Draudimas yra, alternatyvų nėra
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė ir asociacijos valdybos pirmininkė Lina Gabrijolavičienė, paklausta, kokia šiuo metu yra dulų (gimdyvės padėjėjų, teikiančių nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu) padėtis, išaugusi ar sumažėjusi paklausa, atsakė, kad susiduriama su didele problema, nes jos nebegali patekti į ligonines kartu su gimdyve.
„Antradienį ligoninės vieningai paskelbė, kad su gimdyve neįleidžia absoliučiai nieko nei į gimdyklą, nei į pogimdyvines palatas, jokio lydinčio asmens. Buvo porą savaičių svyravimų – kai kurios leido vieną, kai kuriuos – du lydinčius asmenis, kitur – tik vyrą.
Dulų poreikis yra specifinis, nes man skambina moterys, kurios anksčiau nežinojo, kas yra dula, jos tiesiog telefonu ieško nusiraminimo.
Dulų poreikis yra specifinis, nes man skambina moterys, kurios anksčiau nežinojo, kas yra dula, jos tiesiog telefonu ieško nusiraminimo.
Tai, kad emocinė gimdančios moters būsena yra labai svarbi, daugiau mažiau yra nuostata, kuri ateina ir į Lietuvą. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad yra paskelbtas toks draudimas, bet nėra siūloma jokių alternatyvų, ką daryti toms, kurių terminas yra dabar pat, arba ką daryti, jei tai pirmas gimdymas ar kuo nors sudėtingesnis nei įprastai.
Dar nepajudėjo gimdymas namuose, ta prasme, legali pagalba dar vis nėra išjudinta, nors įstatymui jau yra daugiau nei metai“, – sakė L.Gabrijolavičienė.
„Nėščiųjų poreikiai nustumti į šoną“
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė teigė suprantanti, kad niekas nekaltas dėl susiklosčiusios padėties, tačiau, jos manymu, nėščiųjų poreikiai šiuo laikotarpiu yra nustumti į šoną.
„Ligoninės uždarė nėščiųjų mokyklėles, „online“ yra arba kažkodėl mokami jų seminarai, arba naujų nėra. Niekas nekaltas, kad esame tokioje situacijoje, tiesiog nėščiųjų poreikiai yra labai nustumti į šoną.
Labai svarbu, kad apie juos būtų šnekama ir ieškoma, kaip kitaip joms padėti. Ne sakyti, kad kažkas pagimdė be vyro, tai ir tu pagimdysi, bet ieškoti, kaip padėti, nes gimdymo patirtis daro didžiulę įtaką pogimdyvinei būsenai. Taip mes programuojame depresijas. Dėl šito reikia galvoti, ką sutelkti, ką daryti.
Mačiau, kad Depresijos gydymo centro psichologai paskelbė nuostabią akciją, kai telkia psichologus, kad šie teiktų pagalbą gydytojams, kurie šiuo metu išvis dirba nesuvokiamomis sąlygomis. Bet gimdyvės lieka kažkur šone“, – kalbėjo L.Gabrijolavičienė.
Nėščiųjų poreikiai yra labai nustumti į šoną. Labai svarbu, kad apie juos būtų šnekama ir ieškoma, kaip kitaip joms padėti.
Išgirdusi, kad gimdymo namuose, pasak medikų, stengiamasi gimdyvėmis pasirūpinti kuo geriau, pašnekovė sakė:
„Tikiuosi, kad taip ir yra. Bet šioje situacijoje tikrai galime prisiminti, kad emociškai mūsų visuomenė yra neraštinga. Ir akušerės nėra kuo nors išskirtinės. Jos lygiai taip pat įtampos sąlygomis nemoka tvarkytis su savo emocijomis.
Joms užkrauti tą pareigą pasirūpinti dar ir gimdyvių kur kas aukštesnio lygio nerimu be paruošimo? Ar joms (akušerėms – red.) teikė kas nors konsultacijas, kaip tai daroma? Ne.
Nes jos, mokydamosi, nesimoko psichologijos, konfliktų valdymo, bendravimo įtampos metu, ir dabar ant jų griūva šita atsakomybė, dabar joms reikia susitvarkyti pačioms vienoms. Čia tokia tiksinti bomba.“
Ieško sprendimo ir kviečia „nenurašinėti“ gimdyvių
Paklausta, kokį mato sprendimą šioje situacijoje, L.Gabrijolavičienė mano, kad pirmiausia šią problemą reikėtų viešinti.
„Mano supratimu, problemą reikia viešinti, kad tai yra svarbu, ir labai svarbu tai daryti be kaltinimo, nes gydytojai tikrai nekalti dėl šitos situacijos. Tiesiog taip yra. Ir labai svarbu suprasti, kad gimdyvių emociniai poreikiai yra ne antrinis, o pirminis poreikis gimdymui.
