Į ligoninę paguldyta moteris vos neišsikvietė greitosios, kad gautų vaistų

Į 15min redakciją kreipėsi skaitytoja, pašiurpusi nuo Vilniuje šiuolaikinių reikalavimų seniai neatitinkančiame pastate įsikūrusio Žvėryno infekcinių ligų stacionaro. Ji nelinkėtų niekam čia pakliūti, kadangi, jos manymu, ligoninė neturi nei normalių patalpų, nei žmonių, kurie tinkamai pasirūpintų pacientais, nei vaistų, kurių jiems reikia.
Vilniaus infekcinių ligų stacionare
Vilniaus infekcinių ligų stacionare / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Moteris buvo prašoma pakentėti iki ryto

„Šiuo metu ten guli man artima moteris, turinti sveikatos problemų. Ji paguldyta prieš Naujuosius su įtariama gripo atmaina, tačiau moteris turi ir kitų bėdų – skrandžio bei kraujospūdžio problemų.

Daktaras ją aplanko kartą per dieną, pacientė, turėdama aukštą kraujospūdį, negauna jokių vaistų jam mažinti, nes ligoninė jų neturi. Negana to, ji dar ir apsinuodijo jų maistu, o ligoninė neturi net paprasčiausių skrandžio lašų ar anglies tablečių. Niekam net nešovė į galvą pasiteirauti, kokių dar sveikatos problemų žmogus turi. Neįdomu buvo, kad ji turi skrandžio opą, o buvo duodamas toks pats maistas, kaip ir visiems.

Moteris jau pati norėjo kviesti greitąją, kadangi ten niekas jai niekuo nepadeda ir sako tyliai pasėdėti iki ryto. Ar už tai mokame mokesčius, kad, susidūrus su sveikatos problemomis, būtų prašoma tyliai sėdėti iki ryto? Norėčiau, kad tai būtų paviešinta ir daugiau niekam netektų gultis į palatą su mediniais langais, į ligoninę, kurioje nėra nei vaistų, nei daktarų, todėl belieka tik arba tyliai pakentėti, kaip prašo personalas, arba pačiai kviestis greitąją pagalbą“, – pasakojo 15min skaitytoja.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus infekcinių ligų stacionare
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus infekcinių ligų stacionare

Ligoninė jau turėjo būti iškeldinta

Prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone esanti ligoninė įsikūrusi pastate, kuris statytas praėjusio amžiaus pradžioje. Kadangi infekcinės ligos nėra prestižinės – visose ligoninėse šie skyriai labiausiai apleisti ir nesulaukia dėmesio ir paramos iš šalies, kaip, tarkime, vėžys, – reikalingi remontai neatliekami jau kelis dešimtmečius. Natūralu, kad patekęs čia jautiesi kai kelionėje laiku atgal: 40-čiai viduriuojančių ligonių yra vos trys tualetai.

2015 m. vasarą tuometinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad Vilniaus infekcinių ligų stacionaras iš prastos būklės pastatų Žvėryne į naujas patalpas Santariškėse turėtų persikelti 2016 metų pabaigoje.

Tai turėjo būti pirmas keliose Vilniaus vietose išsidėsčiusios Tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės rekonstravimo etapas.

„Iš Žvėryno iškeldinamai ligoninei yra numatyta 50 lovų, taip pat yra numatytos lėšos, jų poreikis yra per 2 mln. eurų, ir yra pakeitimai, leidžiantys jau nuo 2016 metų pradžios įsigyti įrangą ir aparatūrą, reikalingą ligoninei funkcionuoti“, – tuomet teigė ministrė.

Modernus pastatas turėtų atitikti visus šiuolaikinius reikalavimus infekcinių ligų gydymui, turėti naują infrastruktūrą infekcinių ligų ir tuberkuliozės gydymui, kad būtų užtikrintas toks gydymas, koks priklauso Europoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus infekcinių ligų stacionare
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus infekcinių ligų stacionare

Ligoniams teks pakentėti iki 2018-ųjų

„Šiuo metu visi procesai dėl Žvėryno infekcinės ligoninės stacionaro perkėlimo vyksta taip, kaip numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme: Santariškių klinikos iš savo lėšų nupirko projektavimo paslaugas, 2016 m. jau parengtas techninis projektas ir lapkričio 30 d. gautas statybos leidimas. Taip pat, kaip numatyta, iki praėjusių metų pabaigos pradėta pastato, esančio Santariškių g. 14, rekonstrukcija, pašalinta dalis antžeminių konstrukcijų.

2017 m. darbai taip pat numatyti pagal suplanuotą finansavimą – pradėti statybas. Jeigu situacija nepasikeis, statybas numatyta baigti 2018 m.“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Į klausimą, ar į naujas patalpas perkeltai ligoninei pasikeis ir jos finansavimas ir pacientams neteks susidurti su panašiomis situacijomis, kaip minėtoji, L.Bušinskaitė-Šriubėnė teigė, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos finansuojamos pagal diagnostiškai susijusių grupių (DRG) sistemą, kurios kainodara nuolat tobulinama. Ligos gydymo kodas ir jos gydymo kaina sudaroma pagal pagrindinę diagnozę, komplikacijas, gretutines ligas ir intervencijas.

„Tačiau gydant vyresnio amžiaus, daugybe ligų sergantį pacientą dažnai nebūna galimybių vienu metu gydyti visas jo ligas, todėl gydoma pagrindinė liga. Kitų ligų gydymo planą koordinuoja šeimos gydytojas. Besigydant ligoninėje visi jos skyriai, taip pat ir infekcinių ligų, yra pasiruošę suteikti skubią pagalbą ir esant gretutinei ligai“, – teigė pašnekovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų