Ką sako mokslas?
„Pirmiausiai noriu pristatyti, kaip, priklausomai nuo evoliucijos, kito žmonių išgyvenamumo kreivės. Pavyzdžiui, prieš 50 tūkst. metų žmonių, kurie sulaukdavo 20 metų, iš visų gimusiųjų buvo tik 25 proc. Dabartiniu metu beveik 100 proc. gimusiųjų sulaukia 50 metų. Taigi pasikeitus gyvenimo sąlygoms, medicinai, žmonių gyvenimo trukmė labai pailgėjo. Beje, XX a. pradžioje 50 metų sulaukdavo apie 65 proc. gyventojų“, – pasakojo profesorius.
Pasak mokslininko, šiandien svarbu ne tik tai, kaip ilgai žmogus gyvena, bet ir kokios sveikatos būdamas jis sulaukia senatvės. Netgi atsiradęs toks terminas – sėkmingas, arba sveikas, senėjimas. Tai reiškia, kad žmogus senėdamas kuo ilgiau sugeba išlikti geros sveikatos. Ir atvirkščiai: dėl blogo gyvenimo būdo, prastos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, didelio streso bei tam tikrų ligų pablogėja sveikata ir atsiranda negalia gerokai greičiau, kitaip tariant, senėjimo procesas būna greitesnis.
Prieš 50 tūkst. metų žmonių, kurie sulaukdavo 20 metų, buvo tik 25 proc.
Pasaulio mokslininkai, kalbėdami apie sveiko senėjimo strategiją, susijusią su psichikos sveikata, pirmiausiai įvardina tris biologinius veiksnius, kurie užtikrina žmonių psichinę sveikatą bei gyvenimo kokybę ir trukmę. Tai sveika mityba, visavertis miegas ir fiziniai pratimai. Kalbant plačiau, galima išskirti 5 veiklos elementus, padedančius gyventi kuo ilgiau ir kokybiškiau: aktyvumas, smalsumas, t. y. sąmoningas domėjimasis aplinka, nuolatinis mokymasis, empatija ir geranoriškumas aplinkiniams bei bendravimas.
Psichikos sveikata neatsiejama nuo fizinės, kuriai, žinia, labai svarbus fizinis aktyvumas, kuris, be kita ko, veikia mūsų smegenis ir tokiu būdu stabdo senėjimo procesus organizme. Mat fiziniai pratimai skatina smegenų atsinaujinimą, kaip, beje, ir proto mankšta, pastangos nuolat mokytis ko nors naujo, mąstymas (kognityviniai stimulai), streso mažinimas, socialinis aktyvumas, protingas kalorijų suvartojimas bei sveika mityba.
„Visa tai ne tik labai gerai kovoja prieš neurodegeneracines, bet ir prieš širdies ir kraujagyslių ligas bei diabetą“, – teigia A.Skurvydas.
Šimtamečių regionai
Mokslininkai išskyrė penkis pasaulio regionus, kuriuose gyvena daugiausiai ilgaamžių. Tai Okinavos sala Japonijoje, Ikarijos sala Graikijoje, Sardinija Italijoje ir dvi teritorijos Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose. Bene geriausiai išnagrinėtas japonų, kurie laikomi ilgiausiai gyvenančia tauta, gyvenimo būdas. Okinavoje gyvenimo trukmė dar ilgesnė – apie 20–30 šimtamečių ir vyresnių žmonių gyvena būtent šioje saloje.
Buvo palyginta mirčių nuo kai kurių ligų statistika tarp amerikiečių, japonų ir Okinavos gyventojų. Pasirodė, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tarp amerikiečių yra beveik 4 kartus (vyrų) ar daugiau nei 4 kartus (moterų) didesnis nei tarp japonų, ir atitinkamai beveik 6 ir 12 kartų didesnis nei tarp Okinavos gyventojų.
Sergamumas storosios žarnos vėžiu taip drastiškai nesiskiria, bet mirtingumas taip pat gerokai mažesnis Okinavos saloje. Nuo prostatos vėžio Okinavoje mirštama 4,6 karto, nuo krūties vėžio – 5,5 karto rečiau nei JAV.
„Taigi Okinavos salos gyventojai gyvena gerokai ilgiau net negu kiti japonai, nors ši tauta iš esmės laikoma ilgaamžių tauta. Viena iš priežasčių, kodėl taip gali būti, yra suvartojamų ir sunaudojamų kalorijų kiekis. Pavyzdžiui 1949 m. Okinavos salos gyventojai vidutiniškai suvartodavo 1785 kalorijas, o sunaudodavo daugiau – 2003 kalorijas. 1972 m. jie jau gaudavo su maistu šiek tiek daugiau kalorijų – 1896, o sunaudodavo mažiau – 1684. Amerikiečiai tais pačiais 1972–1974 m. suvartodavo 2042, o sunaudodavo 1803 kalorijas. Taigi protingas valgymas, t. y. nepersivalgymas, yra vienas iš ilgaamžiškumo veiksnių“, – aiškino A.Skurvydas.
Okinavos salos senolių taisyklės
Mokslininkai, apklausę Okinavos saloje gyvenančius senolius, išskyrė pagrindinius septynis jų gyvenimo būdo, lemiančio ilgaamžiškumą, veiksnius:
1. Bendravimas su žmonėmis ir ištikimais draugais. Kaip sako Okinavos senoliai, reikia turėti ne mažiau kaip keturis ištikimus draugus, o mokslininkai tai įvardina kaip labai gerą priemonę kovai su stresu bei didinant gyvenimo optimizmą.
2. Spontaniškas kasdienis fizinis aktyvumas. Tai vidutinio intensyvumo aktyvumas, įtrauktas į dienos veiklą, pavyzdžiui, namų ruoša, sodo darbai. Buvo paskaičiuota, kad Okinavos senoliai, specialiai nesportuodami, tokios veiklos per savaitę turi ne mažiau kaip 300 min. – kaip tik tiek, kiek rekomenduojama gerai sveikatai palaikyti.
3. „Istorijų pasakojimas“ arba kitaip – proto treniravimas. Mokslininkai tai vadina kognityviniu stimulu, padedančiu atnaujinti galvos smegenų neuronus, lemiančiu naujų jungčių tarp neuronų atsiradimą ir pan.
4. Kasdien bent 5–10 min. pabūti su savimi. Tai padeda nurimti, mažina patiriamą stresą.
5. Valgymas iš mažų dubenėlių. Didelė lėkštė sudaro sąlygas prisikrauti daug maisto ir persivalgyti.
6. 3–4 valandų savaitgalio žygis gamtoje. Ši veikla grūdina kūną, stiprina imuninę sistemą, patenkina naujos informacijos poreikį per pojūčius, padeda atsinaujinti galvos smegenims.
7. Kitos dienos laukimas, kuris pirmiausiai susijęs su optimistine nuostata. Į šį klausimą teigiamai atsakė beveik 100 proc. apklaustų senolių, nes jiems vis dar įdomu gyventi – susitikti su žmonėmis, pabendrauti su draugais, su šeima, kažką nuveikti.
„Taigi didelių stebuklų tarsi nėra – reikia pakankamai judėti, teisingai maitintis, nepersivalgyti, bendrauti, treniruoti protą, nuolat kažko siekti, norėti, džiaugtis gyvenimu“, – apibendrino profesorius.