Apsilankiusi Kauno GMP stotyje 15min žurnalistė pasidomėjo, kaip šiuos sparčiai artėjančius pokyčius yra pasiruošę priimti šios stoties darbuotojai. Susidarė įspūdis, kad jie pokyčių nesibaimina, priešingai – džiaugiasi, kad vis didesnėje šalies dalyje bus naudojama vienoda skambučių priėmimo sistema.
„Mūsų visų tikslas bendras – suteikti kokybišką medicininę pagalbą. Nėra skirtumo, ar dispečeris sėdės Kaune, ar kitoje vietoje. Svarbiausia, kad vietoj daugybės dispečerinių bus sukurta viena iškvietimų ir audito sistema. Pasipiktinimas gali kilti nebent tais atvejais, kai žmogus neįvertina šiuolaikinių techninių galimybių. Sistema, kurią mes taikome, orientuota į paciento saugumą“, – pabrėžė Kauno miesto GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad bet kas gali dirbti dispečeriu, D.Ieškienė atsakė, kad būtent taip yra kitose šalyse. Diegiant sistemą Lietuvoje buvo nuspręsta tokios praktikos netaikyti.
Užsienyje dispečeriai – ir be medicininio išsilavinimo
Ne vienerius metus naudojamą amerikietišką standartizuoto protokolo modelį 15min pristatė GMP auditorė Daiva Ieškienė. Standartizuotas protokolas – tai visas situacijas apimantis klausimynas, be kurio savo darbo neįsivaizduoja nė vienas čia dirbantis. Pagal protokolą paskambinus į GMP, atsiliepusi darbuotoja visų pirma paklaus jūsų adreso ir telefono numerio, tad net nutrūkus pokalbiui galės išsiųsti medikus.
Yra 33 protokolai (temos), kuriuose nurodyti pagrindiniai klausimai. Dispečerio tikslas – išgirsti žmogų, teisingai užduoti klausimus ir užregistruoti informaciją. Tai yra dviejų žmonių darbas, tad svarbu, kad skambinantis į klausimus atsakytų kuo tiksliau. Sistema pateikia ne tik klausimus, bet ir patarimus, kaip elgtis tam tikrose situacijose, pvz., užspringus. Sistemos tikslas – išvengti žmogiškųjų klaidų.
Paklausta, ar tai reiškia, kad bet kas gali dirbti dispečeriu, D.Ieškienė atsakė, kad būtent taip yra kitose šalyse. Diegiant sistemą Lietuvoje buvo nuspręsta tokios praktikos netaikyti.
„Nusprendėme, kad medicininis išsilavinimas yra svarbus. Šiuolaikiniai žmonės labai išsilavinę, neretai paskambinę pradeda kalbėti medicininiais terminais. Neturint tinkamo išsilavinimo gali kilti nesusipratimų. Tam, kad teisingai įvertintų situaciją, dispečeris turi ją suprasti“, – teigė D.Ieškienė.
Kompiuteriai pakeitė popieriaus lapą
40 metų GMP dispečerinėje dirbanti D.Ieškienė juokiasi prisiminusi laikus, kai svarbiausi darbo įrankiai buvo rašiklis ir popieriaus lapas. Šiandien į iškvietimus Kauno mieste vykstantys darbuotojai naudoja planšetinius kompiuterius, kuriuose galima rasti visą reikalingą informaciją. Pradėjus naudoti šią sistemą nuo pečių nukrito daugybės popierinių dokumentų pildymo našta.
GMP auditorė prisimena, kad pradėjus diegti naujoves, kai kurie darbuotojai pyko, jaudinosi. Suprantama, nes dalis jų iki tol nebuvo naudojęsi kompiuteriu. Šiandien net ir didžiausi skeptikai geba puikiai šiomis technologijomis naudotis. Deja, dėl lėšų stygiaus pažangūs technologiniai sprendimai atokesnių rajonų nepasiekia.
Pasitaiko ir praleistų skambučių
Vienu metu skambučius priima šeši darbuotojai, kiti du – atsakingi už 55 GMP brigadų valdymą. Kauno GMP dispečerinės darbuotojams priskirta 800 000 gyventojų, nuo liepos mėnesio šis skaičius padidės iki 950 000.
Skambučiai Kauno GMP stotyje audituojami naudojant specialiai pritaikytą kompiuterinę programą. Vidutiniškai per dieną išklausoma 10, per metus – 3 000, tai yra maždaug 3 proc. visų skambučių. Nepaisant milžiniškų skaičių, dispečeriai į skambučius atsiliepia operatyviai.
„Tik retais atvejais pasitaiko, kad per dieną praleidžiame 3–4 skambučius, tačiau vos atsilaisvinęs dispečeris perskambina. Paprastai per dieną praleistų skambučių skaičius lygus nuliui procentų“, – teigė D.Ieškienė.
Pas pacientą – per 15 minučių
15 minučių – per tiek laiko pas pacientą, gyvenantį mieste, turi atvykti greitoji medicinos pagalba. Paskaičiuota, kad Kauno miesto GMP pas pacientą vidutiniškai atvyksta per 10 minučių. Į įvykius tolimesniuose rajonuose medikai privalo atvykti per 25 minutes. Nors statistiniai skaičiavimai atlikti nebuvo, D.Ieškienės nuomone, trečdalis iškvietimų gali trukti ilgiau, nes yra itin atokių gyvenviečių, į kurias patekti per 25 minutes fiziškai neįmanoma.
„To priežastis – ne dispečerinių centralizacija, o mažas brigadų skaičius rajonuose. Turime ir visiškai nepadengtų plotų“, – problemą sistemoje atskleidė auditorė.
