Pasak miego specialistų, tiek per greitas, tiek per lėtas užmigimas gali būti didesnės problemos simptomas. Laikas, per kurį pasineriate į sapnų karalystę, kliniškai vadinamas „miego latencija“. Nors nėra nustatyta, per kiek laiko jūsų organizmas turėtų užmigti, tačiau yra keletas bendrų gairių.
Kaip rašoma huffingtonpost.com, „idealus laikas, per kurį užmiegame, iš tiesų skiriasi priklausomai nuo žmogaus, – sako licencijuota klinikinė psichologė ir nemigos specialistė Kristen Casey. – Nacionalinis miego fondas sako, kad sveikas žmogus turėtų užmigti per 15–20 minučių. Tačiau žmonės yra skirtingi, todėl ir laikas skiriasi, tarkime, žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų, gali prireikti 30 ar 40 minučių“.
Ką jums sako jūsų kūnas, kai greitai užmiegate
Tai, kad užmiegate praėjus kelioms minutėms po to, kai galvą padedate ant pagalvės, nebūtinai kelia nerimą, tačiau kai kuriais atvejais gali būti signalas, kad kažkas vyksta. Štai keletas pagrindinių kaltininkų, apie kuriuos kalba ekspertai:
Jums paprasčiausiai reikia miego
„Per greitas užmigimas gali būti išsekimo, pervargimo, perdegimo ir apskritai nepakankamo laiko atsigauti ir pailsėti ženklas“, – sakė daktaras Dave'as Rabinas, neuromokslininkas, sertifikuotas psichiatras. Be to, gali būti, kad miegate pakankamai ilgai, tačiau miegas yra nepakankamai gilus, kad jūs tikrai pailsėtumėte.
Ką galite padaryti? K.Casey rekomenduoja apsilankyti pas gydytoją ir sako, kad gydymas gali būti parenkamas atsižvelgiant į miego problemų kilmę. Tai gali būti miego ir darbo režimo korekcija, apsilankymas pas specialistus dėl tyrimų ir pan.
Turite psichikos sveikatos sutrikimų
„Tai gali būti šalutinis vaistų poveikis arba psichikos sveikatos diagnozė, pavyzdžiui, depresija“, – sakė specialistė. Taigi ir vėl – susiduriate su sunkia situacija: depresija gali sukelti mieguistumą, bet jį gali sukelti ir tam tikri vaistai.
Patiriate miego apnėją
„Miego apnėja – tai lėtinis miego sutrikimas, kai miego metu sustoja kvėpavimas, todėl kraujyje sumažėja deguonies kiekis ir sutrinka miegas“, – sakė miego mokslininkė Theresa Schnorbach. Ji pažymėjo, kad jei su tuo susiduriate, taip pat galite pastebėti nuovargį dienos metu ir kognityvinių funkcijų sutrikimus, todėl rekomenduojama kreiptis į medikus.
Ką jums sako jūsų kūnas, kai užmigti prireikia nemažai laiko
Pakalbėkime apie kitą medalio pusę: negalėjimą užmigti. Kas su tuo susiję?
Įdomu tai, kad kai kurios priežastys yra tos pačios. „Sunkumas užmigti gali būti nemigos, lėtinio skausmo, psichologinės ar medicininės būklės simptomas“, – sakė K.Casey. Ji aiškina, kad dažniausiai žmonės, kuriems sunku užmigti, būna neramūs, patiria skausmą arba kankinasi negalėdami užmigti ir išsimiegoti.
Štai kelios papildomos priežastys, kodėl taip gali nutikti:
Netinkama miego rutina
Kaip aiškina specialistai, nenuoseklus miego laikas, netinkami miego įpročiai, darbas naktinėmis pamainomis arba slenkančiu grafiku, nevaldomi sveikatos sutrikimai, tokie kaip stresas, depresija, nerimas ir pan., daro įtaką kokybiškam miegui.
Sutrikdyti miegą gali ir per didelis kofeino kiekis, žiūrėjimas į ekranus likus valandai iki miego, pogulis dienos metu, migdomieji, gausus valgymas ir intensyvus sportas prieš pat miegą.
Stresas ir emocijos
„Beveik kiekviena psichikos liga dažnai prasideda nuo sunkumų užmigti, – sakė D.Rabinas. – Tai nereiškia, kad jei jums sunku užmigti, sergate psichikos liga, tačiau tai reiškia, kad organizmas kovoja su kažkuo, dėl ko jaučiasi nesaugus arba negali pakankamai nusiraminti ir pereiti į gilaus miego būseną.“
Vėlgi, K.Casey mano, kad geriausia kreiptis į gydytoją. „Galime pasiūlyti psichoterapiją, kad būtų sprendžiamas nerimo klausimas, jei dėl to žmogui kyla problemų užmigti naktį, – sakė ji. – Vienas iš metodų, kuris gali būti naudingas, yra suplanuotas nerimo laikas. Pastaroji priemonė skamba taip: duokite sau 10 minučių ir pasakykite sau, kad per tą laiką galite sau leisti nerimauti.“
„Medicinos bendruomenėje miego sutrikimų gydymo standartas dažnai apima intensyvią psichoterapiją, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją, skirtą nemigai gydyti, kuri veikia, bet reikalauja daug paciento pastangų“, – pridūrė D.Rabinas.
Jis taip pat paminėjo sveikatingumo praktikų namuose, tokių kaip kvėpavimas, meditacija, joga, mankšta ir raminančios aplinkos kūrimas, naudą.
