Didžiausia problema – vyrai
Įvairiapusį pagyvenusių žmonių aktyvumą skatinančio Senjorų iniciatyvų centro pirmininkė Edita Šatienė teigė pastebėjusi, kad žmonės, kurie visada gyvenime buvo aktyvūs, dažnai tokie išlieka ir senatvėje. Kiti, deja, dar labiau užsisklendžia. Dar viena probleminė kategorija – vyrai.
„Juos labai sunku kur nors ištempti. Liūdniausia, kad jie neina ne tik į teatrą ar koncertus, bet neina ir sportuoti ir galiausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tuomet maždaug nuo 70 metų turime visą kontingentą našlių moterų“, – sakė pašnekovė.
Ji sutiko, kad pagyvenusiam žmogui ateiti į nepažįstamų žmonių grupę nėra lengva. Tačiau geras būdas – kartu atsivesti draugą ar draugę. Beje, paprastai taip ir būna, kad į senjorų bendruomenes naujus narius įtraukia jau šioje veikloje dalyvaujantys pažįstami.
Paklausta, kur nukreipti vienišą žmogų, E.Šatienė pabrėžė, kad rajonuose daug kur įsteigti įvairių veiklų siūlantys daugiafunkciniai centrai, į kuriuos gali ateiti senjorai.
„Taip pat mažų miestelių židiniai yra bibliotekos. Visada skatiname senjorus ten lankytis, kad jie atrastų biblioteką kaip namus. Ten vyksta ir kompiuterių klasės, įvairios paskaitos, renginiai, gali rinktis Trečiojo amžiaus universiteto grupelės. Taigi jeigu žmogus nežino, kur eiti, pirmiausiai jį reikia siųsti į biblioteką. Ten jis gaus daugiau informacijos – bent jau nuo ko pradėti“, – teigė pašnekovė.
Sportas, dainavimas, bendravimas...
Pasak E.Šatienės, kai žmogus vėl pradeda būti aktyvus. socialus, tiek jo sveikata, tiek nuotaika akivaizdžiai pagerėja. Moteris tikino tokių pavyzdžių matanti tikrai daug.
„Pavyzdžiui, žmogus lanko Trečiojo amžiaus universitetą – vienur gali būti organizuojamos tik ekskursijos ir kelionės, tačiau miestuose tikrai yra ir mokymosi fakultetų. Tiesa, mūsų senjorai, lyginant su europiečiais, renkasi lengvesnes veiklas. Vokietijoje, pavyzdžiui, kompiuterių klasėse jie programuoja. Bet kuriuo atveju, jeigu žmogus nusprendžia mokytis, jis jau įsipareigojęs nueiti į užsiėmimą. Ar šiandien bus šalta, ar slidu, ar nelabai gera savijauta, reikia prisiversti ir išeiti iš namų, nes aš turiu pareigą.
Tai suteikia gyvenime prasmės ir mobilumo. Juk ir yra sunkiausia išeiti iš namų, o kai jau išeini, viskas ima judėti savaime. Dėl to labai daug žmonių dainuoja choruose, nes choro repeticija – šventas reikalas. Po repeticijos dažnai pagalvojama: jeigu jau išėjau iš namų, reikia nuveikti dar tą ir aną. Taigi atsiranda dar daugiau veiklos. Žmogus neužsidaro tarp keturių sienų.
Be to, mokslo įrodyta, kad dainavimas chore labai naudingas tiek emocinei būsenai, tiek smegenų veiklai. Šiame amžiuje smegenims labai reikia mankštos. Daug kas sako, kad sprendžia kryžiažodžius, sudoku. Viskas su tuo gerai, bet kai žmogus savaitėmis neišeina iš namų, tai veikia ir emocinę būklę, ir mąstymą: ima graužti niūrios mintys, atsiranda įvairios baimės“, – dėstė pašnekovė.
Mokslo įrodyta, kad dainavimas chore labai naudingas tiek emocinei būsenai, tiek smegenų veiklai.
Dar vienas svarbus sveikos senatvės palydovas – fizinis aktyvumas. Daug treniruočių senjorams siūlo miestų visuomenės sveikatos biurai. Pasak E.Šatienės, bent jau Kaune vietos į šias treniruotes išgraibstomos vos pasirodžius informacijai.