Dar nesu iki galo sugalvojusi formato, ką padaryti, kaip į jas atkreipti dėmesį, kaip pasakyti, kad palikti jas visai be nieko nėra sprendimas. Svarstau, prie ko jungtis, ar kokius savanorius įtraukti, ar su psichologais, ar su moterų pagalbos linija, ar su kuo čia kooperuotis, kad būtų galima kurti kokią nors bazę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nacionalinis savanorių koordinavimo centras kviečia registruotis ir padėti kitiems: mes stiprūs kartu
Bet pirmiausia reikia vesti į tą sąmoningumą, nes kažkaip, kad gydytojams reikia pagalbos, daugiau mažiau kiekvienam aišku, o kur paliktos gimdyvės – ne kiekvienam aišku. Daug kas vis tiek nurašo, kad, ai, pakentės ir pan. Labai daug ko nežinau, tik suprantu, kad visiems reikia susitelkti ir nenurašinėti ant to, kad mano problema didesnė negu tavo“, – sakė pašnekovė.
Gimdyti be pagalbos, nepasiruošus namuose yra tikrai neracionalus sprendimas.
Paklausta, gal teko pastaruoju metu girdėti ką nors apie gimdymus namuose, atsakė, kad tik iš feisbuke esančių grupių galėtų spėti, jog galbūt kažkas tai svarsto.
„Bet gimdyti be pagalbos, nepasiruošus namuose yra tikrai neracionalus sprendimas. Ta prasme, jei tai daroma iš baimės, kad kitur bus blogiau, o ne dėl to, kad tai yra mano pasirinkimas ir suprantu, ką darau, tai katastrofa“, – teigė pašnekovė.
Pašaliniai neįleidžiami, gimdymai vyksta įprastai
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė patvirtino, kad gimdymo namai laikosi karantino sąlygų – pašaliniai žmonės neįleidžiami, tik gimdyvės, personalas dirba pilnu tempu.
„Karantinas yra karantinas. Gimdymas yra gimdymas, planuotas ar neplanuotas prieš dešimt mėnulio mėnesių, jis vis tiek įvyksta. Dirbame pilnu tempu, kaip ir dirbome, tik viena pas mus skiriasi, kad neįleidžiame pašalinių, taip pat neguldome su vyru.
Kiekviena gimdo ir priimame kiekvieną gimdyvę. Guldome visas. Stengiamės atsakyti į visus klausimus, moterims padėti, jas paguosti.
Konsultacinis centras irgi dirba, planine tvarka priimame visas nėščiąsias – pagal reglamentą mums tai priklauso daryti, nes nėščiąją labai greit gali pražiūrėti. Tik planinių ginekologinių operacijų nedarome“, – paaiškino K.Mačiulienė.
Ji taip pat pridūrė, kad šiuo laikotarpiu taip pat yra kiek pakitusi moterų priėmimo tvarka – jos, atvykusios į gimdymo namus, turi užpildyti specialią formą, ar pastarųjų 14 dienų laikotarpiu nebuvo kur nors išvykusios.
„Bet niekas paskutinėmis savaitėmis nevyksta kur nors į užsienį, tai mūsų padėtis su nėščiosiomis šiuo atžvilgiu yra geresnė. Taip pat kiekvienai matuojame temperatūrą, bet tai darydavome ir anksčiau. Viskas vyksta taip pat, tik tiek, kad surenkame tą epidemiologinę anamnezę“, – sakė pašnekovė.
Į Vilniaus gimdymo namus jokie lankytojai nepriimami, tačiau siuntinius nėščiosioms galima perduoti. „Priimame visus siuntinukus, yra sudarytos sąlygos juos priduoti. Stengiamės juos kuo greičiau pristatyti moteriai į palatą“, – apie pakitimus pasakojo K.Mačiulienė.
Kol kas nė viena nesiskundė
Vilniaus gimdymo namų vadovės teigimu, kol kas nesulaukta jokių moterų skundų, kad ligoninėje guli vienos be vyrų.
„Nebuvo nė vienos nepatenkintos, kad yra be vyrų, visos labai pasitiki, mes irgi stengiamės joms padėti, geranoriškai paaiškiname, kad vyrams negalima. Kol kas nei su lankytojais (kad negali eiti į ligoninę – aut.), nei su moterimis problemų neturėjome.
Ne karantino laikotarpiu pretenzijų, skundų sulaukdavome kur kas daugiau, kad seselė neprisistatė ar nenusišypsojo ir pan. Tokių paprastų. O dabar viskas tolerantiškiau ir paprasčiau“, – sakė pašnekovė.
Nebuvo nė vienos nepatenkintos, kad yra be vyrų, visos labai pasitiki, mes irgi stengiamės joms padėti.
Pasak jos, išimtį dėl buvimo kartu su gimdyve galbūt tektų daryti, jei į gimdymo namus atvyktų moteris, turinti specialių poreikių, ir jai reikėtų žmogaus, kuris ją prižiūrėtų. Tačiau kol kas tokių atvejų Vilniaus gimdymo namuose nebuvo.
K.Mačiulienės teigimu, visų Lietuvos miestų gimdymo namuose turėtų būti taikomos karantino sąlygos, bet pasakyti, ar visos ligoninės to laikosi, ar turi išimčių, gali tik kiekviena jų.
