Jeigu stresorių daug ir jie nuolatiniai, organizmas nespėja atsistatyti, sutrinką stresinę reakciją reguliuojantys mechanizmai ir išsivysto lėtinis stresas. Išsamiau apie jį pasakoja psichologas, VDU profesorius dr. Aidas Perminas.
Nekontroliuojamos situacijos
„Stresą sukelia bet kokios naujos situacijos. Organizmas prisitaikymui prie pokyčių mobilizuoja savo resursus, tad biologine prasme stresas yra žmogui naudingas. Kuo ilgiau trunkančio prisitaikymo reikalauja gyvenimo pokytis, tuo patiriamas stresas yra didesnis. Jei ši nauja situacija tampa įprastine, į ją taip audringai nebereaguojama, jos stresogeniškumas mažėja. Lėtinį stresą dažniausiai sukelia nekontroliuojami stresoriai – labai grėsmingi, nemalonūs, nenumatomi ir neišvengiami stresoriai, prie kurių neįmanoma prisitaikyti.
Kuo ilgiau trunkančio prisitaikymo reikalauja gyvenimo pokytis, tuo patiriamas stresas yra didesnis.
Jei žmogaus gyvenime atsiranda daug grėsmingų aplinkybių, kurių jis nesijaučia galintis kontroliuoti, fiziologiniai streso reguliacijos mechanizmai sutrinka. Svarbi ne tik pati situacija, bet ir tai, ar žmogus jaučiasi galintis ją kontroliuoti. Kartais mes savo situaciją suvokiame, kaip beviltišką ir toks jos suvokimas, o ne pati situacija didina stresą “, – aiškina A. Perminas.
Psichologo teigimu, didieji pokyčiai mūsų gyvenime yra reti. Kur kas dažniau pasitaiko įvairių mažų kasdienių susierzinimų. Jie yra mažiau pastebimi. Tokie pasikartojantys įvykiai dažnai lemia blogą savijautą ir verčia jaustis nelaimingais.
Kas sukelia saugumo jausmą?
Darbe dažniausiai praleidžiame trečdalį paros, tad ir galimybių kilti stresui tokioje aplinkoje egzistuoja daugiau nei pakankamai. Stresą nuolat darbe patiriantis žmogus perkelia jį ir į kitas savo gyvenimo sritis. Galimas ir atvirkštinis variantas – jei negera namuose, problemų gali kilti ir darbe. Ką daryti tada?
„Stresą sukelia pokyčiai, o įprasta aplinka siejasi su nusiraminimu. Įprasta aplinka, tai tokia, kurią jautiesi galintis kontroliuoti ir žinai, kad ji nepateiks netikėtumų. Saugumą sukuria ne tik įprastos vietos, bet ir artimi žmonės. Žmogui reikalinga bazė, ant kurios jis galėtų atsistoti, resursas, iš kurio galėtų pasisemti energijos ir panaudoti ją įveikiant iššūkius.
Kuo žmogus turi daugiau tokių palaikančių asmenų ir saugių vietų, tuo didesnės jo galimybės ir tuo jis yra labiau apsaugotas nuo streso pasekmių. Paprastai namai – ta vieta, kurioje viskas įprasta ir į kurią grįžtama pailsėti nuo darbe patirtų iššūkių, bet kartais namuose patiriama daugiau streso nei darbe.
Paprasčiausias patarimas – nesinešti darbo problemų namo, o šeimos problemų nespręsti darbe. Kita vertus, mūsų gyvenimas neapsiriboja tik šiomis dvejomis sritimis. Yra dar laisvalaikis, draugai ir kitos veiklos. Svarbu, kad nors vienoje srityje žmogus jaustųsi saugiai, gautų palaikymą, galėtų pasidalinti savo problemomis, t. y. jaustųsi kontroliuojantis situaciją“, – sako A. Perminas.
Labiausiai kenčia A tipo asmenybė
Vieni mūsų nuo stresinių situacijų geba atsitraukti, tuo tarpu kiti stengiasi visas situacijas padaryti kontroliuojamas. Taigi labiausiai kenčia žmonės, kurie stengiasi viską suvaldyti, kažką padaryti. Profesoriaus žodžiais, jie daužo galvą į sieną, bet siena vis tiek nepasiduoda.
Jau seniai kalbama apie A tipo asmenybę. Pagrindiniai A tipo asmenybės bruožai – labai atkaklus tikslų siekimas, nepaprasta ambicija, ryškus poreikis lenktyniauti, pirmauti.
„Jau seniai kalbama apie A tipo asmenybę. Pagrindiniai A tipo asmenybės bruožai – labai atkaklus tikslų siekimas, nepaprasta ambicija, ryškus poreikis lenktyniauti, pirmauti. A tipo asmenys dalyvauja daugelyje užsiėmimų ir darbų, kuriuos reikia atlikti griežtai nustatytu laiku, ir kokybiškai juos atlieka, spartindami darbo tempą bei trumpindami poilsį.
