L.Steponavičienė tvirtina – priimta naujoji tvarka bet kuriuo atveju yra pasiekimas, nes gimdymai namuose buvo priimami ir iki šiol, tačiau tai šeimoms negarantavo, kad gimdymo metu juos prižiūrės kvalifikuoti specialistai.
„Dar galbūt norėtųsi kitų dalykų, kurie, tikiuosi, atsiras su laiku. Pavyzdžiui, kad ta paslauga būtų kompensuojama ir kad šeimoms nereikėtų už ją mokėti arba bent jau nereikėtų mokėti daug. Dar būtų noras (bet tai taikoma visai akušerijos sričiai Lietuvoje), kad specialistai turėtų daugiau empatijos ir būtų labiau gerbiamos pacientų teisės“, – LRT tvirtina L.Steponavičienė.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Anželikos Balčiūnienės, sunku pasakyti, kiek šiuo metu, kol paslauga nėra kompensuojama, ji galėtų kainuoti. Kaip teigia pašnekovė, kol kas buvo tik atsižvelgta į tokių paslaugų kainas užsienyje, kur jos svyruoja apie 500 eurų.
„Bet tai priklauso nuo to, kokia apimtimi paslauga buvo teikiama. [...] Turiu galvoje, kad gali būti tik konsultacijos ir pagalba gimdant, gali būti konsultacijos ir pagalba po gimdymo, akušerio vizitavimas gimdyvės ir naujagimio namuose“, – nurodo A.Balčiūnienė.
Anot A.Balčiūnienės, tarptautinė patirtis rodo, kad kai kuriose šalyse gimdančių namuose skaičius svyruoja nuo 0,1 iki 4 proc.
Naujoji tvarka reglamentuoja, kad paslaugą suteikiantis specialistas privalo turėti ne trumpesnę kaip dvejų metų darbo patirtį, būti priėmęs ne mažiau kaip 50 gimdymų. Be to, paslauga namuose gali būti suteikiama tik tuo atveju, jeigu per 30 minučių gimdyvę, esant reikalui, galima pristatyti į atitinkamas paslaugas teikiančią įstaigą. Gimdyti namuose taip pat rekomenduojama tik toms moterims, kurios yra visiškai sveikos ir neturėtų patirti komplikacijų.
Norinčiųjų teikti tokias paslaugas kol kas neatsirado
Nors įsakymą sveikatos apsaugos ministras pasirašė dar sausio pradžioje, iki sausio 28 d. nė viena įstaiga nesikreipė dėl galimybės gauti reikiamą akreditaciją.
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė L.Steponavičienė tvirtina, kad asociacija kreipėsi į skirtingas šalies ligonines su užklausa, ar jos ketina teikti gimdymo namuose paslaugą. Kaip teigia L.Steponavičienė, kai kurios įstaigos į klausimą atsakyti dar nespėjo, tačiau tos, kurios atsakymą pateikė, tokia galimybe, panašu, nesidomi.
„Šeimų už gimdymo natūralumą asociacija („naminukų“ asociacija) kreipėsi į ligonines prieš porą savaičių būtent su klausimu, ar teikia, ar planuoja teikti tokią paslaugą. Iš tų ligoninių, kurios atsakė, kol kas nė viena ligoninė neatsakė, kad planuoja teikti, išskyrus Vilniaus gimdymo namus, kurie pasakė – jeigu pas juos atsirastų akušerių, kurios norėtų tokį darbą dirbti, tada galbūt jie ir sieks gauti licenciją ir su laiku gal teiks tokią paslaugą“, – LRT RADIJUI komentuoja L.Steponavičienė.
Kol kas, pastebi pašnekovė, tai yra vienintelė įstaiga, kuri atsakė galimai svarstysianti tokią galimybę. Vilniaus Antakalnio ligoninė bei Kauno ligoninės atsakymų antradienio rytą dar nebuvo pateikusios: „Panašu, kad nėra labai patraukli tokia idėja ir panašu, kad gal vis dėlto pirmoji, kas tokią paslaugą pradės teikti, vis dėlto turės būti kokia nors privati iniciatyva.“
SAM atstovė atkreipia dėmesį, kad gimdymo namuose paslauga nėra paplitusi ir užsienio valstybėse, kur ji teikiama daug seniau. Anot A.Balčiūnienės, tarptautinė patirtis rodo, kad kai kuriose šalyse gimdančių namuose skaičius svyruoja nuo 0,1 iki 4 proc.
Akušerė, sveikatos politikos magistrė I.Girdvainienė, kuri priklauso Lietuvos akušerių sąjungai, tvirtina – akušeriai šią žinią sutinka džiugiai, tačiau didelio entuziazmo iš tiesų nėra: „Žinoma, akušeriai tikisi, kad parengus tvarką išvengsime nekvalifikuotos pagalbos (ką šiandien turime) ir suteiksime kvalifikuotą, saugią pagalbą, kuri bus tęstinė – galėsime suteikti ir pogimdyvinę priežiūrą. Kai klausiate kokie nusiteikimai, tai yra dar daug klausimų ir pačioms akušerėms.“
Kaip vieną iš kliūčių I.Girdvainienė nurodo darbo organizavimą. Anot akušerės, jeigu specialistas dirba gimdymo skyriuje, jis turi darbo grafiką, kuriuo vadovaujasi. Numatyti, kada prireiks priimti gimdymą namuose – neįmanoma.
Pati I.Girdvainienė tvirtina neketinanti ir niekada neketinusi kreiptis dėl galimybės teikti tokią paslaugą. Taip pat apie tokius svarstymus nėra girdėjusi iš kolegų: „Dirbu Vilniaus gimdymo namuose ir kol kas iš kolegių negirdžiu poreikio. Dirbu kaip laktacijos specialistė, bet tenka draugauti su akušerėmis, girdėti. Iš akušerių sąjungos taip pat negirdžiu tokio poreikio. Iš tikrųjų dar vis tiek per mažai atsakyta, per mažai išaiškinta specialistėms, kad būtų noras tame dalyvauti.“
Paklausta, ar šiais metais kokia nors šeima jau galėtų pasinaudoti paslauga gimdyti namuose, I.Girdvainienė LRT RADIJUI teigia abejojanti: „Tikrai nemanau. Tai asmeninė mano nuomonė, kad šiemet dar negims vaikas namuose. [...] Vis dėlto dar labai daug reikia išspręsti patiems specialistams.“
Akušeriai šią žinią sutinka džiugiai, tačiau didelio entuziazmo iš tiesų nėra.
Profesorė: naujausi tyrimai nepagrindžia, kad gimdyti namuose – nesaugu
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rūta Nadišauskienė tvirtina naująją tvarką vertinanti labai teigiamai: „Labai džiaugiuosi, kad pagaliau mums pavyko susėsti, aptarti, reglamentuoti ir dekriminalizuoti gimdymą namuose. [...] Įvairiems medikams, įvairioms grupėms tai skamba skirtingai. Tikrai yra susipriešinimo ir tokio manymo, kad žmonės, kurie planuoja gimdymą namuose, elgiasi labai neatsakingai. Manau, tai nepagrįsta mokslu.“
R.Nadišauskienė argumentuoja – naujausi tyrimai nepagrindžia, kad gimdymas namuose nėra saugus. Be to, moterys gimdyti namuose renkasi dėl įvairių priežasčių: „Kai kurios namuose gimdo visai ne todėl, kad nori gimdyti namuose, bet tiesiog yra tokie reguliavimai – jeigu neturi, negali patekti į stacionarą, tau pasiūlomas gimdymas namuose. Priežasčių yra skirtingų ir čia nereikėtų visko suplakti į vieną.“
L.Steponavičienė tvirtina, kad atlikta apklausa parodė, jog dalis moterų gimdymą namuose Lietuvoje nori pasirinkti dėl anksčiau patirtų neigiamų emocijų ar net fizinio smurto gimdymo metu.
„Kaip tik 2018 m. pabaigoje mes darėme moterų apklausą ir klausėme apie jų gimdymo patirtis būtent žmogaus teisių aspektais. Surinkome atsakymus iš daugiau kaip 3 tūkst. moterų. Per pastaruosius trejus metus moterys iš tiesų turėjo neigiamų patirčių. [...] Jeigu žiūrėtume į patyčias ligoninėse, kai kuriose ligoninėse 18 proc. gimdžiusių moterų teigė patyrusios patyčias iš personalo“, – nurodo L.Steponavičienė.
Skirtingose ligoninėse nuo 3 iki 10 proc. moterų patyrė ir fizinę prievartą, kai gimdymo metu buvo jėga skečiamos kojos, spaudžiamas pilvas ar gimdymo metu moteris buvo verčiama į kitą padėtį. Dar nuo 8 iki 18 proc. gimdyvių skirtingose ligoninėse patyrė gąsdinimą, dar 11–30 proc. – psichologinį spaudimą.
„Ką aš labiausiai girdžiu, tai kad moterys nori būti savo gimdymo šeimininkės. Jos nori gauti gimdymo pagalbą, o ne gimdymo valdymą, vadovavimą. Yra tarsi lūkestis – jeigu bus mano namai, tai bus ir mano taisyklės. Gal tai yra svarbiausia“, – svarsto L.Steponavičienė.
Sveikatos apsaugos ministras šių metų pradžioje patvirtino gimdymo namuose tvarką. Tokia paslauga suteikiama, jeigu tai leidžia moters sveikata ir gimdymo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
