Burnos džiūvimas, galvos svaigimas – tai pirmieji vandens trūkumo simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti. Lauke dirbantys žmonės netenka daugiau skysčių. Medikai sako, kad be įprasto dviejų litrų vandens kiekio suaugusiam žmogui per dieną reikėtų skysčių gerti papildomai, atsižvelgiant į tai, kaip stipriai jis prakaituoja.
Pagerės pacientų gydymo sąlygos
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas chirurgijai Antanas Pauliukas sako, kad vasarą dėl karščių pacientų daugiau, todėl tenka sunkiai dirbti. Tačiau ligoninėje yra ir kuo pasidžiaugti. Šiuo metu vyksta kardiologinių skyrių ir kardiologinės reanimacijos remontas. Planuojama, kad Kardiologijos skyriuje bus įrengtos intensyvios stebėsenos palatos, o tai pagerins pacientų gydymo sąlygas. Šiuo metu itin sunkios sąlygos Kardiologinės reanimacijos skyriuje.
„Nefrologijos skyrius jau seniai restauruotas. Jame atkurtas hemodializių poskyris, todėl gydymo sąlygos yra puikios. Kiek sudėtingesnės sąlygos yra Neurologijos skyriuje, nes jame daug pacientų. Labai padaugėjo žmonių, ištiktų insulto. Kadangi į ligoninę plūsta pacientai ir iš aplinkinių rajonų, Neurologijos skyrių būtų tikslinga remontuoti“, – kalbėjo A. Pauliukas.
Karštyje – pavojinga
Dauguma poilsiautojų vasarą leidžia laiką prie vandens telkinių. Akinanti saulė ir svilinantis karštis neretai poilsiautojams apsuka galvas. Norėdami atsigaivinti, žmonės lenda net į nepažįstamus telkinius, todėl nelaimių kartais nepavyksta išvengti. Gydytojai sako, kad šiemet dar nebuvo skendimo aukų, tačiau gyventojus vis tiek reikia perspėti. „Jei žmogus skendo ir artimieji jam laiku suteikė pagalbą, dar nereiškia, kad jau viskas gerai. Kadangi į plaučius patenka gėlo vandens, jie išburksta ir kyla pavojus gyvybei. Vanduo, patekęs į kraują, sukelia hemolizę. Todėl ir skatiname visus, kurie skendo, nedelsiant kreiptis į ligoninę, kad juos apžiūrėtų specialistai“, – sako I kardiologijos skyriaus vedėjas gydytojas kardiologas Romaldas Stankevičius.
Pramogos prie vandens sukelia ir daugiau sveikatos problemų. Nors ilgai būti karštyje medikai nerekomenduoja, pasak R. Stankevičiaus, neįmanoma žmonėms uždrausti mėgautis vasariškais malonumais. „Jauni žmonės dar spės pagalvoti apie savo sveikatą. Vėliau, nori to ar nenori, visiems tenka pradėti rūpintis savo sveikata ir laikytis gydytojų nurodymų. Vargiai pamatysime vyresnio amžiaus žmogų, kuris kaitinasi saulėje ar dirba per patį dienos karštį. Vyresni žmonės dažniausiai keliasi anksti ryte ir tada visus savo darbus lauke nudirba“, – sako R. Stankevičius.
Kad būtų padidėjęs insultų ar infarktų skaičius, neužfiksuota, tačiau dėl širdies ritmo sutrikimų žmonės į medikus per karščius kreipiasi dažniau.
Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas teigia, kad šiais metais perkaitusių saulėje taip pat nebuvo. „Pabrinksta smegenys, atsiranda traukuliai, organizmas nesusitvarko su aukšta temperatūra, nesugeba išgarinti reikiamo kiekio šilumos. Kadangi žmonės įpratę ilsėtis karštyje ir neretai vartoja alkoholį, padidėja rizika patirti ir saulės, ir šilumos smūgį“, – aiškina A. Kazlauskas. Labiau karštis veikia antsvorio turinčius žmones.
Geria per mažai skysčių
Gydytojai sako, kad žmonės dažnai vasarą išgeria per mažą kiekį skysčių. Netekus 20 procentų organizmo skysčių, pasiekiama mirtina žmogui riba. Neretai vasarą į ligoninę atvežtiems pacientams tenka lašinti skysčius. Gydytojai nuogąstauja, kad kai kurie žmonės nesuvokia, jog karštą dieną kava ir alkoholis ne tik nepapildo organizme trūkstamų skysčių kiekio, bet dar ir skatina skysčių išsiskyrimą. Net jaunam žmogui karštą dieną – pirtis ir alus – pavojingas derinys, o staigi temperatūrų kaita, kai perkaitus paplūdimy neriama į šaltą vandenį, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Tokie temperatūrų svyravimai, pasak gydytojo A. Kazlausko, neretai pažadina herpes virusą ar kitas virusines ligas. Todėl medikai pataria klausyti organizmo skleidžiamų signalų.
„Troškulys, burnos džiūvimas, galvos svaigimas. Kai dehidratacijos lygis dar padidėja, žmogus gali tapti ir nesąmoningas. Žmogus turi žinoti, kada jam reikia papildyti skysčių kiekį organizme. Per daug skysčių organizmui niekada nebus – jis moka kontroliuoti savo veiklą ir tinkamai paskirstyti perteklių“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas nefrologas Donatas Tamošaitis.
