Norintiems apsisaugoti nuo žalingų UV spindulių
Pasak mitybos specialistų, kasdien vartojant maistą, kuriame gausu antioksidantų, organizmo ląstelių apsauga susiformuoja jau po 12–16 valandų.
Norite apsaugoti odą nuo žalingų saulės spindulių? Į valgiaraštį įtraukite vaisių ir daržovių, turinčių beta karoteno: morkų, arbūzų, melionų, abrikosų, persikų, paprikų, moliūgų, špinatų ir kt.
Produktuose esantys karotenai saugo odą nuo žalingo saulės ir aplinkos poveikio. O kad deginantis neatsirastų pigmentinių dėmių, pasak kosmetologų, su maistu turite gauti ir pakankamai kitų antioksidantų, t. y. vitamino C ir E. Daugiausiai askorbo rūgšties yra juoduosiuose serbentuose, paprikose, brokoliuose, briuseliniuose ir kituose kopūstuose, kiviuose, braškėse. Taip pat obuoliuose, citrusiniuose vaisiuose, salotose, pomidoruose ir kt.
Mėgstantiems pasilepinti kaitriais saulės spinduliais gydytojai patariama daugiau vartoti antioksidantų. Geriausia jų gauti natūralių – su maistu. Antioksidantai – vitaminai A, E, C ir cinkas bei selenas – apsaugo nuo žalingų UV spindulių bei organizme susidarančių laisvųjų radikalų, kurie skatina daugelį ligų. Pasak mitybos specialistų, kasdien vartojant maistą, kuriame gausu antioksidantų, organizmo ląstelių apsauga susiformuoja jau po 12–16 valandų. Tad kasdien suvalgykite tamsiai žalios, raudonos, geltonos ar oranžinės spalvos vaisių ar daržovių. Pavyzdžiui, morkų, moliūgų, salierų, brokolių, įvairių rūšių salotų, obuolių ir kt. Taigi vasarą jūsų racione turi nestigti vaisių ir daržovių.
O kad būtumėte tikri, kad perkate kokybiškas daržoves, rinkitės užaugintas Europos Sąjungos (ES) šalyse. Iš ES atvežtos daržovės ir vaisiai išsiskiria ypač aukšta kokybe, nes atitinka visus aukščiausius reikalavimus. Vartotoją pasiekia švieži, pakankamai subrendę, nepažeisti ir nesugedę, taip pat be kenkėjų, pašalinio skonio ir kvapo. Jų kokybės kontrolę tiek didžiuosiuose ir mažuosiuose prekybos centruose, tiek gatvės prekybos vietose ar turgavietėse nuolatos atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Norintiems atsigaivinti karštą dieną
Karštuoju metų laiku gausiau prakaituojame, todėl netenkame ir daugiau skysčių. Tad dažniau gaivinkitės vandeniu. Nepratę vartoti daug skysčių? Valgykite gaivinančių vaisių ir daržovių. Per dieną – ne mažiau kaip po penkias porcijas. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, toks kiekis patenkina žmogaus organizmo poreikius. Švieži vaisiai ir daržovės – puiki natūrali alternatyva sintetiniams maisto papildams. Be to, vaisiai ir daržovės suteikia organizmui reikalingų skysčių, mineralinių medžiagų ir gaivina karštą dieną.
Antioksidantų atsargas organizme naikina stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu, per didelis fizinis krūvis, šaltis, virškinimo trakto sutrikimai.
Rinkitės daug vandens turinčius vaisius ir daržoves. Pavyzdžiui, agurkuose yra apie 96 proc. vandens. Taip pat jie suteikia ir šiek tiek vitaminų C ir B1, širdį stiprinančio kalio. Šios daržovės gerina virškinimą, malšina troškulį, valo organizmą. O metantiems svorį agurkai – sveikas užkandis.
Karštą dieną puikiai atgaivins ir iš šaldytuvo išimto arbūzo riekelė. Arbūzai puikiai malšina troškulį, šalina skysčių perteklių ir yra nekaloringi (100 g – tik 32 kcal), todėl ypač tinka dietinei mitybai. Dietologų teigimu, juose esantys sveikieji angliavandeniai ir fruktozė malšina saldumynų norą, magnis gerina nuotaiką bei teikia energijos. Arbūzai taip pat turi daug virškinimą skatinančios ląstelienos, mangano, kuris padeda greičiau deginti riebalus, taip pat iš organizmo nuodingąsias medžiagas šalinančių pektinų. Taigi rinkdamiesi vaisus ir daržoves gausite dvigubos naudos.
Gaivinantį poveikį turi ir ridikėliai, salotos, smidrai, porai, obuoliai, įvairios uogos.
Dėmesio!
- Kuo ryškesnės ir tamsesnės spalvos vaisiai bei daržovės, tuo juose yra daugiau antioksidantų (tai slyvos, juodieji serbentai, vyšnios, gervuogės, mėlynosios vynuogės, baklažanai ir kt.).
- Antioksidantų atsargas organizme naikina stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu, per didelis fizinis krūvis, šaltis, virškinimo trakto sutrikimai.
Remtasi K. Oberbeil knyga „Vitaminų jėga“ ir T. Colin Campbell „Visuma“