„Bendradarbiaujame su Lietuvos sporto universitetu – vėlgi visi norintieji netelpa į treniruotes. Labai populiarios šiaurietiško vaikščiojimo grupės. Taip pat visada būna antplūdis į baseiną. Populiari ir joga. Tik, kaip minėjau, dauguma lankytojų, yra moterys.
Tačiau ta pati problema egzistuoja ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, airiai netgi pradėjo vyrų „garažų“ programą – buria senjorus kokiai nors techninei veiklai. Taip bando paskatinti jų aktyvumą. Tuo tarpu Suomijoje vyrai labai aktyvūs“, – aiškino Senjorų iniciatyvų centro
Kodėl svarbu nelikti vienam
Pasak Vilniaus miesto bendrijos „Bočiai“, vienijančios 1200 sostinės pensijinio amžiaus žmonių, pirmininkės Vilijos Tūrienės, mūsų valstybėje vyresnio amžiaus žmonėms yra per mažai pagarbos.
„Tai labai didelė žala bet kuriai visuomenei, nes nuo to priklauso ir patyčios mokyklose, ir daug kitų dalykų. Apskritai bendras klimatas, kuris visuomenėje yra, labai priklauso nuo požiūrio į vyresnio amžiaus žmones. Tos visuomenės, kuriose yra ši pagarba, klesti. Kita vertus, mes patys požiūrio, kad jau esame nurašyti, nepripažįstame. Darome, ką galime. Lankome įvairius sporto būrelius. Kartą per metus kasmet vykta žaidynės „Sportui amžiui – ne riba“. Jose rungiamasi keturiose sporto šakose.
Susigalvojame pačių įvairiausių veiklų – šaškės, šachmatai, badmintonas, tenisas ir pan. Turime 15 meno kolektyvų. Šiemet kartu su savivaldybe organizavome Senjorų baltąjį pikniką. Renginio metu vyko ir kinziterapeuto užsiėmimai, ir Tai-či mankšta, buvo ir muzikos bei kitų linksmybių. Aš jums pasakysiu – tie, kurie dainuoja, šoka, tai ir neserga, nes jie žino, kad į repeticiją būtina ateiti. Tokie įsipareigojimai iš tiesų pakelia gyvenimo tonusą“, – tikino pašnekovė.
Klubo nariai važinėja į ekskursijas – ne tik po Lietuvą, bet ir į užsienį, rengia koncertus, vakarones, kartu sveikatinasi.
Jausmas, kad tu nesi paliktas vienas, kad esi būryje, labai daug duoda. Įsijungia tarsi antras kvėpavimas.
„Vykstame į į sveikatinimo centrą Palangoje – ten būna ir mankštos, ir paskaitos. Tai suteikia sveikatos ir geros nuotaikos visiems metams. Šiemet Naujuosius švęsti vyksime į laikinąją sostinę – Kauną. Užsisakėme sau viešbutį, vakarienę už savikainą, pasidarysime ekskursiją po Kauną, eisime prie eglutės, turėsime savo gyvą muziką. Ir atsiliepė labai daug norinčiųjų. Žinoma, už viską reikia prisimokėti, tačiau visos mūsų veiklos įkandamos žmonėms.
Pagaliau kai žmogus tampa aktyvus, ima bendrauti, jo sveikata pagerėja, nebereikia tiek pinigų vaistams. Mūsų psichologinė savijauta labai veikia fizinę būklę, todėl labai kviečiu žmones neužsidaryti namuose, savo vienatvėje, jungtis į bendruomenes, bendrauti tarpusavyje. Jausmas, kad tu nesi paliktas vienas, kad esi būryje, labai daug duoda. Įsijungia tarsi antras kvėpavimas. Ir amžius ko nors norėti – tikrai ne riba“, – tikino „Bočių“ pirmininkė.
Štai neseniai asociacijos nariu tapo 85 metų vyras. Lietuvių kalbos mokytojas, rašo knygas ir nori šokti pramoginius šokius. „Kai tik žmogus lieka vienas, visos ligos jį iš karto apninka, nes kai turi daug laiko ir neturi kuo užsiimti, prasideda savigrauža, savęs gailėjimas ir kuo toliau lendi į tą temą, tuo labiau viskas atrodo beviltiška. Reikia iš karto tam užkirsti kelią. Svarbiausia nepasiduoti dvasiškai“, – ragino pašnekovė.
