo teikiamos šeimos medicinos paslaugos. Didžioji Lietuvos gyventojų dalis (2,3 mln., 75,6 proc.) gyveno ne toliau kaip už 2 kilometrų nuo artimiausios šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos. Jeigu iki artimiausios tokias paslaugas teikiančios įstaigos gyventojai keliautų automobiliu, tai 93,3 proc. jų (2,8 mln.) ši kelionė užtruktų 10 minučių arba trumpiau.
Dėl atstumo ir sugaištamo laiko sunkiausia nuvykti į šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą kai kurių Zarasų r., Molėtų r., Biržų r. Ignalinos r., Varėnos r. savivaldybių seniūnijų gyventojams.
Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos 148 vietose, kurios dažniausiai buvo savivaldybių centruose. Maždaug pusė šalies gyventojų (56,8 proc., 1,7 mln.) gyveno ne toliau kaip už 2 kilometrų nuo artimiausios pirminės psichikos sveikatos priežiūros teikiančios įstaigos.
Psichikos sveikatos priežiūra prieinama sunkiau
147 seniūnijose (iš 547, 26,9 proc.) visi gyventojai gyveno už 10 kilometrų arba toliau nuo artimiausios tokias paslaugas teikiančios įstaigos. Iš viso šalyje buvo 656,8 tūkst. gyventojų (21,6 proc.), kurie gyveno už 10 kilometrų arba toliau nuo pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos.
„Taigi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gyventojams buvo mažiau prieinamos nei šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.
Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gyventojams buvo mažiau prieinamos nei šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos.
Sudėtingiausia iki pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų buvo nukakti kai kurių Neringos, Alytaus r., Radviliškio r., Švenčionių r., Kelmės r. savivaldybių seniūnijų gyventojams.
„Atsižvelgiant į tai, kad pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos paprastai yra tik savivaldybių centruose, galima manyti, jog šių paslaugų prieinamumas gyventojams yra gana ribotas. Dėl šios priežasties svarbu, kad šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai būtų kvalifikuoti atpažinti psichikos sveikatos sutrikimus“, – tikina tyrimo vykdytoja.
Tyrimo vykdytoja: gyventojai nebūtinai naudojasi paslaugomis
Jos nuomone, gydytojų kvalifikacija svarbi sprendžiant savižudybių problemą.
„Potencialų savižudišką elgesį turėtų gebėti atpažinti ne tik psichikos sveikatos srities specialistai, bet ir šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad tyrimo rezultatai rodo tik galimybes pasiekti artimiausią šeimos medicinos arba pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą. Tai nereiškia, kad gyventojai naudojasi minėtų įstaigų paslaugomis“, – teigia S.Mekšriūnaitė.
Į tyrimą buvo įtrauktos tik tos įstaigos, kuriose privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams, šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.