„Pas mus viskas taikoma karantino sąlygomis. Jei moteris nori apsisaugoti ir prašo medicininės kaukės, duodame. Kol kas visko turime, visko užtenka. Be to, jeigu pritrūktų kaukių, esame pasisiuvę aštuonių sluoksnių marlines kaukes. Jas galima dezinfekuoti ir visur, taip pat operacinėje, naudoti. Bet dar jų nenaudojome.
Kas kartą nėščiosioms kalame į galvą, kad reikia plautis rankas, daryti tai prieš apžiūrą ir po jos, jas dezinfekuoti. Priėmimo kambary patys naudojame respiratorius, jei kartais susidurtume su karščiuojančia nėščiąja“, – apie tai, kaip saugomasi aplink siaučiant koronavirusui, pasakojo Vilniaus gimdymo namų direktorė.
Ką reikėtų žinoti nėščiosioms arba žindančioms?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo tinklalapyje yra nurodžiusi, ką reikėtų žinoti nėščiosioms arba žindančioms moterims, kurioms įtariama arba patvirtintas koronavirusas (COVID-19).
Nėščiosioms galima didesnė rizika. SAM teigimu, patvirtintų patikimų tyrimų apie didesnį nėščių moterų imlumą COVID-19 kol kas nėra. Nėštumo metu organizme vyksta imunologiniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali padidinti nėščiųjų imlumą virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, taip pat ir COVID-19.
Remiantis kitų su koronavirusu susijusių infekcijų (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) ir Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (MERS) ir kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, pavyzdžiais, nėščiosios gali turėti didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma, sergamumas ir mirtingumas nėščiųjų grupėje gali būti didesnis lyginant su bendrąja populiacija. Siekiant išvengti bet kokios virusinės infekcijos, nėščiosioms rekomenduojama dažnai plauti rankas ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Nėštumo komplikacijos dėl koronaviruso. Duomenų apie nėštumo komplikacijas moterims, užsikrėtusioms koronavirusu, nėra. Kitos koronavirusų sukeltos infekcijos (SŪRS, MERS) siejamos su persileidimu ir vaisiaus žūtimi. Karščiavimas pirmame nėštumo trečdalyje gali padidinti tam tikrų apsigimimų riziką.
Viruso perdavimas naujagimiui. Manoma, kad dažniausiai COVID-19 sukeliantis virusas perduodamas artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu per orą su kvėpavimo takų sekretų lašeliais. Ar nėščioji gali perduoti virusą savo vaisiui ar naujagimiui vertikalios transmisijos būdu (prieš, per ar po gimdymo), vis dar nėra žinoma.
Tačiau keliuose nedideliuose naujagimių, gimusių COVID-19 sergančioms moterims, tyrimuose, nei vienam naujagimiui COVID-19 nustatyta nebuvo. Be to, ištyrus vaisiaus vandenis ir motinos pieną virusas neaptiktas. Vertikali transmisija taip pat nenustatyta ir kitų koronavirusinių infekcijų (MERS, SŪRS) atvejais.
Viruso įtaka naujagimio sveikatai ir vystymuisi. Šiuo metu informacijos apie tolimąsias komplikacijas naujagimiams, sirgusiems COVID-19 ar gimusiems moterims, sirgusioms COVID-19, nėra. Neišnešiotumas ir mažas gimimo svoris siejami su ilgalaikiu poveikiu naujagimio sveikatai.
Ar virusas perduodamas per motinos pieną? Nors apie COVID-19 plitimą informacijos trūksta, manoma, kad koronavirusas perduodamas nuo žmogaus žmogui artimo sąlyčio metu. Tai dažniausiai vyksta per orą su kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami, panašiai kaip plinta gripas ir kiti virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai.
Atliktuose nedidelės imties tyrimuose, COVID-19 sergančių moterų piene viruso nustatyta nebuvo. Informacijos, ar virusas gali būti perduodamas su motinos pienu naujagimiui, nėra.
Rekomendacijos krūtimi maitinančioms mamoms, kurioms patvirtintas ar įtariamas COVID-19. Geriausias būdas maitinti kūdikį – žindyti krūtimi. Tačiau nesant patikimų duomenų apie COVID-19, kaip pradėti ar tęsti žindymą, turėtų nuspręsti motina, pasitarusi su savo šeima ir sveikatos priežiūros specialistais.
Motina, kuriai patvirtintas COVID-19, arba yra kvėpavimo takų infekcijos simptomų, turėtų imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad neužkrėstų savo naujagimio virusu. Būtina nusiplauti rankas prieš liečiant kūdikį ir, jei įmanoma, dėvėti veido kaukę žindant krūtimi.
Jei motinos pienas nutraukiamas rankomis arba elektrine krūties pompa, motina turėtų nusiplauti rankas prieš liesdama pompos ar buteliuko dalis ir laikytis pompos valymo rekomendacijų po kiekvieno naudojimo. Jei įmanoma, apsvarstykite galimybę, kad jūsų pienu kūdikį pamaitintų kitas patikimas asmuo.