Psichologė: kodėl išėjus į pensiją senstama greičiau
Pasak psichologės psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, deja, nutinka, kad išėjęs į pensiją žmogus, net buvęs labai energingas, staigiai susensta. Taip yra dėl to, kad išėjimui į pensiją nėra ruošiamasi, tad į ją išėjus tampa nebeaišku, ką daryti toliau, apima depresija.
Vakariečiai neretai savo išėjimą į pensiją būna susiplanavę prieš keletą metų, jie iš anksto ieško naujų veiklų, naujų socialinių ryšių. Taigi jei to išankstinio pasirengimo nėra, apninka vienatvė, nes netenkama ankstesnio statuso ir socialinių ryšių. Taip pat kuo toliau, tuo labiau silpnėja ryšiai su vaikais.
Kadangi išeiti į pensiją nėra ruošiamasi, taip nutikus žmonės dažnai nemoka organizuoti savo laiko. Jie kažką daro, šluostinėja, „trinasi“ po namus, bet jiems tai nesuteikia tokio pat malonumo kaip rimta darbinė veikla. Tuomet atsiranda kita veikla – vaikščiojimas pas gydytojus. Tada atsiranda ir užimtumas, ir galimybė pabendrauti su kitais pensininkais bei gydytojais.
„Reikia paminėti, kad mūsų visuomenėje seno žmogaus vaidmuo yra labai prastas. Jis nėra nei pagarboje, nei dėmesio centre – tarsi nurašytas. Ir suprantama, kodėl. Senas žmogus anksčiau buvo vertinamas, nes perduodavo savo patirtį, tačiau šiandien progresas, kompiuterinės technologijos taip greitai kinta, kad būdamas 30-ties tu jau gali būti per senas, norėdamas įsidarbinti su tuo susijusioje srityje.
Taip pat nebeaktualus ir finansinis senų žmonių palikimas, nes jauni žmonės uždirba pakankamai, tad tėvų parama jiems tampa nebe tokia svarbi. Nebėra ir tos sistemos, kai seneliai rūpindavosi anūkais. Taigi senų žmonių reikšmė sumenko ir čia“, – teigė pašnekovė.
Taigi kad senatvėje žmogus jaustųsi gerai, jis turi turėti draugų. Jei jų turi 15, penkiems mirus dar lieka dešimt. O senam žmogui į širdį įsileisti naują draugą labai sunku. Taip pat labai svarbu, kad senas žmogus nuolat bendrautų, kalbėtų.
Pasak G.Petronienės, tos močiutės, kurios iš ryto paima telefoną, o jį padeda tik vakare, elgiasi labai teisingai ir ilgai gyvena. Taip pat svarbus artimas ryšys su vaikais, tačiau be priklausomybės. Kad vaikai gyventų arti, būtų prieinami, bet ne po vienu stogu, nes tada prasideda kančios ir karai.
Psichologė pasidalino įdomiu eksperimentu. Senelių namuose vienai grupei buvo suteiktos neribotos laisvės – perstumdyti baldus, perdažyti sienas, kviestis svečių, o kitai grupei pasiūlyta visokeriopa medicininė priežiūra bei kita pagalba. Po keleto mėnesių senukų buvo paklausta apie pasitenkinimą gyvenimu. Pirmojoje grupėje patenkinti gyvenimu jautėsi pusė, o antrojoje – trečdalis. Be kita ko, antrosios grupės senukai tapo labai įkyrūs, nuolat kreipdavosi pagalbos. Vadinasi, yra geriau, kai senas žmogus pats turi galimybių nei juo itin rūpinamasi.
Taip pat senatvėje labai svarbus ir fizinis judėjimas, kuris pagerina netgi sveikimą nuo ligų. Buvo tiriami vėžiu sergantys prancūzai. Pasirodo, tie, kurie turėjo tarnų, sveiko prasčiau. Vadinasi, senatvėje geriau pačiam nusivalyti dulkes, išsišluostyti grindis nei tai perleisti kitam, nes net nedidelis judesys yra labai naudingas.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