15 minučių – per tiek laiko pas pacientą, gyvenantį mieste, turi atvykti greitoji medicinos pagalba. Paskaičiuota, kad Kauno miesto GMP pas pacientą vidutiniškai atvyksta per 10 minučių.
Tik dalis iškvietimų, į kuriuos tenka vykti, iš tiesų reikalauja greitos reakcijos. Darbuotojai pasakoja, jog tenka atlikti ir šeimos gydytojų pareigas. O būna ir tokių atvejų, kurie kelia ne tik šypseną, bet ir pyktį.
„Kartą paskambino moteris ir pasakė, jog po depiliacijos paraudo visa oda, nerimavo, jog tai gali būti alergija. Nuvykę medikai pamatė, kad paraudęs yra tik tas odos plotelis, kuriame buvo priklijuota depiliacinė juosta. Būna ir priešingai – žmonės neįvertina situacijos rimtumo. Kiekvieno žmogaus reakcija skirtinga, todėl į visus skambučius turime žiūrėti atsakingai“, – patirtimi dalijosi darbuotojai.
Kai kuriems GMP pakeičia šeimos gydytoją
Pasitaiko atvejų, kai asmuo atsisako greitosios pagalbos. Kilus įtarimui, jog situacija rimta, skambutį perima visą parą budintis gydytojas. Jo pareiga – surinkti kuo tikslesnę informaciją ir suteikti konsultaciją.
„Tokių skambučių yra vos 4 procentai. Dažnai tai nuolatiniai „klientai“. Kai kurie skambina ir po kelis kartus per savaitę. Kartais tenka juos aplankyti. Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys atokiuose kaimuose, ne visada gali nuvykti pas gydytojus, tad greitoji jiems – vienintelis išsigelbėjimas“, – pasakojo GMP darbuotoja.
GMP dispečerinės administratorius Donatas Povilionis papasakojo apie įvairiose Kauno vietose įrengtus defibriliatorius, kuriais, nutikus nelaimei, pasinaudoti gali kiekvienas.
„Atidarius dureles sistemoje iškart sugeneruojama informacija artimiausiai GMP brigadai ir reanimobiliui. Defibriliatorius turi įsirengusios ir kai kurios įmonės, prekybos centrai. Ištikus nelaimei, kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi, o šis įrenginys gali išgelbėti gyvybę“, – pasakojo D.Povilionis.
Kaip pagalbą išsikviesti kurčiajam?
Klausos negalią turintys žmonės, pasak Kauno GMP atstovų, gali pasinaudoti paslauga „Tylusis skambutis“. Norintieji patekti į duomenų bazę turi kreiptis į artimiausią kurčiųjų organizaciją ir pateikti duomenis. Nelaimės atveju telefone tereiks surinkti GMP numerį 033 ir sulaukti SMS pranešimo su tekstu „važiuojam“, kuris reiškia, jog netrukus kurčiasis sulauks atvykstančių medikų.
Asmens telefono numeris yra susietas su jo gyvenamąja vieta, todėl paslauga pasinaudoti galima tik būnant namuose. Visoje Lietuvoje yra apie 400 užsiregistravusiųjų duomenų bazėje, daugiau kaip pusė – Kauno mieste ir rajone.
GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai I.Kajokaitė pastebi, kad visuomenė vis mažiau abejinga, o žmonės yra linkę padėti vieni kitiems.
„Gerėja GMP darbuotojų įvaizdis, to priežastis – atvirumas. Jeigu anksčiau nutikus nelaimei artimieji būdavo nustumiami į šalį, neleidžiant stebėti, kaip vyksta darbas, tai dabar jie gali būti šalia artimo žmogaus. Matydami, jog medikai deda visas pastangas, kad išgelbėtų pacientą, ima labiau mus vertinti. Būna atvejų, kai nepavyksta žmogaus išgelbėti, tačiau po kurio laiko artimieji susisiekia ir padėkoja, jog darėme viską, ką galėjome“, – jautriomis akimirkomis iš darbinės praktikos pasidalijo I.Kajokaitė.
Savanoriauja net ir paaugliai
Slaugos padalinio vadovės Irenos Dabulskienės teigimu, kasmet daugėja savanorių. Pasak jos, net nėra galimybės visų norinčiųjų priimti. Susipažinę su darbo specifika, jaunuoliai vėliau neretai renkasi medicinos krypties studijas.
„Vienas jaunuolis, gyvenantis Kauno rajone, pas mus lankosi nuo 14 metų. Pirmą kartą atėjo mamos noru, bet vėliau taip susidomėjo šiuo darbu, jog pasiliko. Šiandien septyniolikmetis padeda apmokyti kitus savanorius. Labai imlus vaikinas. Įsimena vaistų pavadinimus, net prietaisų rodmenis. Jis jau dabar diskutuoja su gydytoju, aptarinėja situacijas“, – jaunojo savanorio istoriją pasakojo moteris.
„Esame pirmoji GMP įstaiga, kurioje darbuotojams teikiamos psichologinės konsultacijos. Laikomės nuomonės, jog vien techninių žinių neužtenka, svarbios ir žmogiškosios savybės. Daug investuojame į paslaugų kokybės gerinimą ir labai džiaugiamės, kai sprendimai pasiteisina. Visiems žinoma, jog viešųjų įstaigų darbuotojų algos nedidelės, tačiau bent dalį to atperka puiki komanda ir galimybė kurti“, – baigdama pokalbį 15min sakė I.Kajokaitė.