Šiems asmenims būdinga nuolatinė vidinės įtampos būsena, nes jie nori kuo daugiau ir kuo greičiau nuveikti. Šie asmenys yra nekantrūs, viduje priešiški.
Laisvalaikiu tokie žmonės negali atsipalaiduoti, nes pradeda jausti kaltę dėl veltui slenkančio laiko. Dalis tyrimų patvirtina, kad A tipo asmenybė šalia kitų rizikos veiksnių prisideda prie išeminės širdies ligos išsivystymo“, – detalizuoja pašnekovas.
Kokios yra lėtinio streso pasekmės?
„Jeigu streso daug, gali pasireikšti pervargimas, nebematysime prasmės darbe. Žmogus dirbs tam, kad išgyventų ir be jokio malonumo. Tai veda į depresiją, blogą nuotaiką, pablogėjusią gyvenimo kokybę ir nelaimingumą. Gali pasireikšti nemiga ar kiti psichosomatiniai simptomai“, – apie galimas streso pasekmes kalba psichologas.
Išeitis visada yra
Pašnekovas sako, kad beviltiškų situacijų nėra. „Jei žmogus nuolat patiria stresą, jis paprasčiausiai jaučiasi nelaimingas. Reikia keisti situaciją arba dirbti su savimi – ten, kur negalima pakeisti situacijos, galima pakeisti savo reakciją“, – sako specialistas.
Žmogus dirbs tam, kad išgyventų ir be jokio malonumo. Tai veda į depresiją, blogą nuotaiką, pablogėjusią gyvenimo kokybę ir nelaimingumą.
Kaip vyksta darbas su savimi? A. Perminas sako, kad kiekvienam iš mūsų stresas kyla skirtingose situacijose ir pasireiškia skirtingos jo apraiškos, tad geriau stresą kontroliuoti siekiančiam žmogui svarbu pačiam suprasti, kas jį sukelia ir kaip streso metu reaguoja jo kūnas, kokios kyla mintys, kaip keičiasi jo emocijos ir elgesys. Ketinantiems šią problemą spręsti iš esmės jis rekomenduoja pildyti dienyną.
„Vos kilus stresinei situacijai reikia užsirašyti, ką jautei, kaip keitėsi emocijos, stebėti pasekmes. Vakare galima įvertinti dienos streso lygį 10 balų sistemoje. Taip pat reikia užrašyti, kas sukėlė didžiausią stresą. Vėlesnė dienyno analizė padeda įvertinti dažniausias streso priežastis bei reakcijas ir pradėti geriau jas valdyti“, – aiškina pašnekovas.
Analizuojant streso dienyną žmogus gali susimastyti, kuo visos stresą sukeliančios situacijos yra panašios ir ką jis galėtų padaryti, kad šios situacijos pasikeistų, taptų ne tokios stresogeniškos. Kai kurių stresą sukeliančių situacijų patartina vengti. Dažniausiai tai nelabai svarbūs iššūkiai ar erzinančios smulkmenos, kurioms įveikti mes naudojame per daug energijos. Kartais paprasčiau išvengti, nei švaistyti save įveikimui. Mūsų laikas ir pastangos bus reikalingi siekiant prasmingų tikslų.
Dažniausiai tai nelabai svarbūs iššūkiai ar erzinančios smulkmenos, kurioms įveikti mes naudojame per daug energijos.
A. Permino teigimu, analizuojant streso dienyną lengva pastebėti, kad mintys streso metu nėra racionalios. Paprastai tai pernelyg kategoriškas (daiktai matomi tik juodoje ar baltoje šviesoje), pernelyg abstraktus (daromi neteisingi apibendrinimai), pernelyg katastrofiškas (sureikšminamas negatyvusis situacijos aspektas) ir panašus mąstymas.
Patartina mokytis sekti tokias savo neracionalias mintis ir mėginti su jomis racionaliai diskutuoti, pvz., užduodant sau klausimą, „ar aš turiu pakankamai šią mano mintį patvirtinančių įrodymų“.
Emocinių reakcijų valdyme gali pasitarnauti relaksacijos technikos. Pavyzdžiui, progresuojanti raumenų relaksacija ar autogeninė treniruotė. Žinoma, žmogus turi iš anksto dėti pastangas joms įsisavinti.
Taigi, pažaboti stresą išties įmanoma ir kovoti su juo verta. Tiesa, kaip ir kiekvienas darbas, taip ir ši kova reikalauja šiek tiek jūsų pačių motyvacijos ir pastangų, bet palaipsniui gerėjanti nuotaika, kylanti gyvenimo kokybė ir stipresnė sveikata yra tikrai to verta. O mūsų laikas, kurį švaistome niurzgėdami dėl nepatenkinto autobusu vairuotojo ar transporto spūsčių, gali būti nukreiptas siekiant prasmingų tikslų ir savo svajonių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
