„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ilgalaikis triukšmas žmogų veikia kaip lėtinis stresas

Triukšmas organizmą veikia taip pat, kaip lėtinis stresas, LRT RADIJUI sako Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atstovė Indrė Barakauskaitė. Anot jos, dėl ilgesnį laiką besitęsiančio triukšmo žmogui gali išsivystyti įvairūs susirgimai ir net neurozės.
Ženklas "Netriukšmauti"
Ženklas "Netriukšmauti" / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Triukšmas

Anot I.Barakauskaitės, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kaip reikšmingiausius triukšmo šaltinius įvardija muzikos klausymą ausinėmis, oro uostus, autostradas, geležinkelius.

„Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į pramoninį triukšmą, vaikiškus žaislus, šventes, festivalius, ypač – sporto varžybas. Nemažas triukšmo šaltinis yra statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, kaimynų veikla ir, žinoma, buityje naudojami įvairūs prietaisai“, – tvirtina I.Barakauskaitė.

Ji apibendrina, kad vis dėlto pagrindiniu triukšmo šaltiniu laikomi transporto srautai gatvėse, nes šiais laikais jie itin intensyvūs. I.Barakauskaitė patikslina, kad intensyvaus eismo triukšmingumas kartais sudaro net 80 proc. viso triukšmo lygio mieste.

„Tyrimais nustatyta, kad triukšmas žalingas sveikatai. Jis veikia kaip ilgalaikis lėtinis stresas. Veikdamas centrinę nervų sistemą, triukšmas organizme sukelia sutrikimų, kurie gali paskatinti įvairius susirgimus, pavyzdžiui, hipertoniją, išeminę širdies ligą, aterosklerozę, netgi skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimų išsivystymą“, – nurodo I.Barakauskaitė.

Ji priduria, kad triukšmas gali paskatinti opaligės ir įvairių neurozių atsiradimą. Be to, įtaką organizmui daro ir nedidelis triukšmas. „Esant ir nestipriam triukšmui atsiranda galvos skausmai, galvos svaigimas, neretai – cypimas ausyse. Gali išsivystyti miego sutrikimai, nemiga, neretai pablogėja atmintis, sunku sutelkti dėmesį, pablogėja orientacija ir dėl to sumažėja fizinis bei protinis darbingumas“, – sako I. Barakauskaitė.

Kaip pataria PSO, tvirtina specialistė, pirmiausia reikėtų vengti triukšmingų vietų. Jei to padaryti nepavyksta, pavyzdžiui, žmogus lankosi koncerte, festivalyje ar sporto varžybose, patartina nestovėti arti garso kolonėlių arba naudoti klausos apsaugos priemones.

„Patartina nesiklausyti garsiai muzikos, ypač per ausinukus. Jei kaimynų keliamas triukšmas kelia diskomfortą, turite teisę paprašyti elgtis tyliau. Žinoma, pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs – sudrausminti savo vaikus, jeigu jie kelia triukšmą, nes keliamo triukšmo intensyvumas gali pažeisti aplinkinių teisę į tylą ir ramybę“, – nurodo I. Barakauskaitė.

Į triukšmo keliamas grėsmes siekiama atkreipti dėmesį balandžio 27-ąją minint triukšmo suvokimo dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs