Tendencija buvo pastebėta dar prieš 100 metų
Kaip paaiškino „InMedica“ klinikos genetikas prof. Danielius Serapinas, farmakogenetinis tyrimas gali parodyti, kokiu greičiu konkretaus žmogaus organizme vaistai bus skaidomi ir kokiu stiprumu jie veiks. Tai reiškia, kad vienam žmogui, kad būtų pasiektas norimas efektas, gali užtekti ir ketvirtadalio įprastos dozės, o kitam gali reikėti net dvigubos dozės.
„Skirtingas vaistų poveikis skirtingiems žmonėms praktiškai buvo žinoma jau maždaug prieš 100 metų, liaudies medicinos laikais. Buvo pastebėta, kad vieniems žmonėms žolelių nuovirą reikia gaminti penkias valandas, kad būtų gauta labai didelė jo koncentracija, nes tik tuomet jis turės poveikį. Kitiems žmonėms net silpna žolelių koncentracija sukeldavo didelę organizmo reakciją. Pavyzdžiui, net nuo mažos gudobelių dozės žmogui sulėtėdavo pulsas, sumažėdavo kraujospūdis. Taigi jau tada buvo žinoma, kad į tą pačią veikliosios medžiagos dozę žmonių organizmai reaguoja skirtingai.
Atsiradus genomo erai, maždaug prieš 20 metų, kai buvo nusekvenuotas (nuskaitytas) žmogaus genomas ir išaiškinta visa žmogaus genų seka, paaiškėjo, kad tam tikri genai yra atsakingi už fermentus, kurie kepenyse skaido vaistus bei kitas medžiagas“, – pasakojo medikas.
